Vasara Lietuvoje vis dažniau primena Viduržemio klimato karštį. Kol vieni žmonės vos sušyla, kiti vos ižėję į lauką jau jaučia, kaip prakaitas bėga upeliais. Jei esate vienas iš jų – galbūt ne kartą kėlėte klausimą: kodėl prakaituoju daugiau nei kiti? Ar tai normalu? Ar tai sveikatos signalas?
Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias ir rečiausias prakaitavimo priežastis, kada verta sunerimti, kaip tai susiję su mityba, genetika ir stresu, ir kokie sprendimai iš tikrųjų padeda.
Kas yra prakaitavimas ir kodėl jis vyksta?
Prakaitavimas – tai natūralus būdas reguliuoti kūno temperatūrą. Kai kūnas sušyla (dėl fizinio aktyvumo, aplinkos temperatūros ar net emocinio streso), prakaito liaukos išskiria skystį, kuris garuodamas vėsina odą.
Tačiąu kai kuriems žmonėms prakaitavimas tampa problema. Tai vadinama hiperhidroze.
1. Genetika: ar prakaitavimas paveldimas?
Taip. Jeigu tavo tėvai ar seneliai prakaituodavo daug, įmanoma, kad ir tu tai paveldėjai. Ypač dažnas delnų, padų, pažastų prakaitavimas paveldimas genetiškai.
2. Emocinis prakaitavimas: stresas ir nerimas
Ar pastebite, kad prakaituojate labiau dėl jaudulio, o ne dėl karščio? Tuomet tai gali būti emocinis prakaitavimas, kurį sukelia stresas, nerimas, gėda ar net baimė.
Tokiu atveju aktyvuojamos prakaito liaukos delnuose, pėdose ir veide.
3. Hormonai: kai prakaitas tampa nevaldomas
Hormonų svyravimai ypač paveikia moteris.
-
Menopauzės metu prakaitavimas (ypač naktinis) tampa itin intensyvus.
-
Paauglystėje, brendimo metu prakaito liaukos tampa aktyvesnės.
-
Nėštumo metu hormonai taip pat gali sustiprinti prakaitavimą.
4. Mityba ir prakaitas: įkaitusios lėkštės = įkaitę pažastys
Kai kurie maisto produktai skatina prakaitavimą:
-
Aitrus maistas (pipirai, čili)
-
Kava ir kiti kofeino produktai
-
Alkoholis
-
Riebus ir sūkųs maistas
Be to, trūkstant tam tikrų vitaminų (pvz., B grupės) ar sutrikus cukraus kiekiui kraujyje, prakaitavimas gali padidėti.
5. Ar prakaitas gali rodyti ligas?
Taip, gausus prakaitavimas kartais rodo vidines sveikatos problemas:
-
Skydliaukės sutrikimai (hipertirozė)
-
Diabetas (hipoglikemijos epizodai)
-
Infekcijos (pvz., tuberkuliozė)
-
Navikai (ypač limfomos)
-
Nerimo ar panikos sutrikimai
Jeigu prakaituojate net ramybės būsenoje, naktimis, be aiškios prieźsties – verta kreiptis pas gydytojus.
6. Ką daryti, jei prakaituojate labiau nei kiti?
Dėvėkite natūralių audinių drabužius (medvilnė, linas)
Rinkitės kvėpuojančius, laisvus siluetus
Venkite sintetinių medžiagų, kurios “nekvėpuoja”
Gerkite daug vandens, kad kūnas galėtų vėsintis efektyviai
Venkite alkoholio ir aitraus maisto, jei pastebite ryšį su prakaitavimu
7. Medicininiai sprendimai
Jei prakaitavimas trikdo kasdienybę, galima:
-
Naudoti medicininius antiperspirantus su aliuminio chloridu
-
Pasitarti su gydytoju dėl botulino toksino injekcijų
-
Apsvarstyti jonoforezė (ypač delnams/pėdoms)
-
Kraštiniais atvejais – simpatikektomija (nervų pašalinimas)
8. Kada prakaitavimas tampa pavojingas?
Jeigu kartu su prakaitavimu jauti:
-
Dusulį
-
Krūtinės spaudimą
-
Didelį nuovargį
-
Karščiavimą ar šaltkrėtį
… nedelsk ir kreipkis į gydytojus.
Prakaituoti yra normalu. Bet kada verta sunerimti?
Nors prakaitavimas – natūralus fiziologinis procesas, ne visada gausus prakaitavimas yra normalus.
Jei jis trikdo socialinį gyvenimą, daro Įtaką savivertei ar kelia įtarimą dėl sveikatos problemų – tai jau signalas ieškoti sprendimų arba bent pasikonsultuoti su gydytoju.
Svarbiausia – suprasti, ką tavo prakaitas tau sako, ir reaguoti laiku.
