Lietuvoje, kuri dažnai vadinama erkių „rojumi“, erkinis encefalitas yra viena rimčiausių virusinių ligų, galinčių sukelti ilgalaikius sveikatos sutrikimus ar net neįgalumą. Nors visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad apie apsaugą reikia galvoti tik pavasarį, medicinos ekspertai pabrėžia, jog imuninės sistemos paruošimas yra ilgas procesas. Sprendimas pasiskiepyti yra kritinis žingsnis, tačiau ne mažiau svarbu suprasti, koks laikas tam yra tinkamiausias, kaip veikia vakcinacijos schemos ir kodėl net ir pavėlavus nereikėtų numoti ranka į apsaugą. Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime imunologų rekomendacijas ir paaiškinsime biologinius procesus, lemiančius skiepų efektyvumą.
Kodėl erkinis encefalitas toks pavojingas ir kaip veikia vakcina?
Erkinis encefalitas (EE) yra centrinės nervų sistemos liga, kurią sukelia Flaviviridae šeimos virusas. Skirtingai nei Laimo ligos atveju, kuriai gydyti naudojami antibiotikai, specifinio vaisto nuo erkinio encefalito nėra. Gydymas yra tik simptominis – malšinamas skausmas, mažinamas karščiavimas ir palaikomos gyvybinės funkcijos, kol organizmas pats kovoja su virusu. Deja, statistika negailestinga: maždaug trečdalis persirgusiųjų visą likusį gyvenimą jaučia liekamuosius reiškinius, tokius kaip galvos skausmai, dėmesio sutrikimai, miego problemos ar net paralyžius.
Vakcina nuo erkinio encefalito veikia „išmokydama“ žmogaus imuninę sistemą atpažinti virusą. Įskiepijus inaktyvuotą (negyvą) viruso dalelę, organizmas pradeda gaminti specifinius antikūnus. Jei vėliau įsisiurbia užkrėsta erkė, šie antikūnai nedelsiant neutralizuoja virusą, neleisdami jam prasiskverbti į nervų sistemą ir sukelti ligos. Tačiau tam, kad antikūnų kiekis (titras) būtų pakankamas apsaugai, reikalingas laikas ir kelios vakcinos dozės.
Geriausias laikas skiepytis: žiemos privalumai
Nors pasiskiepyti galima bet kuriuo metų laiku, medicinos ekspertai vieningai sutaria: žiema ir ankstyvas pavasaris yra idealus laikas pradėti vakcinaciją. Šią rekomendaciją lemia natūralus erkių biologinis ciklas ir imuninės sistemos veikimo principai.
Pagrindinės priežastys, kodėl verta skiepytis šaltuoju sezonu:
- Imuniteto susiformavimas iki sezono pradžios. Erkės tampa aktyvios, kai vidutinė paros temperatūra pasiekia +5–7 °C. Lietuvoje tai dažnai nutinka kovo–balandžio mėnesiais. Pradėjus skiepytis žiemą, iki erkių prabudimo jau būsite gavę dvi dozes, kurios užtikrina tvirtą apsaugą.
- Standartinės schemos taikymas. Žiemą galima neskubėti ir taikyti įprastą vakcinacijos planą, kuris dažnai sukelia stipresnį ir ilgalaikiškesnį imuninį atsaką nei pagreitinta schema.
- Mažesnė tikimybė užsikrėsti tarp dozių. Skiepijantis vasarą, egzistuoja rizika, kad erkė įsisiurbs laikotarpiu tarp pirmos ir antros dozės, kai imunitetas dar nėra visiškai susiformavęs. Žiemą šios rizikos nėra.
Standartinė vakcinacijos schema: kaip ji atrodo?
Norint įgyti pilnavertį imunitetą, būtina laikytis griežto vakcinacijos grafiko. Standartinė schema, kurią rekomenduoja dauguma gamintojų ir infektologų, atrodo taip:
- Pirmoji dozė: Pasirenkama bet kurią pasirinktą dieną (geriausia – žiemą).
- Antroji dozė: Skiepijama praėjus 1–3 mėnesiams po pirmosios dozės. Būtent po šios dozės, praėjus dviem savaitėms, susiformuoja imunitetas, apsaugantis apie metus laiko.
- Trečioji dozė: Atliekama praėjus 5–12 mėnesių po antrosios dozės. Ši dozė „užtvirtina“ imuninę atmintį ir pratęsia apsaugą mažiausiai trejiems metams.
Jei žmogus gauna tik vieną dozę, apsaugos jis dar neturi. Todėl labai svarbu nepraleisti antrojo vizito į gydymo įstaigą.
Pagreitinta schema: sprendimas „paskutinę minutę“
Gyvenimo tempas dažnai lemia, kad apie skiepus prisimenama tik pamačius pirmąją erkę ar planuojant atostogas gamtoje gegužės ar birželio mėnesį. Ekspertai ramina: net ir vasarą skiepytis nėra per vėlu. Tokiu atveju taikoma pagreitinta vakcinacijos schema.
Pagreitintos schemos esmė – maksimaliai sutrumpinti laiką tarp pirmosios ir antrosios dozės, kad organizmas kuo greičiau pasigamintų antikūnų. Priklausomai nuo vakcinos gamintojo, antroji dozė gali būti suleidžiama praėjus vos 14 dienų po pirmosios.
Svarbu žinoti:
- Po antrosios dozės imunitetas susiformuoja per 2 savaites. Tad nuo pirmo skiepo iki realios apsaugos pradžios praeina apie mėnuo.
- Trečioji dozė vis tiek turi būti suleista po 5–12 mėnesių (priklausomai nuo gamintojo instrukcijų), kad imunitetas taptų ilgalaikis.
- Pagreitinta schema yra tokia pat saugi kaip ir standartinė, tačiau ji dažniau rekomenduojama šiltuoju metų laiku, kai rizika užsikrėsti yra reali ir neatidėliotina.
Imuniteto palaikymas ir revakcinacija
Viena didžiausių klaidų, kurią daro žmonės – manymas, kad trys dozės apsaugo visam gyvenimui. Deja, bėgant laikui antikūnų titras kraujyje mažėja. Kad apsauga išliktų efektyvi (siekia 98–99 proc.), būtina reguliari revakcinacija (stiprinamosios dozės).
Revakcinacijos grafikas pagal amžių
Imuninė sistema senstant silpnėja, todėl vyresnio amžiaus žmonėms revakcinaciją rekomenduojama atlikti dažniau.
- Pirmoji stiprinamoji dozė: Visiems asmenims – praėjus 3 metams po trečiosios dozės (po pilno pirminio kurso).
- Tolesnės stiprinamosios dozės (16–60 metų amžiaus asmenims): Kas 5 metus.
- Tolesnės stiprinamosios dozės (vyresniems nei 60 metų): Kas 3 metus.
Jei pamiršote pasiskiepyti stiprinamąja doze ir praleidote terminą, dažniausiai nereikia kartoti viso kurso iš naujo. Dažnai užtenka vienos dozės, kad „žadintumėte“ imuninę atmintį, tačiau tokiais atvejais būtina pasitarti su gydytoju arba atlikti kraujo tyrimą antikūnų kiekiui nustatyti.
Vaikų skiepijimas: kada pradėti?
Tėvams dažnai kyla klausimas, ar saugu skiepyti mažus vaikus. Erkinio encefalito vakcinos yra adaptuotos ir vaikams – egzistuoja specialios „vaikiškos“ dozės, kuriose yra mažesnis antigeno kiekis. Dauguma gamintojų rekomenduoja skiepyti vaikus nuo 1 metų amžiaus.
Nors vaikai erkinio encefalito forma serga statistiškai lengviau nei suaugusieji, sunkios komplikacijos vis tiek galimos. Be to, vaikai daug laiko praleidžia lauke, žolėje, todėl jų rizika „pasigauti“ erkę yra itin didelė. Ekspertai pataria vaikų vakcinaciją taip pat pradėti žiemą, kad vasarą jie jau galėtų saugiai stovyklauti ir žaisti gamtoje.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie skiepus nuo erkinio encefalito, kurie padės išsklaidyti abejones.
1. Ar galima skiepytis, jei ką tik įsisiurbė erkė?
Ne, skiepas neveikia kaip vaistas (priešnuodis) po fakto. Jei erkė jau įsisiurbė, skiepytis negalima, kol nepraeis inkubacinis periodas (apie 30 dienų), kad būtų įsitikinta, jog nesate užsikrėtę. Skiepas skirtas tik prevencijai.
2. Ar vakcina nuo erkinio encefalito apsaugo ir nuo Laimo ligos?
Ne. Tai yra dvi skirtingos ligos. Erkinį encefalitą sukelia virusas, o Laimo ligą – bakterija (borelija). Vakcinos nuo Laimo ligos žmonėms šiuo metu nėra, todėl net ir pasiskiepijus reikia saugotis erkių įsisiurbimo.
3. Ar galima skiepytis nėštumo ir žindymo metu?
Paprastai nėštumo metu vengiama skiepyti, nebent rizika užsikrėsti yra labai didelė (pvz., moteris gyvena miškingoje vietovėje ir dažnai būna gamtoje). Kiekvienu atveju sprendimą priima gydytojas. Žindymo laikotarpiu skiepytis dažniausiai leidžiama.
4. Kokie yra šalutiniai vakcinos poveikiai?
Kaip ir po bet kurio skiepo, gali pasireikšti vietinės reakcijos: skausmas, paraudimas ar patinimas dūrio vietoje. Rečiau pasitaiko bendro pobūdžio reakcijos: neaukštas karščiavimas, galvos skausmas, nuovargis ar raumenų gėla. Šie simptomai paprastai praeina savaime per 1–3 dienas.
5. Ar verta darytis antikūnų testą prieš revakcinaciją?
Tai nėra būtina, jei laikotės rekomenduojamo grafiko. Tačiau jei vėluojate pasiskiepyti stiprinamąja doze kelerius metus, antikūnų testas gali padėti gydytojui nuspręsti, ar užtenka vienos dozės, ar reikia kartoti kursą.
Papildomos apsaugos priemonės gamtoje
Nors vakcina yra veiksmingiausia priemonė nuo erkinio encefalito, ji nesuteikia 100% garantijos, kad erkė neįsisiurbs, ir neapsaugo nuo kitų erkių platinamų ligų, pavyzdžiui, Laimo ligos, babeziozės ar erkių platinamos šiltinės. Todėl, net ir turint susiformavusį imunitetą, lankantis miškuose, parkuose ar aukštoje žolėje būtina išlikti budriems.
Rekomenduojama dėvėti šviesius drabužius, ant kurių lengviau pastebėti ropojančius voragyvius. Ilgos rankovės, kelnės, sukištos į kojines ar batus, ir galvos apdangalai žymiai sumažina erkės galimybę pasiekti odą. Taip pat veiksminga naudoti repelentus, skirtus apsaugai nuo erkių (turinčius DEET arba ikaridino veikliųjų medžiagų). Grįžus iš gamtos, būtina kruopščiai apsižiūrėti visą kūną, ypač pažastis, kirkšnis, sritį už ausų ir pakinklius, bei nusiprausti po dušu. Kompleksinė apsauga – skiepai kartu su atsargumu – yra geriausias būdas mėgautis gamta be baimės dėl sveikatos.
