Padidėjęs pulsas – tai dažnas reiškinys, su kuriuo gali susidurti tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Pulsas atspindi širdies susitraukimų dažnį, todėl jo pokyčiai suteikia svarbios informacijos apie širdies ir visos kraujotakos sistemos veiklą. Nors kartais aukštesnis pulsas gali būti visiškai normalus reiškinys, kai kuriais atvejais tai gali būti ženklas, jog organizmui reikia pagalbos ar net medicininės intervencijos.
Kas yra pulsas ir kaip jis matuojamas
Pulsas nurodo, kiek kartų per minutę susitraukia žmogaus širdis. Normalus pulso dažnis suaugusiam žmogui paprastai siekia nuo 60 iki 100 dūžių per minutę, tačiau šios ribos gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo fizinio pasirengimo, amžiaus, emocinės būklės ar net paros laiko.
Pulsą galima išmatuoti keliais būdais. Įprastai pulso matavimas atliekamas uždėjus pirštus ant riešo (radialinis pulsas) arba kaklo (miego arterijos pulsas). Svarbu matuoti ramybės būsenoje, bent po kelių minučių poilsio, kad duomenys būtų kuo tikslesni.
Kokios priežastys gali lemti aukštą pulsą
Aukštas pulsas, arba tachikardija, reiškia, kad širdis plaka greičiau nei įprastai. Šį reiškinį gali sukelti įvairūs veiksniai – nuo fiziologinių iki patologinių. Dažniausios priežastys yra šios:
- Fizinė veikla. Intensyvus sportas ar bet koks didesnis fizinis aktyvumas sukelia natūralų širdies dažnio padidėjimą, nes organizmui reikia daugiau deguonies.
- Stresas ir emocinė įtampa. Adrenalino išsiskyrimas verčia širdį plakti greičiau, todėl nervinė įtampa ar nerimas tiesiogiai veikia pulsą.
- Kofeinas ir stimuliuojančios medžiagos. Kava, energetiniai gėrimai ar tam tikri vaistai gali trumpam padidinti pulsą.
- Aukšta temperatūra ir karštis. Kai kūnas įkaista, kraujagyslės išsiplečia, o širdis pradeda plakti greičiau, kad šalintų šilumą.
- Ligos ar būklės. Infekcijos, padidėjusi skydliaukės funkcija, mažakraujystė, širdies ligos ar dehidratacija – visa tai gali paveikti širdies ritmą.
Kada aukštas pulsas turėtų kelti susirūpinimą
Ne kiekvienas atvejis, kai pulsas padidėja, yra pavojingas. Tačiau yra tam tikrų požymių, kurie gali signalizuoti apie sveikatos problemą. Kreiptis į gydytoją verta, jei:
- Pulsas nuolat išlieka aukštas net ramybės būsenoje (virš 100 dūžių per minutę).
- Aukštą pulsą lydi krūtinės skausmas, dusulys ar galvos svaigimas.
- Jaučiamas širdies permušimas ar nereguliarus ritmas.
- Aukštas pulsas atsiranda be aiškios priežasties ar poilsiui nepraėjus.
- Atsiranda silpnumas, prakaitavimas ar sąmonės praradimo epizodai.
Tokiais atvejais būtina neatidėlioti konsultacijos su gydytoju, nes tai gali būti širdies ar kitų sistemas veikiančių ligų požymis.
Kaip sumažinti aukštą pulsą namų sąlygomis
Jeigu padidėjęs pulsas nėra susijęs su rimta sveikatos problema, dažnai galima imtis paprastų priemonių jam normalizuoti. Pagrindiniai būdai apima sveikos gyvensenos principus ir tam tikras kasdienes praktikas.
- Gilus kvėpavimas. Lėti ir gilūs įkvėpimai ramina nervų sistemą bei padeda sumažinti širdies susitraukimų dažnį.
- Poilsis ir miegas. Trūkstant miego ar nuolat patiriant stresą, širdies darbas intensyvėja, todėl būtina skirti laiko pilnaverčiam poilsiui.
- Vandens vartojimas. Dehidratacija gali paskatinti širdį plakti greičiau, tad svarbu gerti pakankamai vandens.
- Vengti per didelio kofeino kiekio. Ribojant kavos ir energetinių gėrimų vartojimą galima veiksmingai stabilizuoti pulsą.
- Lengvas fizinis aktyvumas. Reguliarus vaikščiojimas ar kita saikinga veikla ilgainiui stiprina širdį ir gerina jos darbą.
Rizikos veiksniai ir galimos pasekmės
Ilgainiui nuolat padidėjęs pulsas gali neigiamai veikti širdies ir kraujagyslių sistemą. Širdis dirba intensyviau, todėl greičiau pavargsta. Padidėja kraujospūdis, rizika susirgti širdies nepakankamumu ar širdies ritmo sutrikimais. Rizikos grupėje dažniausiai atsiduria žmonės, turintys antsvorio, rūkaliai, sergantys cukriniu diabetu ar turintys aukštą cholesterolį.
Be to, aukštas pulsas gali sukelti deguonies trūkumą audiniuose, kas ilgainiui lemia nuovargį ir sumažėjusį darbingumą. Todėl labai svarbu neatsainiai žiūrėti į šį rodiklį ir stebėti savo organizmo siunčiamus signalus.
Kaip prevenciškai rūpintis širdies sveikata
Širdies sveikata – tai ilgalaikio rūpinimosi rezultatas. Norint išvengti aukšto pulso epizodų bei išsaugoti normalią širdies veiklą, verta imtis šių priemonių:
- Mesti rūkyti ir riboti alkoholio vartojimą.
- Palaikyti sveiką kūno svorį ir subalansuoti mitybą.
- Vartoti daugiau vaisių, daržovių, grūdų ir mažiau perdirbto maisto.
- Reguliariai tikrintis kraujo spaudimą, cholesterolį ir gliukozės kiekį.
- Skirti laiko poilsiui, meditacijai ar mėgstamai veiklai, mažinančiai stresą.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Koks pulsas laikomas per aukštu?
Suaugusiam ramybės būsenoje per aukštas pulsas paprastai laikomas didesnis nei 100 dūžių per minutę. Vis dėlto svarbu atsižvelgti į aplinkybes – po sporto ar streso pulsas natūraliai padidėja.
Ką daryti, jei mano pulsas dažnai būna aukštas?
Pirmiausia rekomenduojama stebėti situaciją ir užfiksuoti, kada dažniausiai padidėja pulsas. Jeigu tai vyksta neaiškiomis aplinkybėmis, būtina pasitarti su gydytoju. Svarbu atmesti galimas ligas ir įvertinti širdies darbą, atliekant kardiogramą ar kraujo tyrimus.
Ar aukštas pulsas visada rodo širdies ligą?
Nebūtinai. Dažnai tai laikinas reiškinys dėl emocinio ar fizinio krūvio. Tačiau jei jis kartojasi be aiškios priežasties, reikia ieškoti gilesnių priežasčių – galbūt yra medžiagų apykaitos sutrikimų ar širdies ritmo problemų.
Kaip greitai sumažinti aukštą pulsą?
Patartina ramiai atsisėsti, giliai kvėpuoti, išgerti stiklinę vandens. Taip pat galima pasitelkti atsipalaidavimo technikas – pavyzdžiui, lėtus kvėpavimo pratimus ar trumpą meditaciją. Jei pulsas nemažėja ilgiau nei keliolika minučių, rekomenduojama kreiptis į medikus.
Ar amžius turi įtakos pulso dažniui?
Taip, su amžiumi pulsas dažniausiai šiek tiek lėtėja, nes širdis tampa efektyvesnė. Tuo tarpu vaikų ir jaunų žmonių pulsas natūraliai yra greitesnis nei suaugusiųjų.
Širdžiai palankūs įpročiai kasdienybėje
Norint palaikyti normalų pulsą, svarbu kurti sveikus kasdienius įpročius. Įtraukite į savo rutiną trumpas pertraukas darbo metu, venkite ilgo streso ir įtampų. Subalansuota mityba, reguliarus judėjimas, pakankamas poilsis ir emocinė pusiausvyra – tai pagrindiniai veiksniai, padedantys užtikrinti, kad širdis dirbtų darniai. Tokiu būdu sumažinsite ne tik aukšto pulso tikimybę, bet ir pagerinsite bendrą gyvenimo kokybę.
