Lietuvoje bręsta labai aiški, tačiau ilgai nepastebėta tendencija. Moterų sveikata, ilgus metus buvusi tarsi „rutininė“, šiandien tampa viena labiausiai aptarinėjamų medicinos sričių.
Ginekologas Vilniuje – vienas sparčiausiai augančių paieškos terminų, o ginekologų kabinetai pilnėja dar prieš ateinant šaltajam sezonui, kai tradiciškai padidėja planinių patikrų skaičius. Šį reiškinį lydi įdomūs klausimai: kas keičiasi Lietuvos moterų sveikatos elgsenoje, kodėl jaunos moterys konsultacijas rezervuoja mėnesiams į priekį ir kokį vaidmenį čia atlieka vis garsiau apie tai kalbantys specialistai.
„InnMed“ klinikos akušerė-ginekologė Laima pastebi, kad pacientės per pastaruosius trejus metus smarkiai pasikeitė. Jos ateina labiau pasiruošusios, labiau informuotos ir daug mažiau linkusios delsti, nei jų motinos ar močiutės.
Pasak gydytojos, išryškėjo net naujas pacientų tipas – moteris, kuri vos pajutusi mažiausią pokytį nori viską išsiaiškinti čia ir dabar, o prevencines apžiūras pradeda lankyti dar paauglystėje. Šiandien tai ne išimtis, o vis intensyvėjanti norma.
Ginekologų kabinetuose keičiasi ne tik pacientų amžius, bet ir klausimai. Gydytoja ginekologė sako, kad vizitų turinys tapo visiškai kitoks. Jei anksčiau moterys ateidavo tik išspręsti konkrečios problemos: ciklo sutrikimo, skausmo, infekcijos, dabar vis dažniau dominančios temos yra hormonų balansas, vaisingumo išsaugojimas, ciklo planavimas, gimdos gleivinės sveikata, nuolatinis nuovargis ar emociniai pokyčiai.
Tai klausimai, kurių anksčiau daugelis net neformuluodavo. Gydytoja pripažįsta, kad šiandien pacientės domisi ne tik „kas negerai“, bet ir „kaip pagerinti tai, kas dar gera“. Šis požiūris keičia ginekologiją iš esmės.
Moterų sveikatos tabu griūva greičiau nei bet kada
Ryškiausia tendencija – moterys nebesigėdija kalbėti apie temas, kurias anksčiau nutylėdavo net artimiausiame rate. Intymaus gyvenimo kokybė, hormoniniai svyravimai, makšties sausumas, skausmas lytinių santykių metu, libido pokyčiai, nuotaikų kaita – visa tai tapo normalia konsultacijos dalimi. Tačiau, pasak gydytojos Laimos, toks atvirumas nėra mada. Tai – reikalingas pokytis, nes būtent šiose srityse dažnai atsiveria rimtesni sveikatos signalai.
„Moterų gėda buvo viena didžiausių mūsų profesijos kliūčių. Šiandien matau, kad moterys ne tik nebijo kalbėti, bet ir supranta, kad jų kūnas yra sistema, kuri reikalauja priežiūros ir pagarbos. Tai labai sveikintina tendencija“, – sako gydytoja.
Didelis nerimas dėl vaisingumo
Pastaruoju metu ginekologai visoje Lietuvoje pastebi dar vieną reikšmingą pokytį. Jaunos moterys, vos sulaukusios 25–30 metų, nori atlikti vaisingumo tyrimus, patikrinti kiaušidžių rezervą ir įvertinti galimas rizikas ateičiai. Tai – viena iš įdomiausių, net šiek tiek provokuojančių tendencijų, leidžiančių daryti prielaidą, kad ši karta nepasitiki savo biologiniu laikrodžiu taip, kaip ankstesnės.
„Moterys šiandien daug labiau sieja savo ateitį su sveikata. Jos nori žinoti, ką gali planuoti, kada tai daryti ir kokios rizikos jų laukia. Tai brandi, labai pozityvi tendencija“, – komentuoja ginekologė. Vis daugiau pacienčių nusprendžia atlikti kiaušidžių rezervo testą ir hormoninius tyrimus net būdamos visiškai sveikos, nes nori įvertinti savo kūno galimybes ateityje.
Infografikas iš straipsnio
Medicinoje pastebima tendencija, kad moterys dėl nevaisingumo tiriamos dažniau. Tai nulemia du veiksniai: pirma, jos pačios greičiau pastebi kūno pokyčius, antra – daugelis ginekologinių ligų turi aiškius simptomus, kurie skatina apsilankyti pas gydytoją. Statistikoje moterų nevaisingumo priežastys yra aiškiai išskiriamos: nuo ovuliacijos sutrikimų iki kiaušintakių nepratekamumo.
Hormonų chaosas kaip nauja kasdienybė
Dar viena pastebima kryptis – nuovargis, dirglumas, nemiga, galvos skausmai, svorio pokyčiai ir suprastėjusi nuotaika šiandien moterys sieja su hormonais, o ne su stresu ar „pervargimu“.
Ginekologė sutinka, kad tai nėra visai neteisingas kelias. Hormoninis disbalansas diagnozuojamas vis dažniau, o švelnūs simptomai, anksčiau laikyti nereikšmingais, kartais atskleidžia policistinių kiaušidžių sindromą, skydliaukės sutrikimus ar net metabolines problemas.
Šiuolaikinė ginekologija reikalauja suvokti moters kūną kaip sudėtingą komunikacinę sistemą, kur viena sritis neveikia atskirai nuo kitos, todėl šiandien vis daugiau konsultacijų virsta išsamiais pokalbiais, kurie apima ne tik ciklą, bet ir miego įpročius, emocinę sveikatą, mitybą, fizinį aktyvumą, net santykius.
Tyrimai rodo, kad moterų nuovargis, miego problemos, emocijų svyravimai, svorio pokyčiai ir dirglumas dažnai susiję ne vien su stresu, bet su hormonų disbalansu, pvz., su skydliaukės sutrikimais, metaboliniais sutrikimais ar hormoninės pusiausvyros pakitimais.
Ar galime sakyti, kad Lietuvoje vyksta moterų sveikatos renesansas?
Tai, ką mato gydytojai, rodo labai aiškią kryptį. Moterų požiūris į savo kūną tampa brandesnis, labiau paremtas žiniomis ir savistaba. Ginekologės teigimu, tai ženklas, kad moterys pagaliau pradeda gyventi ne „gesindamos gaisrus“, o rūpindamosi savo sveikata iš anksto. O tai reiškia ankstyvesnes diagnozes, geresnę emocinę savijautą, daugiau pasitikėjimo ir daugiau galimybių pačiai kontroliuoti savo gyvenimą.
