Dešimtasis praėjusio amžiaus dešimtmetis Lietuvoje dažnai prisimenamas kaip laikas, kai pilkos sovietinės uniformos griuvo, o jų vietoje su trenksmu įsiveržė spalvų, tekstūrų ir visiško stiliaus chaoso kupinas laikotarpis. Tai buvo ne tik politinės laisvės, bet ir saviraiškos per drabužius aušra. Nors šiandien 10-ojo dešimtmečio estetika grįžta į aukštąją madą, tuometiniam Lietuvos gyventojui tai buvo išgyvenimo, adaptacijos ir pirmųjų bandymų tapatintis su Vakarų pasauliu etapas. Mada tapo tarsi vizualiniu pasu, rodančiu, kad esame nebe „sovietinė liaudis“, o savarankiška valstybė, ieškanti savo vietos globaliame žemėlapyje.
Turgavietės kaip mados centrai
Didžiausiu 1990-ųjų Lietuvos mados fenomenu tapo turgavietės. Jos nebuvo tik prekybos vietos – tai buvo tikrosios stiliaus laboratorijos. „Gariūnai“, „Halės turgus“ ar kiti miestų turgūs tapo pirmaisiais „butikais“, kuriuose buvo formuojamas gatvės stilius. Čia prekės atkeliaudavo iš Lenkijos, Turkijos ar Kinijos, o jų kokybė dažnai buvo antraeilis dalykas, palyginti su ryškiomis spalvomis ir „firminiais“ užrašais.
Populiariausi to meto drabužiai buvo tokie, kurie iš tolo rėkdavo apie Vakarų pasaulį. Tai buvo džinsiniai kostiumai, „Montana“ džinsai, margaspalviai megztiniai su geometriniais raštais ir, žinoma, treningai. Treninginis kostiumas tapo universalia apranga – su juo buvo einama į darbą, į pasimatymą, į turgų ar net į vestuves. Dažniausiai tai buvo „Adidas“ klastotės, kurias atpažindavome iš šiek tiek pakreiptų logotipų ar neįprastų spalvinių derinių.
Vakarietiškos popkultūros įtaka
Lietuvos mados suvokimą formavo televizija ir muzika. Kai tik atsivėrė sienos, į mūsų ekranus įsiveržė „Santa Barbara“, „Beverli Hilsas, 90210“ ir muzikiniai kanalai, tokie kaip MTV. Jaunimas akylai stebėjo, kaip rengiasi serialų herojai, ir bandė kopijuoti jų įvaizdį turimomis priemonėmis.
- Platūs švarkai su petukais – siekis atrodyti solidžiai ir versliai.
- Džinsiniai šortai derinami su baltais marškinėliais – „Beverli Hilso“ įkvėptas stilius.
- Ryškus makiažas, ypač mėlyni akių šešėliai ir tamsiai rožiniai lūpų dažai.
- Šukuosenos su milžinišku kiekiu lako, kurios išlaikydavo formą net pučiant stipriausiam vėjui.
Tai buvo laikas, kai „prekės ženklas“ reiškė viską. Žmonės norėjo nešioti etiketes, kurios asocijavosi su sėkme, net jei tai buvo meistriškai padirbtas drabužis, pirktas turguje.
Džinsas – ne tik audinys, o laisvės simbolis
Džinsai 10-ajame dešimtmetyje Lietuvoje užėmė kone šventą vietą. Sovietmečiu jie buvo deficitas, o atgavus nepriklausomybę – kasdienybė, tik ne visada kokybiška. „Vareniniai“ (angl. acid wash) džinsai, kurie atrodė tarsi balinti chloru, tapo tikra mados revoliucija.
Džinsiniai buvo ne tik kelnės. Džinsiniai švarkai, džinsiniai sijonai (ypač su sagomis per visą ilgį) ir net džinsiniai marškiniai – kuo daugiau džinso, tuo geriau. Neretai buvo dėvimi „total denim“ deriniai, kurie šiandien būtų vadinami vintažine klasika, tačiau tuomet tai buvo tiesiog praktiškas ir madingas pasirinkimas.
Verslo stiliaus gimimas
Kai Lietuvoje pradėjo kurtis pirmosios privačios įmonės ir bankai, atsirado poreikis atrodyti profesionaliai. Kadangi supratimas apie dalykinę aprangą buvo minimalus, vyrai rinkdavosi tiesiog „didelius“ kostiumus. Madingi buvo itin platūs, dažnai per dideli švarkai su galingais petukais.
Moterys verslo pasaulyje rinkdavosi spalvingus kostiumėlius – sijonas arba kelnės derinami su ryškiu švarku. Dažnai tokie kostiumėliai buvo pasiūti iš sintetinio audinio, kuris blizgėjo, tačiau tuo metu tai buvo suvokiama kaip prabanga. Prie tokių derinių būtinai buvo derinami masyvūs bižuterijos papuošalai – auksinės spalvos grandinės, dideli auskarai „klipsai“, kurie dažnai spausdavo ausis, bet stilius reikalavo aukų.
Oda ir „blogiuko“ įvaizdis
Odinės striukės 1990-aisiais buvo atskira tema. Tai nebuvo tik drabužis, tai buvo statuso simbolis. Juoda odinė striukė (dažniausiai „biker“ stiliaus arba tiesi, ilgesnė) simbolizavo vyriškumą, galią ir tam tikrą pavojų. Dažnai jos buvo derinamos su odinėmis kelnėmis arba klasikinėmis tamsiomis džinsinėmis kelnėmis.
Šis įvaizdis tapo neatsiejamas nuo „kelių“ ar kitų nusikalstamo pasaulio struktūrų, tačiau masiškai jį kopijavo ir paprasti piliečiai. Tai buvo savotiškas bandymas jaustis apsaugotam šiame chaotiškame, besikeičiančiame laikotarpyje.
Savitvarda ir pirmieji mados dizaineriai
Nors didžioji dalis Lietuvos rengėsi turguose, būtent 10-ajame dešimtmetyje pradėjo formuotis profesionalioji lietuviška mada. Pirmieji dizaineriai, tokie kaip Juozas Statkevičius ar Sandra Straukaitė, pradėjo savo veiklą, bandydami įnešti šiek tiek tvarkos į stiliaus chaosą.
Jų kūryba rodė, kad Lietuva turi potencialo ir gali pasiūlyti kažką daugiau nei tik „turginę“ produkciją. Tai buvo laikas, kai mados savaitės ir pirmieji pristatymai tapo svarbiais kultūriniais įvykiais. Nors dauguma žmonių šių drabužių įpirkti negalėjo, tai formavo Lietuvos mados supratimą ir kėlė kartelę.
FAQ: Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl 10-ojo dešimtmečio mada Lietuvoje buvo tokia chaotiška?
Chaosas buvo tiesioginė Sovietų Sąjungos žlugimo pasekmė. Žmonės staiga gavo prieigą prie vakarietiškų prekių, tačiau neturėjo jokio stiliaus suvokimo ar informacijos, kaip jas derinti. Viskas, kas buvo spalvinga ir „iš Vakarų“, buvo laikoma madingu, neatsižvelgiant į tai, ar drabužiai derėjo tarpusavyje.
Ar tiesa, kad treningai buvo laikomi šventine apranga?
Taip, tai nėra mitas. Dėl stipraus „Adidas“ (arba jo klastočių) populiarumo ir sportinės aprangos patogumo, treningai tapo pagrindiniu aprangos kodu. Daugelyje Lietuvos vietų 10-ojo dešimtmečio pradžioje tai buvo laikoma tiesiog kokybišku, „rimtu“ drabužiu, tinkamu įvairioms progoms.
Kokios detalės labiausiai išduoda, kad nuotrauka daryta 1990–1999 metais?
Pagrindiniai indikatoriai yra: „vafliuko“ tipo audinio megztiniai, masyvūs petukai švarkuose, džinsiniai „total“ deriniai, ryškus makiažas (ypač mėlyni šešėliai), neoninės spalvos ir specifinės, „cheminiu“ būdu sugarbanotos arba stipriai lakuotos šukuosenos.
Kodėl 90-ųjų mada vėl populiari šiandien?
Tai vadinamasis nostalgijos ciklas. Jaunoji karta atranda šio laikotarpio laisvę ir drąsą eksperimentuoti, o vyresnė karta jaučia nostalgiją savo jaunystės laikams. Šiandienos „oversized“ stilius, „mom jeans“ džinsai ir sportinė apranga yra tiesioginis 90-ųjų estetikos perdirbinys.
Ką šis laikotarpis reiškė Lietuvos savimonei
Gilinantis į 10-ojo dešimtmečio madą, svarbu suprasti, kad tai nebuvo tik estetinis pasirinkimas. Tai buvo psichologinė reakcija į pokyčius. Po dešimtmečius trukusio vienodumo, norėjosi kažko ryškaus, net jei tai atrodė „skoningai netvarkinga“.
Apranga tapo priemone pasakyti: „Aš esu laisvas“. Kiekvienas ryškus megztinis, kiekviena turguje įsigyta „firme“ striukė buvo mažas žingsnelis atokiau nuo pilkos praeities. Tai buvo laikas, kai mes klydome, eksperimentavome ir mokėmės. Šiandien, žvelgdami į tas nuotraukas, galime šypsotis, tačiau negalime paneigti, kad 10-asis dešimtmetis buvo neatsiejama mūsų modernios tapatybės formavimo dalis. Tai buvo laikas, kai mada nebuvo skirta tik grožiui – ji buvo skirta išraiškai, protestui ir bandymui suvokti, ką reiškia gyventi atviroje, laisvoje valstybėje.
