Stiprūs, artimi ir ilgalaikiai santykiai nėra sėkmės loterija – jie kuriami. Ne per vieną dramatišką gestą, ne per brangias dovanas ir ne per tobulus savaitgalius Paryžiuje. Jie kuriami kasdien – per mažus, sąmoningus, dažnai nepastebimus veiksmus.

Santykiai – tai kaip sodas. Jei nelaistysi, nepuoselėsi – nuvys. Bet jei kasdien skirsi truputį dėmesio, kantrybės ir šilumos – užaugs nepaprasti žiedai. Šiame straipsnyje – 10 paprastų, bet stiprių įpročių, kurie gali pakeisti net ir ilgai užsistovėjusius santykius.

1. Žvilgsnis ryte, kai dar neprabilote

Prieš pradedant dieną, kai dar tyli ir nei vienas neprabilęs – žvilgsnis. Tik kelių sekundžių, bet kupinas šilumos. Toks kontaktas primena: „Aš čia. Su tavim. Net jei šiandien laukia audra.“

Tylus ryto žvilgsnis leidžia išlaikyti žmogiškumą net per sunkiausius laikus. Tai tarsi vidinis „labas rytas“, pasakytas be žodžių, bet su meile.

2. Mažas prisilietimas be priežasties

Ne viskas turi turėti tikslą. Ne kiekvienas prisilietimas – būti kvietimu seksui ar paguodai. Kartais tai tiesiog „esu šalia“. Rankos prisilietimas prie sprando virtuvėje. Pirštų perbraukimas per plaukus žiūrint televizorių.

Oda prisimena. Kūnas reaguoja į meilę anksčiau nei protas. Ir kai kūne gyvena saugumas – protas mažiau įtaria.

3. Sąmoningas „ačiū“ net už smulkmenas

Kiek kartų padėkojame partneriui? Tikrai padėkojame – ne automatiškai, o su tikra intencija? Padėka – tai pripažinimas, kad kitas daro kažką dėl tavęs. Net jei tas „kažkas“ – rutina: išplauti indai, užklotas pledas, nupirkta duona.

Kai žmogus jaučiasi matomas – jis nori būti dar geresnis. Dėkojimas už paprastus dalykus kuria ne vartojimo, o bendrystės santykį.

4. Maži siurprizai kasdieniame gyvenime

Siurprizas nebūtinai turi būti bilietas į teatrą. Kartais tai gali būti jo mėgstamas šokoladas nupirktas be progos. Raštelis su žodžiu „šypsokis“ piniginėje. Lipdukas ant veidrodžio su priminimu „tu man vis dar svarbus“.

Kai kasdienybėje pasirodo neplanuota šiluma, santykiai įgauna šviežumo. Maži dalykai rodo, kad apie kitą galvoji net kai tavęs „nemato“.

5. Girdėjimas, o ne tik klausymas

Klausyti galima ir telefonu, ir akimis ekrane. Bet girdėti – tai visai kas kita. Girdėti reiškia: nesiu užsiėmęs savimi. Esu čia. Ir net jei girdžiu jau dešimtą kartą tą pačią istoriją – ji man svarbi, nes svarbus esi tu.

Santykiuose daugiausia skaudulių kyla ne iš neištikimybės, o iš nesupratimo. O suprasti gali tik tas, kuris moka girdėti.

6. Vienas bendras ritualas per dieną

Tai gali būti bet kas: ryto kava, 10 min. pasivaikščiojimas, kartu išvalyti dantis ar apsikabinimas prieš miegą. Svarbu – nuoseklumas. Ritualai sukuria bendrą „mes“ pojūtį, kuris ypač svarbus ilgalaikiuose santykiuose.

Kai turi savo bendrą momentą – net jei visa diena chaotiška, yra vienas taškas, kuris ramina.

7. Pagyrimas kitiems girdint

Kai giri žmogų kitiems – jis išgirsta tai kitaip. Tai ne komplimentas, o pripažinimas. „Mano vyras labai kantrus su vaikais.“ „Mano žmona turi nuostabią intuiciją.“

Toks viešas pagyrimas stiprina santykio stuburą. Tai ir pasitikėjimas, ir pagarba. Ir meilė.

8. Priėmimas, o ne keitimas

Joks žmogus nebus tiksliai toks, kaip nori. Jis bus tiksliai toks, koks yra. Su savo keistumais, tildymais, netobulais pasirinkimais. Meilė prasideda ten, kur baigiasi bandymas perprogramuoti kitą.

Priėmimas reiškia: aš tave matau. Ne idealų. Tave – tikrą. Ir aš vis tiek renkuosi būti šalia.

9. Atleidimas be sąlygų

Kartais mes įskaudiname ne specialiai. Kartais partneris pasako ne taip, padaro ne tą. Ir kartais reikia tiesiog atleisti. Be didelių kalbų. Be „tik jei pasikeisi“.

Atleidimas – tai gebėjimas matyti žmogų ne per vieną klaidą, o per visumą. Santykiuose svarbu mokėti paleisti, o ne kaup­ti.

10. Priminti, kodėl esi kartu

Ne tik per metines. Ne tik per krizę. Kasdien. Mažais sakiniais: „Myliu tave, nes…“, „Vertinu, kaip tu…“, „Džiaugiuosi, kad esame kartu.“

Tokie žodžiai primena ne tik partneriui, bet ir sau – kas mus sieja. Meilė tampa ne abstrakčiu jausmu, o gyvu, šiltu veiksmu.

Papildomi įpročiai ilgalaikiams santykiams stiprinti

• Kartą per mėnesį – pasimatymas be telefonų.

• Kartą per sezoną – pokalbis apie tai, kas pasikeitė tarp jūsų.

• Kiekvieną savaitę – paklausti: „Ką galėčiau padaryti, kad tau būtų lengviau?“

• Mokytis kartu – nauja veikla, hobis, net serialas.

• Nustebinti kūnu – netikėtas apkabinimas, bučinys ar žvilgsnis.

Ir galiausiai – meilė tai ne jausmas, o veiksmas

Meilė neateina, o auginama. Ji nepasilieka, jei nepuoselėsi. Ji neauga, jei nešersi dėmesiu, pagarba, buvimu. Kartais tereikia 2–3 minučių per dieną, kad viskas pradėtų keistis. Ir tai nebūtinai į kitą žmogų. O į save – kuris pasirenka būti šalia, sąmoningai, kasdien.

Tik tada santykiai tampa ne įsipareigojimu, o džiaugsmu. Ne išgyvenimo forma, o bendrakūrystės šokiu. Net jei kasdienis. Net jei kartais sunkus. Bet – tikras.