Guliašo receptas – sočiai vakarienei po ilgos dienos
Guliašas – tai vienas tų patiekalų, kurie sušildo, suteikia sotumo ir primena namų jaukumą. Šis troškinys atkeliavo iš Vengrijos, tačiau per daugelį metų tapo populiarus visoje Europoje, o ypač šalyse, kur žiemos būna šaltos, o žmonės vertina šiltą ir tirštą vakarienę. Guliašo esmė – ilgai ir lėtai troškinta mėsa, kuri tampa minkšta ir prisigeria prieskonių aromato. Tirštas padažas, daržovės ir švelniai aštrus skonis sukuria patiekalą, kurį norisi gaminti vėl ir vėl.Nors daug kam atrodo, kad guliašas yra tik paprastas mėsos troškinys, jis turi savų subtilybių. Tikras guliašas ruošiamas naudojant daug paprikos, svogūnų ir ilgą troškinimo laiką, kuris mėsai suteikia ypatingo minkštumo. Tai patiekalas, kuriam nereikia brangių ingredientų – svarbiausia kantrybė ir tvarkingai atlikti žingsniai. Šis receptas puikiai tinka tiek savaitgalio pietums, tiek sočiai vakarienei po ilgos dienos, kai norisi šilto ir kvapnaus maisto.
Rinkitės tinkamą mėsą guliašui
Guliašo kokybė dažniausiai priklauso nuo tinkamai parinktos mėsos. Svarbiausia rinktis ne liesą, o kiek riebesnę jautieną – riebaliukai troškinio metu ištirpsta ir suteikia sultingumo bei tirštumo. Geriausiai tinka mentė, sprandinė arba šoninė dalis. Šios dalys troškinant tampa itin minkštos ir švelnios, todėl patiekalas įgauna naminio, tikro troškinio pojūtį.
Jeigu norite šiek tiek lengvesnės versijos, jautieną galima derinti su kiauliena arba įmaišyti šiek tiek veršienos. Vis dėlto klasikinis guliašas – tai jautiena, kurią verta pasirinkti ypač atsakingai.
Daržovės, kurios suteikia skonio gylio
Be svogūnų guliašo tiesiog neįsivaizduojama – jie yra pagrindinė daržovė, kuri suteikia saldumo ir natūralaus tirštumo. Troškinant svogūnai beveik išnyksta, tačiau jų skonis tampa patiekalo pagrindu. Paprika – dar vienas būtinas ingredientas, suteikiantis spalvą ir aromatą. Galima naudoti tiek šviežią, tiek konservuotą, tačiau nepamirškite, kad guliašo širdis – maltos paprikos prieskoniai.
Morkos, pomidorai, česnakas ir bulvės taip pat dažnai naudojami guliaše. Morkos suteikia švelnaus saldumo, pomidorai – rūgštelės, o česnakas – skonio intensyvumo. Bulvės gali padėti sutirštinti troškinį, tačiau norint autentiškesnio varianto, jų galima ir nenaudoti.
Paprikos prieskoniai – guliašo pagrindas
Be maltos paprikos guliašas būtų paprastas troškinys. Paprika suteikia guliašui sodrią spalvą, gilų skonį ir lengvą aštrumą. Geriausia rinktis kokybišką saldžiąją papriką, o mėgstantiems pikantiškesnį skonį – derinti su trupučiu aštriosios.
Vengrai guliašą gamina labai dosniai naudodami papriką – kartais net kelis šaukštus. Tai suteikia patiekalui natūralią spalvą be jokių dirbtinių dažiklių ir leidžia mėsai bei daržovėms susijungti į vieną vientisą aromatinę visumą.
Tobulas troškinimas – lėtas ir kantrus procesas
Geriausias guliašas yra lėtai troškintas giliai, storadugnėje keptuvėje arba troškintuve. Iš pradžių apkepinama mėsa – ji turi gauti šiek tiek spalvos, kad išsivystytų karamelizuotas skonis. Kepama trumpai, ant stiprios ugnies, ir tik tada sudedami svogūnai bei kitos daržovės.
Troškinant svarbiausia – neskubėti. Jautienai suminkštėti gali prireikti nuo 1 iki 2 valandų, priklausomai nuo gabalėlių dydžio. Ilgesnis troškinimas suteikia guliašui tirštumo, mėsą paverčia minkšta ir lengvai išsiskleidžiančia, o skoniai susijungia į vientisą, sodrią masę.
Skysčiai – kuo troškinti guliašą?
Guliašas dažnai troškinamas ne tik vandenyje, bet ir sultinyje. Jautienos sultinys suteikia patiekalui papildomo skonio gylio. Kai kurie receptai naudoja ir šiek tiek pomidorų tyrės arba konservuotų pomidorų – jie suteikia rūgštelės ir padeda sukurti natūralų padažo tirštumą.
Troškiniui troškinti niekada nenaudokite daug skysčio – guliašas neturi būti skystas kaip sriuba. Skysčio pilama tiek, kad dengtų ingredientus maždaug iki pusės. Vėliau troškinio metu išsiskiria papildoma drėgmė iš daržovių ir mėsos, todėl padažas tirštėja natūraliai.
Patiekimo idėjos – kaip guliašą paversti dar skanesniu
Guliašą galima patiekti įvairiai. Tradiciškai jis valgomas su bulvėmis, duona arba makaronais, tačiau šiandien vis populiaresni tampa ir ryžiai ar net grikiai. Guliašo tirštumas leidžia jam derėti beveik su bet kokiu garnyru – svarbiausia, kad skoniai papildytų, o ne užgožtų vienas kitą.
Jeigu norisi prabangos, ant viršaus galima uždėti šaukštelį grietinės – ji suteiks švelnumo ir subalansuos prieskonių intensyvumą. Šviežios žolelės, tokios kaip petražolės ar krapai, taip pat suteikia papildomo aromato ir spalvos.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Kokią jautienos dalį geriausia naudoti guliašui? Geriausiai tinka mentė, sprandinė arba šoninė – šios dalys troškinant tampa minkštos ir sultingos.
Kiek laiko reikia troškinti guliašą? Paprastai 1–2 valandas, kol mėsa tampa minkšta ir lengvai išsiardo.
Ar galima dėti bulvių? Taip, jos suteikia tirštumo ir sotumo, tačiau galima gaminti ir be jų.
Ar būtina naudoti sultinį? Nebūtina, tačiau sultinys suteikia gilesnį skonį nei vanduo.
Kaip laikyti likučius? Šaldytuve guliašas laikomas iki 3–4 dienų, o skonis kitą dieną dažnai būna dar geresnis.
Skanus troškinys vakarui, kai norisi jaukumo
Guliašas yra vienas tų patiekalų, kurie tinka beveik bet kuriam metų laikui, tačiau ypač malonus, kai grįžus namo norisi šilto, kvapnaus ir sotaus maisto. Lėtai troškintos daržovės, minkšta mėsa ir aromatingas padažas sukuria patiekalą, prie kurio norisi sugrįžti dar ir dar kartą. Pasigaminti guliašą paprasta, o jo rezultatas visuomet atperka pastangas, todėl tai puikus pasirinkimas vakarienei po ilgos ir intensyvios dienos.
