Tikriausiai kiekviena šeima turi tą vieną ypatingą patiekalą, kuris akimirksniu nukelia į vaikystės savaitgalius, kai namai pakvipdavo jaukiu kepinių aromatu. Nors traškūs, „plonieji“ žagarėliai dažnai laikomi klasika, būtent minkšti ir purūs žagarėliai su varške užima ypatingą vietą daugelio smaližių širdyse. Tai ne šiaip desertas – tai tikras komforto maistas, kuris savo tekstūra primena spurgas, tačiau paruošiamas kur kas greičiau ir paprasčiau. Šiame straipsnyje pasidalinsime ne tik detaliu receptu, bet ir visomis kulinarinėmis paslaptimis, kurios padės išvengti kietos tešlos ar per didelio riebalų įsigėrimo. Pasiruoškite, nes šis gamybos būdas garantuotai taps jūsų favoritu.
Kodėl verta rinktis varškę, o ne vien miltinę tešlą?
Tradiciniai žagarėliai dažniausiai gaminami iš kiaušinių, grietinės ir miltų tešlos, kurią reikia kočioti itin plonai, kad verdant riebaluose ji taptų traški ir puri. Tačiau varškės žagarėliai yra visai kitokia konditerijos rūšis. Varškė tešlai suteikia drėgmės, minkštumo ir, žinoma, papildomos maistinės vertės. Dėl varškėje esančių baltymų ir riebalų, kepinys išlieka minkštas net ir kitą dieną (jei, žinoma, spėja išlikti nesuvalgytas).
Pagrindinis skirtumas yra tekstūra. Jei ieškote kažko, kas tiesiog tirpsta burnoje ir primena mažus, purius debesis, apibarstytus cukraus pudra, varškės versija yra būtent tai. Be to, šiai tešlai nereikia ilgo kildinimo su mielėmis, todėl tai puikus pasirinkimas, kai norisi kažko saldaus „čia ir dabar“.
Ingredientų pasirinkimas: ką būtina žinoti?
Sėkmingas rezultatas prasideda dar parduotuvėje. Nors receptas atrodo paprastas, netinkami produktai gali sugadinti galutinį rezultatą. Štai į ką reikėtų atkreipti dėmesį:
- Varškė: Tai svarbiausias ingredientas. Geriausia rinktis 9% riebumo varškę. Liesesnė varškė gali padaryti žagarėlius sausesnius ir kietesnius. Jei varškė yra labai drėgna ar vandeninga, ją reikėtų šiek tiek nuvarvinti arba nuspausti per marlę. Kitu atveju teks dėti daugiau miltų, o tai apsunkins tešlą.
- Miltai: Naudokite aukščiausios rūšies kvietinius miltus. Prieš dedant į tešlą, juos būtinai persijokite – tai prisotins miltus deguonimi ir kepiniai bus dar puresni.
- Kildinimo medžiagos: Šiame recepte dažniausiai naudojama gesinta soda arba kepimo milteliai. Soda, gesinta actu ar citrinos sultimis, dažnai suteikia geresnį efektą varškės kepiniams nei kepimo milteliai, tačiau svarbu nepadauginti, kad nesijaustų specifinio poskonio.
- Alkoholis (nebūtina, bet rekomenduojama): Šaukštas degtinės, spirito ar romo tešloje daro stebuklus. Alkoholis kepimo metu greitai išgaruoja, tačiau jis neleidžia tešlai sugerti per daug aliejaus. Žagarėliai bus mažiau riebūs.
Pasiruošimo procesas žingsnis po žingsnio
Kad žagarėliai pavyktų tobuli, svarbu laikytis teisingos gamybos eigos. Pateikiame patikrintas proporcijas dideliam dubeniui skanėstų.
Reikalingi ingredientai:
- 400–500 g pusriebės varškės (geriausia birios)
- 2–3 dideli kiaušiniai
- 4–5 šaukštai cukraus (pagal skonį)
- Žiupsnelis druskos
- 1 šaukštelis vanilinio cukraus
- Apie 300–350 g miltų (kiekis priklauso nuo varškės drėgnumo)
- 1 šaukštelis kepimo miltelių arba 0,5 šaukštelio sodos (gesintos actu)
- 1 šaukštas stipraus alkoholio (degtinės) arba acto
- Aliejus virimui (apie 0,5–1 l)
- Cukraus pudra apibarstymui
Gaminimo eiga:
- Varškės paruošimas: Jei varškė yra stambių grūdelių, ją geriausia pertrinti per sietelį arba sutrinti šakute iki vientisos masės. Tai užtikrins, kad tešloje neliks nemalonių gumuliukų.
- Kiaušinių plakimas: Atskirame dubenyje išplakite kiaušinius su paprastu ir vaniliniu cukrumi bei žiupsneliu druskos. Plakite, kol masė šiek tiek pabals ir cukrus pradės tirpti.
- Tešlos maišymas: Į kiaušinių masę sudėkite varškę ir gerai išmaišykite. Supilkite alkoholį (jei naudojate). Tuomet suberkite kepimo miltelius (arba gesintą sodą).
- Miltų įvedimas: Miltus dėkite dalimis. Iš pradžių įmaišykite šaukštu, o kai tešla taps per tiršta – pradėkite minkyti rankomis. Svarbu: nepersistenkite su miltais. Tešla turi būti minkšta, elastinga ir šiek tiek lipti prie rankų. Jei pridėsite per daug miltų, žagarėliai bus kieti.
- Poilsis tešlai: Uždenkite tešlą maistine plėvele ar rankšluosčiu ir palikite pastovėti kambario temperatūroje apie 15–20 minučių. Tai leidžia glitimui atsipalaiduoti, todėl bus lengviau kočioti.
Formavimas ir kepimas: kaip nepadaryti klaidų
Tešlos formavimas yra smagiausia dalis, kurioje gali dalyvauti ir vaikai. Pabarstykite stalviršį miltais. Imkite dalį tešlos ir iškočiokite ją į maždaug 0,5–1 cm storio lakštą. Varškės žagarėliai neturi būti tokie ploni kaip tradiciniai. Supjaustykite tešlą juostelėmis, o jas – rombais. Kiekvieno rombo viduryje padarykite įpjovą ir per ją perkiškite vieną rombo galą, suformuodami klasikinį „susuktą“ žagarėlį.
Kepimo procesas reikalauja atidumo. Į puodą storu dugnu arba gilią keptuvę įpilkite aliejaus. Jo turi būti tiek, kad žagarėliai galėtų laisvai plaukioti ir nesiektų dugno. Įkaitinkite aliejų iki vidutinės temperatūros.
Kaip patikrinti temperatūrą? Įmeskite mažą gabalėlį tešlos. Jei jis panyra ir lėtai iškyla burbuliuodamas – temperatūra tinkama. Jei tešla iškart paruduoja – aliejus per karštas (vidus liks žalias). Jei tešla guli dugne ir nieko nevyksta – aliejus per šaltas (prisigers riebalų).
Kepkite žagarėlius iš abiejų pusių, kol gražiai paruduos. Išgriebtus dėkite ant popierinių rankšluosčių, kad susigertų riebalų perteklius. Kai šiek tiek pravės, gausiai apibarstykite cukraus pudra.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Gaminant pirmą kartą, dažnai kyla įvairių neaiškumų. Surinkome populiariausius klausimus, kad jūsų patirtis būtų kuo sklandesnė.
- Ar galima žagarėlius kepti orkaitėje?
Taip, tai sveikesnė alternatyva, nors skonis ir tekstūra skirsis nuo tradicinių, virtų riebaluose. Kepant orkaitėje, jie bus panašesni į sausainius ar bandeles. Kepkite 180°C temperatūroje apie 15–20 minučių, kol taps auksiniai.
- Kodėl žagarėliai gaunasi kieti?
Dažniausia priežastis – per didelis miltų kiekis. Tešla turi būti lipni. Taip pat kietumas gali atsirasti, jei tešla buvo per ilgai minkoma arba naudojama per liesa varškė.
- Ar galima tešlą paruošti iš vakaro?
Varškės tešlą geriausia gaminti ir kepti iš karto. Dėl sodos ar kepimo miltelių reakcijos su varške, ilgai stovėjusi tešla gali prarasti purumą, o patys žagarėliai gali prasčiau kilti.
- Koks aliejus geriausiai tinka kepimui?
Rinkitės rafinuotą aliejų, kuris neturi stipraus kvapo ir yra atsparus aukštai temperatūrai. Geriausiai tinka rapsų arba saulėgrąžų aliejus. Venkite nerafinuotų aliejų, nes jie ims degti ir suteiks kartų skonį.
Skonio variacijos ir patiekimo idėjos
Nors klasikinis receptas su vanile ir cukraus pudra yra tobulas savo paprastumu, nebijokite eksperimentuoti. Į tešlą galite įtarkuoti citrinos ar apelsino žievelės – tai suteiks gaivaus citrusinio aromato, kuris puikiai dera su varške. Mėgstantys aštresnius, jaukius skonius, į cukraus pudrą gali įmaišyti šiek tiek cinamono.
Taip pat šie žagarėliai puikiai dera ne tik su arbata ar kava, bet ir su stikline šalto pieno. Jei norite paversti juos prabangesniu desertu, patiekite šiltus su uogų džemu, karštu šokoladu ar net kaušeliu vanilinių ledų. Svarbiausia – mėgautis procesu ir dalintis šiuo jaukiu maistu su artimaisiais, nes būtent bendravimas suteikia geriausią skonį bet kokiam patiekalui.
