Gerai parinkto ir pritaikyto šuns raciono nereikia keisti vien todėl, kad atsirado naujas gamintojas ar pažįstamo šuo ėda kitaip. Jei gyvūnas noriai ėda, jo kondicija tinkama, išmatos formuotos, o kailio ir bendros savijautos pokyčių nėra, nuoseklumas tikrai turi vertę.
Vis dėlto, vienas konkretus pašaras nėra pasirinkimas visam gyvenimui. Racioną verta peržiūrėti pasikeitus šuns amžiui, aktyvumui, sveikatos būklei ar gebėjimui suėsti įprastos tekstūros maistą.
Vertinti reikėtų ne dubenėlio turinį, o visą šunį
- Kondicija: žvilgsnis į svarstykles nepasako visko. Svarbu, ar lengvai apčiuopiami šonkauliai, ar matyti liemens linija ir ar nemažėja raumenų masė. Veterinarijos specialistas gali parodyti, kaip šiuos rodiklius stebėti namuose. Tas pats skaičius kilogramais gali reikšti skirtingą būklę jaunam sportuojančiam ir vyresniam, mažai judančiam šuniui.
- Apetito ir virškinimo pokyčiai: kiti signalai yra pasikeitęs apetitas, nuolat minkštos išmatos, pasikartojantis vėmimas, dujų kaupimasis ar svorio kaita. Tik svarbu pabrėžti, kad tai savaime neįrodo, jog kaltas pašaras.
- Svorio kaita: pavyzdžiui, didesnis alkis ir liesėjimas gali lydėti sveikatos sutrikimus, todėl vien didinti porciją būtų netinkamas variantas.
- Kada kreiptis į veterinarą: jei šie požymiai užsitęsia arba juos lydi vangumas, skausmas, troškulio pokyčiai, pasikeitusi kailio, odos būklė ar kraujas išmatose ar atpiltame turinyje, šunį turi įvertinti veterinaras.
4 ženklai, kada raciono peržiūra prasminga
- Pasikeitė gyvenimo etapas: augančio šuniuko, suaugusio ir senstančio šuns energijos bei maistinių medžiagų poreikiai nėra vienodi. Mitybinius poreikius vertėtų sieti su šuns amžiumi, dydžiu, veisle ir individualia raida, o ne vien gimtadieniu kalendoriuje. Vaikingumo, laktacijos ar intensyvaus sporto laikotarpiais poreikiai taip pat keičiasi, todėl mitybos planą geriausia aptarti su veterinaru.
- Pakito kasdienis krūvis: po aktyvaus vasaros sezono atėjęs ramus rudens-žiemos laikotarpis, trauma ar ilgesnis poilsis gali gerokai sumažinti energijos poreikį. Ir priešingai – pradėjus ilgus žygius nepakanka aklai padidinti visko dvigubai. Reikia vertinti porciją, skanėstus, treniruočių kąsnelius ir kūno kondicijos kryptį.
- Atsirado burnos ar rijimo sunkumų: šuo gali prieiti prie dubenėlio, bet atsitraukti, mesti granules iš burnos, kramtyti viena puse. To nereikėtų automatiškai laikyti išrankumu. Pirmiausia reikalinga snukio ir dantų bei bendra apžiūra. Vėliau gali būti parenkama patogesnė tekstūra, pavyzdžiui, konservai šunims, tačiau ji neišsprendžia negydomos dantų, dantenų ar kitų patologijų.
- Nustatyta liga: kai kurių būklių valdymo dalimi tampa veterinarinė dieta šunims. Tokiu atveju sprendimas grindžiamas diagnoze, tyrimų rezultatais ir gydymo tikslais. Savarankiškas gydomojo, veterinarinio produkto testavimas pagal vieną ar kitą simptomą gali uždelsti diagnozę arba netikti konkrečiam šuniui.
Sausas pašaras ir konservai nėra varžovai
Visavertis kasdienis šunų maistas turi suteikti reikiamas maistines medžiagas nurodytam gyvenimo etapui. Sausas šunų maistas patogus porcijuoti ir laikyti, o drėgnas pašaras suteikia kitokią tekstūrą bei daugiau vandens.
Abu variantai gali būti tinkami, jeigu produktas yra visavertis, porcija atitinka gyvūno poreikį, o visas dienos racionas išlieka subalansuotas.
Žodis „konservai” neparodo paskirties. Vieni produktai yra visaverčiai ir tinka kasdieniai mitybai, kiti – papildomi, skirti tik racionui paįvairinti. Veterinariniai konservai šunims gali būti kuriami konkrečiam mitybos tikslui ir sveikatos problemai.
Todėl etiketėje ieškokite ne patrauklaus skonio aprašymo, o paskirties, visavertiškumo, šėrimo normų, gamintojo kontaktų ir partijos informacijos.
Maišant sausą ir drėgną maistą negalima tiesiog palikti visos sausų granulių porcijos ir ant viršaus pridėti pilną konservų normą. Taip nepastebimai išauga dienos energijos kiekis.
Pradinį santykį padeda apskaičiuoti veterinarijos specialistas, o vėliau jis koreguojamas pagal svorį ir kūno būklę.
3 klausimai, kurių gyvūnų maisto etiketė neturėtų palikti neatsakytų
- Produkto paskirtis: pirma, ar produktas yra visavertis, ar papildomas. Papildomas pašaras neturėtų sudaryti viso raciono, net jei šuo jį labai mėgsta.
- Gyvenimo etapas: antra, kokiam gyvenimo etapui ir kokio dydžio gyvūnui jis skirtas.
- Energija ir šėrimo norma: trečia, kiek produkte yra energijos ir kaip gamintojas apskaičiuoja pradinę šėrimo normą. Jei šios informacijos nerandate, kreipkitės į gamintoją ar platintoją.
Ingredientų sąrašas vienas pats neleidžia įvertinti visos maistinės vertės. Gražiai skambantis pirmasis ingredientas neatsako, ar recepte tinkamas maistinių medžiagų santykis, ar užtikrinama gamybos kontrolė.
Naudinga pasidomėti, kas formulavo produktą, kaip tikrinama jo kokybė ir ar bendrovė gali pateikti išsamesnę maistinę informaciją. Tai praktiškesni klausimai už pasirinkimą pagal pakuotės spalvą ar vieną reklaminį teiginį.
Kuo veterinarinis pašaras skiriasi nuo kasdienio
Tokios paskirties racionas paprastai formuluojamas apibrėžtam mitybos tikslui ir naudojamas prižiūrint veterinarui. Vienos dietos gali turėti pakeistą tam tikrų maistinių medžiagų kiekį, kitos – parinktus vieno baltymo šaltinius ar atitinkamą energijos – kalorijų kiekį.
Tai nėra savaime geresnis maistas sveikam šuniui ir nėra universalus sprendimas jautresniam pilvui.
Jei gydytojas rekomenduoja veterinarinės linijos drėgną pašarą, verta žinoti, kad specialios paskirties konservai šunims parenkami konkrečiam tikslui. Išsiaiškinkite keturis dalykus:
- ar šeriama tik jais, ar jie turi ir gali būti derinami su kitu produktu;
- kokia tiksli dienos porcija;
- kiek laiko toks mitybos planas taikomas;
- kada reikia kontrolės.
Kai kurios dietos numatytos naudoti ribotą laiką, kitos gali būti ilgalaikio gydymo plano dalis. Sprendimą lemia ne formatas, o medicininis tikslas.
Pašaro keitimą atlikite pamažu
Jei veterinaras nenurodė kitaip, naujas racionas dažniausiai įvedamas palaipsniui. Kas kelias dienas didinama naujo ir mažinama seno pašaro dalis, stebint apetitą, išmatas ir savijautą.
Jautriam šuniui gali reikėti lėtesnio tempo, o sergančiam gyvūnui planas gali būti visai kitoks. Papildai šunims, nauji skanėstai ir pašaras neturėtų būti keičiami kartu, nes nebesuprasite, kas sukėlė pokytį.
Kartą per savaitę tuo pačiu metu pasverkite šunį, užrašykite suėstą kiekį ir įvertinkite išmatas. Jei atsiranda pakartotinis vėmimas, stiprus viduriavimas, vangumas, pilvo skausmas, tinimas ar kvėpavimo sutrikimas, maisto eksperimento netęskite ir nedelsiant kreipkitės į veterinarą.
Nuosekli ir atidi raciono peržiūra nėra kažkokių naujovių paieška. Tai aiškus atsakymas į klausimą, ar dabartinis šuns maistas vis dar atitinka konkretaus gyvūno gyvenimo etapą, būda ir sveikatos poreikius.
Net ir gerai tinkantį racioną naudinga periodiškai aptarti per profilaktinę apžiūrą. Atsineškite pagrindinio pašaro etiketės nuotrauką, dienos porcijos dydį, skanėstų sąrašą ir naudojamus papildus. Taip gydytojas vertins ne abstraktų prekės ženklą, o visą realų meniu. Ypač verta grįžti prie šio pokalbio pastebėjus kūno būklės ar aktyvumo pokytį.
