Amerikiečių akita – tvirtas, nepriklausomas ir ištikimas šuo

Amerikiečių akita – tvirtas, nepriklausomas ir ištikimas šuo

Amerikiečių akita – tai šuo, kuris išsiskiria ne tik savo įspūdinga išvaizda, bet ir išskirtiniais charakterio bruožais. Ši veislė iš pradžių buvo skirta medžioklei ir sargybai, todėl nuo seno garsėja stipria ištikimybe, drąsa ir nepriklausomu būdu. Nors amerikiečių akita atrodo rimtas ir net grėsmingas šuo, su savo šeimininku jis gali būti nepaprastai švelnus, atsidavęs ir netgi meilus. Tai – šuo, kuris saugo, gina ir visuomet budriai stebi aplinką.

Amerikiečių akita išsiskiria solidžiu kūno sudėjimu: tai didelis, raumeningas ir tvirtas šuo, kuris reikalauja tiek fizinės veiklos, tiek aiškios, nuoseklios dresūros. Nors šios veislės išvaizda žavi daugelį, svarbu prisiminti, kad tai ne dekoratyvinis šuo ir tikrai ne kiekvienam tinkantis augintinis. Akitos yra itin savarankiškos, todėl jos nepaklus aklai ir nebus tokios klusnios kaip kai kurios kitos populiarios veislės. Tačiau jos stabilumas, budrumas ir ištikimybė ypač vertinami patyrusių šeimininkų.

Veislės kilmė ir istorija

Amerikiečių akitos šaknys siekia Japoniją – būtent čia senovėje buvo veisiami dideli, stiprūs šunys, skirti medžioti stambius gyvūnus: lokius, elnius ir šernus. Iš pradžių egzistavo tik viena akitų veislė, tačiau po Antrojo pasaulinio karo amerikiečių kareiviai parsivežė kelis šunis į JAV, kur prasidėjo atskira veisimo kryptis. Amerikiečiai labiau akcentavo dydį, tvirtumą ir įspūdingą išvaizdą, todėl šios akitos tapo masyvesnės, platesnio snukio, storesnės kailio struktūros.

2000 m. tarptautinės šunininkų organizacijos oficialiai atskyrė japonų akitą (Akita Inu) ir amerikiečių akitą (American Akita) į dvi savarankiškas veisles. Taip susiformavo tai, ką šiandien vadiname amerikiečių akita – tvirtesnio sudėjimo, ramesnė, lėtesnė ir solidesnė savo charakteriu šio šuns versija.

Išvaizda – tvirtas kūnas ir išraiškingas žvilgsnis

Amerikiečių akita yra didelis šuo: patinai dažniausiai sveria 45–60 kg, o ūgis ties ketera gali siekti 66–71 cm. Patelės – kiek mažesnės, tačiau taip pat įspūdingos. Veislės bruožai aiškiai atpažįstami: platus snukis, trikampės stačios ausys, augusio lokio primenanti galva ir tankus, dvigubas kailis.

Kailio spalvos gali būti įvairios – nuo baltos iki juodos, taip pat rudos, dėmėtos ar margos. Šios veislės kailis reikalauja periodinio šukavimo, ypač šėrimosi metu, kuris vyksta du kartus per metus. Tada akita išmeta didžiulį kiekį pūkinio pavilnio, todėl namuose tikrai reikės dulkių siurblio ranka pasiekiamoje vietoje.

Temperamentas – ištikimybė ir nepriklausomybė

Akitos charakteris – vienas ryškiausių šios veislės bruožų. Tai šuo, kuris labai prisiriša prie šeimininko ir savo šeimos, bet kartu išlieka savarankiškas. Jis nėra lipšnus ar perdėtai draugiškas su nepažįstamaisiais, todėl gali atrodyti rezervuotas ar net abejingas. Tai normalu – akita stebi, analizuoja ir neskuba pasitikėti.

Amerikiečių akita pasižymi stipriu teritorijos jausmu, todėl ji puikiai tinka namams, kuriuose reikia budraus sargo. Ji nebūtinai lotų be reikalo, tačiau problemą pastebės pirmoji ir į situaciją reaguos ramiai, užtikrintai ir drąsiai. Tai šuo, kuris retai panikuoja – labiau linkęs į racionalų ir apgalvotą elgesį.

Ši veislė labai patinka žmonėms, vertinantiems ramų, stiprų ir patikimą šunį, tačiau svarbu iš anksto suprasti, kad akita gali būti užsispyrusi. Ji mokosi greitai, bet ne visada noriai vykdo komandas. Tai ne veislė, kuri siekia įtikti – labiau ta, kuri savarankiškai mąsto ir pati priima sprendimus.

Dresūra ir socializacija – kada pradėti?

Amerikiečių akita reikalauja ankstyvos ir nuoseklios socializacijos. Tai reiškia, kad šuniuką būtina supažindinti su įvairiomis aplinkomis, žmonėmis, garsais ir kitais gyvūnais nuo pirmųjų gyvenimo mėnesių. Socializacijos trūkumas gali lemti pernelyg didelį įtarumą ar net agresiją, todėl šis etapas yra gyvybiškai svarbus.

Dresūra turi būti tvirta, bet ne agresyvi. Akita labai gerai jaučia toną, todėl šiurkštumas ar fizinės bausmės tik pablogins rezultatą. Geriausiai veikia ramus, aiškus ir nuoseklus vadovavimas. Šuo turi jausti pagarbą šeimininkui, o šeimininkas – suprasti šuns ribas.

Jeigu tai pirmasis jūsų šuo, akita gali būti per sudėtinga. Tai veislė, skirta patyrusiems, tvirtą charakterį turintiems žmonėms, kurie moka valdyti didelius, savarankiškus šunis.

Santykiai su vaikais ir kitais gyvūnais

Su savo šeimos vaikais amerikiečių akita dažniausiai būna švelni, kantri ir labai ištikima. Vis dėlto ji nepakantų nemandagiam elgesiui, tempimui ar provokacijoms, todėl mažamečius vaikus būtina prižiūrėti. Ši veislė nėra žaisminga kaip labradoras ar spanielis – ji labiau rami ir solidesnė.

Su kitais šunimis akitos gali būti dominuojančios, ypač jeigu kalbame apie tos pačios lyties atstovus. Todėl svarbu kontroliuoti susitikimus su nepažįstamais augintiniais. Su katėmis ar mažesniais gyvūnais akita gali nesutarti, jei jie neaugo kartu nuo mažens, nes jos turi stiprų grobio instinktą.

Priežiūra ir sveikata – ką verta žinoti?

Amerikiečių akitos yra tvirti, stiprūs šunys, tačiau kaip ir dauguma didelių veislių, jos turi polinkį į tam tikras sveikatos problemas. Dažniausiai pasitaiko klubo sąnarių displazija, skydliaukės veiklos sutrikimai, autoimuninės ligos ir tam tikri odos jautrumai. Todėl labai svarbu rinktis patikimą veislyną ir reguliariai lankytis pas veterinarą.

Ši veislė reikalauja vidutinio fizinio krūvio – tai gali būti ilgi pasivaikščiojimai, žaidimai, bėgiojimas ar žygiai. Akita nėra hiperaktyvi, tačiau ji įprasta leisti energiją protingai ir nuosekliai. Stagnacija ar nuobodulys gali sukelti elgesio problemų.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Ar amerikiečių akita tinkama pirmam šuniui?
Dažniausiai ne. Tai veislė, kuriai reikia patyrusio, tvirto ir nuoseklaus šeimininko.

Ar akita draugiška su kitais šunimis?
Gali būti dominuojanti, ypač su tos pačios lyties šunimis. Ankstyva socializacija būtina.

Ar ši veislė tinka gyvenimui bute?
Taip, jei gaus pakankamai fizinės veiklos ir mentalinio krūvio.

Ar akita daug šeriasi?
Taip – ypač pavasarį ir rudenį. Reikia reguliariai šukuoti.

Ar tai pavojinga veislė?
Ne, jei tinkamai socializuota ir dresuota. Tačiau tai labai stiprus ir savarankiškas šuo.

Amerikiečių akita kaip šeimos draugas

Amerikiečių akita gali tapti nuostabiu šeimos nariu, jei žmogus pasiruošęs skirti laiko dresūrai, pagarbiems santykiams ir atsakingai priežiūrai. Tai šuo, kuris savo artimuosius myli tyliai, bet giliai, gina ne triukšmingai, o ramiai ir užtikrintai, o savo tvirtu charakteriu įkvepia pagarbą. Ši veislė suteikia daug – ištikimybės, saugumo jausmo ir tikro ryšio, tačiau reikalauja atsakingumo ir supratimo. Tai ne paprastas augintinis, o tikras gyvenimo partneris.