Džimas Keris yra neabejotinai vienas ryškiausių, energingiausių ir universaliausių aktorių Holivudo istorijoje. Daugelis jį pažįsta kaip „gumianostį“ komiką, galintį prajuokinti iki ašarų vien savo mimikomis ir neįtikėtinu kūno lankstumu, tačiau tikrieji kino gurmanai žino, kad po šia kauke slypi gilus, jautrus ir dramatiškas talentas. Jo karjera tęsiasi jau kelis dešimtmečius, per kuriuos jis sugebėjo sukurti personažus, tapusius neatsiejama populiariosios kultūros dalimi. Nuo ekscentriško gyvūnų detektyvo iki vyro, bandančio ištrinti skaudžius prisiminimus – Kerio filmografija yra marga, stebinanti ir kupina emocijų. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius jo karjeros etapus ir filmus, kurie ne tik formavo 90-ųjų kiną, bet ir išlieka aktualūs šiandien.
1994-ieji: Metai, kai gimė pasaulinio lygio superžvaigždė
Kino istorijoje retai pasitaiko atvejų, kai vienas aktorius per vienerius metus išleidžia tris filmus, ir visi jie tampa absoliučiais hitais. 1994-ieji Džimui Keriui buvo būtent tokie. Tai buvo lūžio taškas, pavertęs jį brangiausiai apmokamu to meto komiku.
Eisas Ventura: Gyvūnų detektyvas
Nors kritikai šį filmą sutiko gana skeptiškai, žiūrovai jį pamilo iškart. Eisas Ventura tapo pirmuoju filmu, kuriame Keris galėjo visiškai pademonstruoti savo unikalų fizinės komedijos stilių. Jo personažas – ekscentriškas, garsiai kalbantis ir keistai besirengiantis detektyvas – tapo kultiniu. Šis vaidmuo parodė, kad Džimas nebijo rizikuoti ir būti visiškai absurdiškas, o tai ir tapo jo vizitine kortele.
Kaukė (The Mask)
Jei „Eisas Ventura“ pristatė Kerį pasauliui, tai „Kaukė“ įtvirtino jį kaip mega žvaigždę. Filme aktorius vaidina kuklų banko tarnautoją Stenlį Ipkį, kuris radęs senovinę kaukę transformuojasi į žaliaveidį, nenuspėjamą herojų. Įdomu tai, kad filmo kūrėjai planavo naudoti daug daugiau specialiųjų efektų animuojant Kaukės veidą, tačiau pamatę, ką su savo veido raumenimis gali padaryti Džimas Keris, efektų skaičių sumažino. Tai puikus veiksmo, muzikos ir komedijos derinys, pelnęs ir kritikų pripažinimą.
Bukas ir bukesnis
Metus vainikavo brolių Farrelių komedija „Bukas ir bukesnis“. Kartu su Džefu Danielsu (Jeff Daniels) sukurtas duetas tapo kvailumo etalonu gerąja prasme. Filmas pasakoja apie du geriausius draugus, keliaujančius per pusę Amerikos, kad grąžintų lagaminą moteriai, kurią vienas iš jų įsimylėjo. Nors siužetas paprastas, filmas kupinas improvizacijos ir scenų, kurios cituojamos iki šiol. Tai įrodė, kad Keris gali dalintis ekranu su kitu stipriu aktoriumi ir vis tiek spindėti.
Dramos, atskleidusios tikrąjį aktoriaus gylį
Po kelerių metų sėkmės komedijos žanre, daugelis pradėjo abejoti, ar Džimas Keris sugeba vaidinti rimtus vaidmenis. Atsakymas buvo griausmingas ir nepaliko abejingų. Aktorius pasirinko projektus, kurie reikalavo ne tik juokinti, bet ir priversti susimąstyti apie egzistencinius klausimus.
- Trumano šou (The Truman Show, 1998) – Tai vienas svarbiausių filmų ne tik Kerio karjeroje, bet ir apskritai 20-ojo amžiaus kine. Jis vaidina Trumaną Burbanką, žmogų, kurio visas gyvenimas, jam to nežinant, yra realybės šou. Filmas nagrinėja privatumo, laisvės ir tikrovės temas. Už šį vaidmenį Keris pelnė „Auksinį gaublį“ ir įrodė savo dramatinį potencialą.
- Žmogus mėnulyje (Man on the Moon, 1999) – Biografinė drama apie legendinį komiką Endį Kaufmaną (Andy Kaufman). Džimas Keris taip įsijautė į vaidmenį, kad filmavimo aikštelėje atsisakydavo būti vadinamas savo vardu ir elgėsi kaip Kaufmanas net išjungus kameras. Šis metodinės vaidybos pavyzdys vėliau buvo dokumentuotas filme „Jim & Andy: The Great Beyond“.
- Didinga (The Majestic, 2001) – Nors mažiau žinomas, šis filmas rodo Kerį visai kitokioje šviesoje: ramų, nostalgišką ir patriotišką. Tai istorija apie amneziją patyrusį scenaristą, kuris supainiojamas su karo didvyriu mažame miestelyje.
Jausmų galia ir kultinis statusas: „Jausmų galia“
Kalbant apie geriausius Džimo Kerio filmus, negalima nepaminėti 2004 metų šedevro „Jausmų galia“ (Eternal Sunshine of the Spotless Mind). Režisieriaus Michelio Gondry ir scenaristo Charlie Kaufmano duetas sukūrė vizualiai ir emociškai stulbinantį kūrinį. Keris čia vaidina Joelį Barišą – intravertą, tylų ir sužeistą vyrą, kuris nusprendžia ištrinti prisiminimus apie savo buvusią merginą Klementiną (vaidina Kate Winslet).
Šis vaidmuo yra visiškas aktoriaus įprasto amplua paneigimas. Čia nėra jokių grimasų, jokių perdėtų judesių. Tik liūdesys, meilė ir beviltiškas bandymas išsaugoti bent dalelę brangių prisiminimų. Kritikai šį filmą dažnai įvardija kaip vieną geriausių XXI amžiaus filmų, o Kerio vaidyba laikoma subtiliausia jo karjeroje.
Fizinė komedija ir improvizacijos menas
Nors dramos atnešė jam prestižą, Džimas Keris niekada visiškai neapleido komedijos. Jo gebėjimas valdyti kūną ir balsą yra unikalus reiškinys. Filme „Melagis, melagis“ (Liar Liar, 1997) jis vaidina advokatą, kuris dėl sūnaus noro vieną dieną negali meluoti. Šis filmas yra puikus pavyzdys, kaip vienas aktorius gali „ištempti“ visą filmą savo energija. Scenos teismo salėje ar kova su mėlynu rašikliu yra tapusios fizinės komedijos vadovėliniais pavyzdžiais.
Kitas svarbus momentas – jo sugrįžimas prie piktadario vaidmens. Filme „Kaip Grinčas Kalėdas vogė“ (2000) Keris, paslėptas po storu grimo sluoksniu, sugebėjo perteikti Grinčo charizmą ir vienatvę. Tai buvo vienas pelningiausių tų metų filmų, įrodęs, kad aktoriaus talentas prasimuša net per storiausią kaukę.
Nepelnytai pamiršti arba prieštaringai vertinami filmai
Džimo Kerio filmografijoje yra ir tokių darbų, kurie savo laiku nebuvo tinkamai įvertinti arba tapo kultiniais tik po daugelio metų. Verta atkreipti dėmesį į šiuos filmus:
- Kabelinės vaikinas (The Cable Guy, 1996) – Tuo metu tai buvo brangiausias komedijos kontraktas, tačiau žiūrovai liko sutrikę. Filmas yra daug tamsesnis nei įprastos komedijos, balansuojantis ties trilerio riba. Šiandien jis vertinamas kaip satyra apie priklausomybę nuo medijų ir vienišumą.
- Aš, kitas aš ir Irena (Me, Myself & Irene, 2000) – Dar vienas bendradarbiavimas su broliais Farreliais. Keris vaidina policininką su asmenybės susidvejinimu. Tai grubi, nešvanki, bet be galo juokinga komedija, kurioje aktorius meistriškai keičia ne tik balsą, bet ir visą kūno kalbą per sekundės dalį.
- Skaičius 23 (The Number 23, 2007) – Psichologinis trileris, kuriame Keris leidžiasi į paranojos ir obsesijos pasaulį. Nors kritikai filmą vertino dviprasmiškai, tai įdomus eksperimentas aktoriaus karjeroje, parodantis jo norą išbandyti tamsesnius žanrus.
Naujasis etapas ir sugrįžimas į didžiuosius ekranus
Pastaraisiais metais Džimas Keris buvo šiek tiek atsitraukęs nuo vaidybos, daugiau laiko skirdamas tapybai ir politinei satyrai. Tačiau jo sugrįžimas filme „Ežiukas Sonic“ (Sonic the Hedgehog) ir jo tęsinyje buvo sutiktas su džiaugsmu. Vaidindamas piktadarį daktarą Robotniką, Keris vėl grįžo prie savo 90-ųjų stiliaus – jis energingas, nenuspėjamas ir be galo charizmatiškas. Šis vaidmuo supažindino naująją kartą su Džimo Kerio komedijos stiliumi ir parodė, kad jis vis dar turi parako.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar Džimas Keris yra laimėjęs „Oskarą“?
Ne, tai vienas didžiausių paradoksų Holivudo istorijoje. Nors Džimas Keris laimėjo du „Auksinius gaublius“ (už „Trumano šou“ ir „Žmogų mėnulyje“) ir buvo nominuotas daugybei kitų apdovanojimų, Amerikos kino akademija jam „Oskaro“ niekada nepaskyrė, net ir už kritikų liaupsinamą vaidmenį filme „Jausmų galia“.
Koks buvo pirmasis Džimo Kerio filmas?
Nors daugelis mano, kad tai „Eisas Ventura“, iš tiesų Keris pradėjo vaidinti daug anksčiau. Jo debiutas kine buvo 1983 metų filme „Rubberface“ (pradžioje vadinosi „Introducing… Janet“), o vėliau sekė vaidmenys tokiuose filmuose kaip „Vieną kartą įkandus“ (Once Bitten, 1985).
Ar tiesa, kad Džimas Keris planuoja baigti karjerą?
Po filmo „Ežiukas Sonic 2“ pasirodymo 2022 metais, aktorius interviu užsiminė, kad „gana rimtai“ svarsto apie pasitraukimą iš kino, nebent gautų scenarijų, kuris būtų „nuleistas angelų ir parašytas aukso raidėmis“. Jis teigė, kad jam patinka jo ramus gyvenimas ir tapyba.
Kuriuose filmuose Džimas Keris nevaidina komedijos?
Geriausi pavyzdžiai yra „Jausmų galia“, „Trumano šou“, „Skaičius 23“, „Didinga“ ir „Tamsūs nusikaltimai“ (Dark Crimes). Šie filmai demonstruoja jo draminį diapazoną.
Džimo Kerio įtaka šiuolaikiniam kinui ir kultūrai
Džimas Keris nėra tiesiog aktorius – jis yra reiškinys, pakeitęs požiūrį į komediją. Jo stilius, kuriame dera beprotiška energija, fizinis lankstumas ir gilus emocinis intelektas, įkvėpė daugybę jaunų komikų ir aktorių. Jis įrodė, kad komedija gali būti aukštasis menas, o komikas gali būti lygiavertis dramos meistrams. Net jei jo filmografija ateityje nepasipildys naujais dideliais vaidmenimis, esamas palikimas yra milžiniškas.
Jo filmai moko mus nebijoti būti savimi, juoktis iš savo trūkumų ir, svarbiausia, tikėti, kad net ir didžiausioje tamsoje galima rasti šviesos spindulį – ar tai būtų nuoširdi šypsena, ar gilus, gyvenimą keičiantis suvokimas. Kerio kūryba išlieka aktuali, nes ji paliečia universalias žmogiškąsias patirtis: norą būti mylimam, baimę būti vienišam ir džiaugsmą tiesiog kvailioti.
