Benas Stilleris yra viena ryškiausių ir įvairiapusiškiausių Holivudo asmenybių, kurio karjera tęsiasi jau kelis dešimtmečius. Nors daugelis žiūrovų jį pirmiausia atpažįsta kaip komedijų aktorių, gebantį meistriškai įkūnyti tiek neurotiškus, sėkmės lydimus personažus, tiek visiškai absurdiškus herojus, jo indėlis į kiną yra kur kas didesnis. Jis yra ne tik aktorius, bet ir talentingas režisierius, prodiuseris bei scenaristas, kurio darbai formavo šiuolaikinės amerikietiško humoro sampratą. Nuo nepatogių situacijų komedijų iki gilių, egzistencinių dramų – Stillerio filmografijoje galima rasti kūrinių, kurie priverčia ne tik juoktis iki ašarų, bet ir susimąstyti apie gyvenimo prasmę. Šiame straipsnyje apžvelgsime ryškiausius jo karjeros darbus, kuriuos privalu pamatyti kiekvienam kino mėgėjui.
Nepatogių situacijų karalius: „Paskutinis jaunikio išbandymas“
Kalbėdami apie Beną Stillerį, negalime nepaminėti filmo, kuris tapo tikra žanro klasika – „Paskutinis jaunikio išbandymas“ (angl. Meet the Parents). Ši juosta puikiai iliustruoja specifinį Stillerio talentą: gebėjimą suvaidinti paprastą, gerų ketinimų turintį vaikiną, kuriam tiesiog fatališkai nesiseka. Jo personažas Gregas Fokeris bando padaryti įspūdį savo mylimosios tėvams, tačiau kiekvienas jo žingsnis virsta katastrofa.
Filmo sėkmę lėmė ne tik puikus scenarijus, bet ir neįtikėtina aktorių chemija. Beno Stillerio ir Roberto De Niro, vaidinančio griežtą, paranojišką uošvį, duetas tapo vienu įsimintiniausių kino istorijoje. Stilleris čia meistriškai balansuoja tarp komiškumo ir tragizmo, leisdamas žiūrovui jausti svetimą gėdą, kuri yra neatsiejama šio filmo žavesio dalis. Tai filmas, kurį verta pamatyti dėl tobulai sukonstruotų „nejaukių“ scenų, kurios priverčia žiūrovą norėti užsidengti akis, bet tuo pačiu metu negalėti atitraukti žvilgsnio.
Satyros viršūnė: „Zoolanderis“ ir mados pasaulio absurdas
Jei „Paskutinis jaunikio išbandymas“ rodo žemiškąją aktoriaus pusę, tai „Zoolanderis“ (angl. Zoolander) atskleidžia jo polinkį į visišką absurdą ir aštrią satyrą. Šiame filme, kurį Stilleris pats ir režisavo, jis įkūnija Dereką Zoolanderį – neįtikėtinai populiarų, tačiau intelekto nesužalotą vyrų modelį. Tai nėra tiesiog komedija apie madą; tai yra aštrus, spalvingas ir beprotiškas pasakojimas apie tuštybę ir popkultūrą.
Filmas tapo kultiniu dėl savo citatų ir vizualinio stiliaus. Garsioji „Blue Steel“ veido išraiška tapo memu dar gerokai prieš interneto memų erą. Verta paminėti, kad šiame filme atsiskleidžia ir puikus Stillerio bendradarbiavimas su Owenu Wilsonu. Jų konkurencija ekrane sukuria dinamiką, kuri vėliau buvo sėkmingai pakartota ir kituose projektuose. „Zoolanderis“ yra privalomas tiems, kurie nori pamatyti aktorių visiškai kitokame amplua – ekstravagantišką, kvailą, bet keistai mielą.
„Tropikų griaustinis“: drąsa ir Holivudo parodija
Dar vienas režisūrinis ir vaidybinis triumfas yra „Tropikų griaustinis“ (angl. Tropic Thunder). Tai neabejotinai viena drąsiausių komedijų, sukurtų per pastaruosius du dešimtmečius. Stilleris čia imasi dekonstruoti patį Holivudą, karo filmus ir aktorių egoizmą. Istorija sukasi apie grupę išlepintų aktorių, kurie filmuodami karinį epą džiunglėse patenka į tikrą pavojų, tačiau mano, kad viskas vis dar vyksta pagal scenarijų.
Šis filmas išsiskiria ne tik puikiu humoru, bet ir techniniu įgyvendinimu – tai didelio biudžeto veiksmo filmas, įvilktas į komedijos rūbą. Stillerio personažas Taggas Speedmanas yra puiki blėstančios veiksmo filmų žvaigždės karikatūra. Tačiau filmas vertas dėmesio ir dėl antraplanių vaidmenų, ypač Roberto Downey Jr., kuris už savo pasirodymą netgi buvo nominuotas „Oskarui“ – retenybė komedijų žanre. Tai įrodymas, kad Stilleris, kaip režisierius, geba išspausti maksimumą ne tik iš savęs, bet ir iš savo kolegų.
Gilus ir įkvepiantis: „Slaptas Volterio Mičio gyvenimas“
Daugelis kino kritikų ir gerbėjų sutinka, kad „Slaptas Volterio Mičio gyvenimas“ (angl. The Secret Life of Walter Mitty) yra bene vizualiai gražiausias ir emocaliai brandžiausias Beno Stillerio darbas. Tai filmas, kurį tiesiog būtina pamatyti bent kartą gyvenime, ypač jei jaučiatės užstrigę rutinoje ar ieškote įkvėpimo.
Čia Stilleris vaidina Volterį Mitį – kuklų, svajoklį žurnalo darbuotoją, kuris gyvena savo vaizduotėje, bet bijo žengti žingsnį realybėje. Kai aplinkybės priverčia jį leistis į kelionę aplink pasaulį ieškant dingusio negatyvo, prasideda tikrasis gyvenimo nuotykis. Filmas stebina kvapą gniaužiančiais Islandijos ir Grenlandijos peizažais, puikiu garso takeliu ir jautria žinute apie tai, kad niekada nevėlu pradėti gyventi iš tikrųjų. Tai nėra tipinė komedija, tai – feel-good žanro šedevras, parodantis Stillerio gebėjimą kurti subtilų, šiltą ir žmogišką kiną.
Šeimos auditorijai: „Naktis muziejuje“ trilogija
Beno Stillerio talentas pritraukti įvairaus amžiaus auditoriją geriausiai atsiskleidžia „Naktis muziejuje“ (angl. Night at the Museum) franšizėje. Nors šie filmai dažnai vertinami kaip lengva pramoga vaikams, jie turi neabejotiną žavesį ir suaugusiems. Stilleris čia vaidina naktinį sargą Lary, kuris sužino, kad muziejaus eksponatai naktimis atgyja.
Šiuose filmuose aktorius demonstruoja savo fizinės komedijos sugebėjimus ir moka puikiai reaguoti į specialiųjų efektų kuriamus personažus. Tai nuotykiai, kupini istorinių asmenybių (nuo Teodoro Ruzvelto iki Atilos), kurie ne tik linksmina, bet ir skatina domėtis istorija. Pirmoji trilogijos dalis yra ypač rekomenduojama dėl savo originalumo ir širdies šilumos, kurią Stilleris įneša į vienišo tėvo, bandančio rasti ryšį su sūnumi, vaidmenį.
Nepriklausomas kinas ir draminiai vaidmenys
Nors Stilleris yra blokbasterių žvaigždė, jo karjeroje gausu ir puikių pasirodymų nepriklausomame kine. Verta paminėti:
- „Karališkieji Tenenbaumai“ (angl. The Royal Tenenbaums) – čia Stilleris vaidina Chasą Tenenbaumą, neurotišką finansų genijų, vis dar gedintį žmonos ir maniakiškai saugantį savo vaikus. Tai vienas iš Wes Andersono šedevrų, kuriame Stilleris puikiai įsilieja į stilizuotą ir melancholišką režisieriaus pasaulį.
- „Grinbergas“ (angl. Greenberg) – Noah Baumbacho filmas, kuriame Stilleris atskleidžia tamsesnę, ciniškesnę ir sudėtingesnę savo pusę. Tai nėra lengvas filmas, tačiau jis demonstruoja aktoriaus draminį diapazoną.
- „Mejerovicų istorijos“ (angl. The Meyerowitz Stories) – dar vienas bendradarbiavimas su Noah Baumbachu ir Adamu Sandleriu. Stilleris vaidina sėkmingą, bet emociškai nutolusį sūnų, bandantį susitvarkyti su ekscentriško tėvo palikimu.
Kiti paminėjimo verti filmai
- „Dodgeball: Kvadratas“ – paprasta, bet be galo juokinga sporto komedija, kurioje Stilleris vaidina egocentrišką sporto klubo savininką Vaitą Gudmaną.
- „Pamišę dėl Merės“ (angl. There’s Something About Mary) – filmas, išgarsinęs brolius Farrelly ir patį Stillerį, pilnas vulgaraus, bet klasika tapusio humoro.
- „Bokšto apiplėšimas“ (angl. Tower Heist) – puiki ansamblinė komedija apie paprastus darbuotojus, bandančius atgauti savo pensijas iš turtingo sukčiaus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kino gerbėjams dažnai kyla įvairių klausimų apie Beno Stillerio kūrybą ir karjerą. Štai atsakymai į pačius populiariausius.
Koks yra geriausiai kritikų įvertintas Beno Stillerio filmas?
Paprastai geriausiai vertinami jo darbai nepriklausomame kine, tokie kaip „Karališkieji Tenenbaumai“ arba „Mejerovicų istorijos“. Tačiau komerciniu ir žiūrovų meilės atžvilgiu „Paskutinis jaunikio išbandymas“ ir „Tropikų griaustinis“ dažnai laikomi viršūne.
Ar Benas Stilleris vis dar vaidina komedijose?
Nors Stilleris neatsisakė vaidybos, pastaraisiais metais jis vis daugiau dėmesio skiria režisūrai ir prodiusavimui, dažnai renkantis rimtesnius, draminius projektus (pavyzdžiui, kritikų pripažintas serialas „Atskyrimas“ / Severance, kurį jis režisavo).
Kurį filmą rekomenduotumėte žiūrėti visai šeimai?
Be jokios abejonės – „Naktis muziejuje“. Tai saugus, linksmas ir vizualiai įtraukiantis pasirinkimas, tinkantis tiek vaikams, tiek tėvams.
Ar Benas Stilleris pats režisavo „Slaptą Volterio Mičio gyvenimą“?
Taip, Benas Stilleris buvo ir pagrindinis aktorius, ir šio filmo režisierius. Tai vienas asmeniškiausių jo projektų.
Kodėl Beno Stillerio kūryba išlieka aktuali
Beno Stillerio fenomenas slypi jo gebėjime evoliucionuoti. Pradėjęs nuo eskizų šou ir parodijų, jis tapo pasaulinio lygio komedijų žvaigžde, o vėliau sėkmingai transformavosi į gerbiamą kino kūrėją ir dramos aktorių. Jo filmai nėra vienadieniai produktai; daugelyje jų užfiksuota tam tikra laikmečio dvasia, tačiau nagrinėjamos temos – meilė, savęs paieškos, santykiai su tėvais, profesinis perdegimas – yra universalios.
Žiūrėdami tokius filmus kaip „Slaptas Volterio Mičio gyvenimas“ ar „Zoolanderis“, matome dvi visiškai skirtingas medalio puses, tačiau abi jos yra atliktos su maksimaliu atsidavimu. Stilleris nebijo būti juokingas, nebijo būti pažeidžiamas ir nebijo rizikuoti. Būtent todėl jo filmografijoje esančius perlus verta pamatyti bent kartą gyvenime – jie praturtina, pralinksmina ir primena, kad net ir didžiausiose nesėkmėse galima rasti šviesos ir humoro.
