Kino magija leidžia mums saugiai, patogiai įsitaisius priešais ekranus, išgyventi pačius baisiausius žmonijos scenarijus. Pasaulio pabaigos, civilizacijos griūties ir kovos dėl išlikimo temos jau daugelį metų dominuoja populiariojoje kultūroje ir sutraukia minias žiūrovų į kino teatrus. Šie filmai ne tik siūlo kvapą gniaužiančius vizualinius sprendimus, sudėtingus specialiuosius efektus bei veiksmo scenas, bet ir kelia gilius filosofinius klausimus apie žmogaus prigimtį. Ką mes darytume, jei gyvybiškai svarbių išteklių staiga nebeliktų? Kaip pasikeistų mūsų moralės normos, jei išnyktų įstatymai ir tvarką prižiūrinčios valstybinės institucijos? Būtent tokius nepatogius, tačiau intriguojančius klausimus nagrinėja geriausi šio žanro atstovai. Apokaliptinis ir postapokaliptinis kinas yra kur kas daugiau nei tik sprogimai didžiuosiuose miestuose ar fantastinių būtybių atakos. Tai gili mūsų visuomenės baimių, slaptų vilčių ir destruktyvaus elgesio pasekmių analizė.
Nuo klimato kaitos sukeltų nesuvaldomų stichinių nelaimių iki mirtinų virusų pandemijų, nuo nesuprantamų ateivių invazijų iki dirbtinio intelekto sukilimo prieš savo kūrėjus – kino prodiuseriai bei režisieriai nepaliauja stebinti savo išradingumu kuriant mūsų planetos pabaigos vizijas. Daugelyje šių meistriškai sukurtų juostų centrine ašimi tampa ne pati vizuali katastrofa, o trapus ir kintantis žmonių tarpusavio ryšys ekstremaliomis išlikimo sąlygomis. Kviečiame susipažinti su dešimčia išskirtinių juostų, kurios paliko neišdildomą pėdsaką kino istorijoje, pelnė daugybę apdovanojimų ir privertė milijonus žiūrovų visame pasaulyje susimąstyti apie mūsų planetos bei visos civilizacijos ateitį.
10 geriausių apokaliptinio ir postapokaliptinio žanro filmų
1. Pašėlęs Maksas: Įniršio kelias (Mad Max: Fury Road, 2015)
Režisieriaus George Miller įspūdingas sugrįžimas į jo paties dar prieš kelis dešimtmečius sukurtą distopinį pasaulį tapo vienu įspūdingiausių ir vizualiai turtingiausių kino įvykių. Tai meistriškai nufilmuota, vizualiai stulbinanti dviejų valandų nepertraukiamo veiksmo scena po išdegusią dykumą. Pašėlęs Maksas: Įniršio kelias nagrinėja išteklių trūkumo – šiuo atveju vandens, sėklų ir benzino – temą bei fanatišką, žiaurią diktatūrą. Aktoriai Tom Hardy ir Charlize Theron sukūrė nepamirštamus, ikoniškus vaidmenis, tačiau tikroji šio filmo žvaigždė yra nepriekaištinga praktinių efektų, kaskadinių triukų ir choreografijos sintezė. Tai dinamiškas, garsus ir idėjiškai gilus filmas, kurio apokaliptiniame kine tiesiog negalima praleisti.
2. Žmonių vaikai (Children of Men, 2006)
Kino grando Alfonso Cuarón režisuotas filmas perkelia žiūrovus į netolimą ateitį, kurioje žmonija dėl nepaaiškinamų priežasčių prarado gebėjimą daugintis. Pasaulyje, kuriame jau beveik du dešimtmečius negimė nė vienas kūdikis, įsivyrauja absoliuti neviltis, visuomenės chaosas, terorizmas ir griežtas totalitarinis valdymas. Filmas išsiskiria tuo, kad meistriškai pavaizduoja visuomenę, neturinčią jokios vilties išlikti. Filmo operatoriaus darbas, ypač vieno nepertraukiamo kadro ilgosios scenos, sukuria neįtikėtinai realistišką atmosferą ir didžiulę įtampą. Tai emociškai sunkus, tamsus, bet būtinas pamatyti kūrinys, pasakojantis apie vienintelį vilties spindulį ten, kur pasaulis jau ruošiasi išnykti.
3. Kelias (The Road, 2009)
Paremta rašytojo Cormac McCarthy Pulitzerio premiją laimėjusiu romanu, ši juosta neabejotinai yra vienas tamsiausių ir realistiškiausių postapokaliptinių filmų kino istorijoje. Pagrindiniai veikėjai – bevardžiai tėvas ir sūnus – lėtai keliauja per išdegusią, nuolatiniais pelenais padengtą Šiaurės Ameriką, kurioje nebeliko gyvūnų, augalų ar civilizacijos likučių, o likę gyvieji iš nevilties dažnai griebiasi kanibalizmo. Tai labai lėto tempo, atmosferinis, bet nepaprastai jautrus filmas apie beribę tėvišką meilę ir bandymą išlaikyti vidinį žmogiškumą visiškos tamsos ir moralinio nuosmukio akivaizdoje.
4. Matrica (The Matrix, 1999)
Nors iš pirmo žvilgsnio Matrica daugeliui atrodo tiesiog kaip modernus mokslinės fantastikos veiksmo filmas su kung fu elementais, jo tikroji šerdis yra grynai apokaliptinė ir distopinė. Žmonija patyrė triuškinantį pralaimėjimą kare prieš dirbtinį intelektą ir mašinas. Dabar žmonės yra masiškai auginami ir naudojami tik kaip energijos šaltinis, kol jų protai yra įkalinti tobulai sukurtoje virtualioje simuliacijoje. Seserų Wachowski sukurtas kino šedevras negrįžtamai pakeitė visą kino industriją, išpopuliarino naujus specialiuosius efektus ir privertė milijonus žiūrovų suabejoti supančios realybės prigimtimi.
5. Tarp žvaigždžių (Interstellar, 2014)
Režisieriaus Christopher Nolan sukurta apokaliptinė vizija susitelkia į ne atsitiktinę katastrofą, o į lėtą ir skausmingą pačios Žemės mirtį. Dėl klimato pokyčių, dulkių audrų ir sparčiai plintančių augalų ligų žmonijai artimoje ateityje gresia masinis badas bei deguonies trūkumas. Vienintelė išeitis išlikti – palikti gimtąją planetą ir rasti naujus namus kitoje galaktikoje. Tai ne tik įspūdingas, astronomijos teorijomis paremtas mokslinės fantastikos epas su nuostabiu ir įtraukiančiu Hans Zimmer garso takeliu, bet ir giliai asmeniška istorija apie tėvo pasiaukojimą vardan savo vaikų ateities.
6. Aš esu legenda (I Am Legend, 2007)
Aktorius Will Smith atlieka talentingo mokslininko Roberto Nevilio vaidmenį apleistame Niujorko mieste po to, kai genetiškai modifikuotas virusas, iš pradžių kurtas kaip vaistas nuo vėžio, pražudė didžiąją dalį žmonijos. Likusieji išgyvenusieji pavirto į šviesos bijančius, kraujo trokštančius mutantus. Šis filmas kino kalba puikiai atskleidžia visiškos izoliacijos, paranojos ir ilgalaikės vienatvės psichologinį svorį. Tuščios, apgriuvusios Niujorko gatvės, apaugusios žole, sukuria vizualiai stulbinantį kontrastą, o herojaus desperatiški bandymai laboratorijoje rasti veikiantį antidotą simbolizuoja nepalaužiamą žmogaus užsispyrimą.
7. Sniego traukinys (Snowpiercer, 2013)
Pietų Korėjos kino virtuozo Bong Joon-ho sukurtas filmas nukelia mus į visiškai naujo, žmogaus sukelto ledynmečio sukaustytą Žemę. Po nesėkmingo bandymo sustabdyti globalinį atšilimą, vieninteliai planetos išgyvenusieji keliauja gigantišku, nesustabdomai judančiu traukiniu, kuriame vyrauja griežta, neperžengiama klasių sistema. Vargšai gyvena tamsiomis, antisanitarinėmis sąlygomis traukinio uodegoje, o turtingieji mėgaujasi prabanga, baseinais ir šviežiu maistu traukinio priekyje. Filmas yra labai aštri ir vizuali socialinė kritika, apvilkta originaliu, klaustrofobišku postapokaliptiniu rūbu.
8. Po 28 dienų (28 Days Later, 2002)
Režisierius Danny Boyle iš esmės atgaivino ir modernizavo zombių žanrą, suteikdamas jam neįtikėtino, purvino realizmo. Skirtingai nei ankstesniuose klasikiniuose žanro filmuose, čia užsikrėtusieji yra nepaprastai greiti, agresyvūs ir žiaurūs. Siužetas prasideda, kai radikalūs gyvūnų teisių aktyvistai įsibrauna į laboratoriją ir išlaisvina itin pavojingu įniršio virusu užkrėstas beždžiones. Dėl to visa Didžioji Britanija vos per kelias savaites tampa mirties zona. Filmas išsiskiria gilia analize, kaip greitai išgaruoja žmogaus moralė susidūrus su žūtbūtiniu išlikimo klausimu ir kaip patys žmonės tampa pavojingesni už virusą.
9. Tylos zona (A Quiet Place, 2018)
Originali ir dar nematyta koncepcija tapo šio modernaus filmo pasaulinės sėkmės raktu. Žemę užpuolė aklos, tačiau neįtikėtinai jautrią klausą ir greitį turinčios agresyvios pabaisos. Bet koks garsesnis garsas gali reikšti momentinę mirtį. Režisieriaus ir pagrindinio aktoriaus John Krasinski juostoje daugiausia dėmesio skiriama vienos šeimos dramatiškiems bandymams išgyventi šioje neįtikėtinai įtemptoje tyloje, auginant vaikus ir laukiantis naujagimio. Minimalus dialogų kiekis priverčia patį žiūrovą sulaikyti kvėpavimą ir sutelkti dėmesį į menkiausius garsus, sukuriant unikalią siaubo patirtį.
10. Wall-E (Šiukšlių fėja, 2008)
Nors tai animacinis „Pixar“ studijos filmas, jo siunčiama žinutė yra turbūt viena aktualiausių šiandienos vartotojiškame pasaulyje. Mūsų planeta po truputį buvo paversta visiškai negyvenamu, toksišku šiukšlynu, o patys žmonės, praradę ryšį su tikra gamta ir vienas su kitu, paliko planetą. Jie dabar gyvena prabangiuose kosminiuose laivuose, visiškai priklausomi nuo ekranų, technologijų ir besaikio maisto vartojimo. Tai šiltas, graudus ir nepaprastai gražiai nupieštas filmas apie meilę, naivumą, ekologiją bei tiesioginę atsakomybę už savo namus.
Svarbiausi elementai, darantys pasaulio pabaigos kiną tokį patrauklų
Nors apokalipsės ir destrukcijos tema iš pirmo žvilgsnio atrodo pernelyg niūri, postapokaliptinis kinas turi dešimtis milijonų ištikimų gerbėjų. Priežastys, kodėl mes norime stebėti pasaulio žlugimą didžiajame ekrane, slypi giliai mūsų psichologijoje. Štai keletas esminių elementų, kurie pritraukia žiūrovų dėmesį:
- Moralinės dilemos išnykusiose ribose: Kai valstybės įstatymai nebegalioja, kas nusprendžia, kas yra teisinga, o kas – nusikaltimas? Šie filmai leidžia stebėti ir vertinti žmogaus etiką ribinėse situacijose.
- Vizualinis pažįstamo pasaulio perkūrimas: Apleisti megapoliai, kuriuos pamažu atsiima gamta, džiunglėmis virtę Paryžiaus ar Niujorko centrai, ar neaprėpiamos dykumos. Tai puiki proga išvysti civilizacijos trapumą.
- Aštri socialinė ir politinė metafora: Dauguma tokių filmų pasąmoningai atspindi realias šiuolaikinės visuomenės baimes: ar tai būtų branduolinis konfliktas, naujos pasaulinės pandemijos, ar pražūtinga klimato kaita.
- Žmogaus valios išlikti triumfas: Net ir pačiuose tamsiausiuose, depresyviausiuose scenarijuose kūrėjai dažniausiai palieka bent mažą vilties krislą. Mes žavimės herojų užsispyrimu nepasiduoti jokiomis aplinkybėmis.
Kaip išsirinkti geriausią pasaulio pabaigos filmą savo vakarui?
Kadangi apokaliptinio kino žanras yra be galo platus ir apima viską nuo kruvino siaubo iki jautrių dramų ar net komedijų, svarbu tinkamai pasirinkti kūrinį, atitinkantį jūsų esamą lūkesčių lygį. Norint neapsirikti renkantis, siūlome vadovautis keliais paprastais žingsniais:
- Įvertinkite savo dabartinę nuotaiką: Ar norite pajusti adrenalino antplūdį stebint greitą veiksmą (rinkitės zombių invazijas ar trilerius), ar jus labiau domina lėtas, egzistencinis apmąstymas apie žmogaus vietą visatoje?
- Pasidomėkite filmo režisieriumi: Žymūs kino meistrai, tokie kaip Christopher Nolan, George Miller ar Alfonso Cuarón, visada garantuoja aukštą vizualinę ir idėjinę kokybę, kuri paliks ilgalaikį įspūdį.
- Atkreipkite dėmesį į rekomenduojamą amžiaus cenzą: Tai ypač svarbu, jei planuojate kino vakarą su vaikais. Kai kurie apokaliptiniai filmai išsiskiria žiaurumu, o štai animacinės distopijos puikiai tiks ir pamokys visą šeimą.
Pasitelkę šiuos paprastus kriterijus, nesunkiai rasite kūrinį, kuris prikaustys jūsų dėmesį nuo pirmųjų sekundžių iki pat finalinių titrų.
Dažniausiai užduodami klausimai apie apokaliptinius filmus (DUK)
Kuo tiksliai skiriasi apokaliptinis ir postapokaliptinis filmas?
Nors šie terminai dažnai vartojami kaip sinonimai, tarp jų yra esminis skirtumas laiko juostoje. Apokaliptiniuose filmuose visas dėmesys yra sutelkiamas į pačią katastrofą ir įvykius, kurie tiesiogiai lemia pasaulio pabaigą. Mes stebime kylančią paniką ir masinius griuvėsius realiuoju laiku. Tuo tarpu postapokaliptiniuose filmuose visas pagrindinis veiksmas vyksta praėjus keleriems metams, dešimtmečiams ar net šimtmečiams po to, kai didžioji katastrofa jau įvyko. Šiose juostose nagrinėjama likusios žmonijos kova dėl išlikimo visiškai pasikeitusiame, neatpažįstamame pasaulyje.
Ar filmų kūrėjai konsultuojasi su tikrais mokslininkais kurdami pasaulio pabaigos scenarijus?
Taip, ypač kai kalbama apie mokslinės fantastikos ar gamtinių katastrofų filmus. Dauguma rimtų režisierių samdo mokslo ekspertus, kad juostai suteiktų daugiau patikimumo. Puikus pavyzdys yra astrofizikų konsultacijos vaizduojant kosmoso anomalijas, arba epidemiologų patarimai filmuojant juostas apie globalias pandemijas. Žinoma, zombiai ar fantastiniai ateiviai lieka vien tik rašytojų vaizduotės vaisiumi, skirtu pramogai.
Kodėl daugelis šio žanro kūrinių baigiasi neaiškia, atvira pabaiga?
Kino kūrėjai dažnai specialiai palieka atvirą pabaigą, kad pačiam žiūrovui leistų interpretuoti tolesnį pagrindinių veikėjų likimą. Kadangi apokalipsės sąvoka reiškia absoliutų senojo, įprasto pasaulio sunaikinimą, naujos visuomenės kūrimas negali būti parodytas per dvi valandas. Atvira pabaiga sukuria lengvą vilties jausmą, tačiau tuo pat metu primena, kad išlikimo ir atstatymo kova niekada nesibaigia greitai ir lengvai.
Ar apokaliptinio žanro filmai visada yra pilni smurto ir tamsos?
Tikrai ne. Nors smurtas dažnai naudojamas norint atspindėti desperaciją, kino istorijoje apstu juostų, kurios koncentruojasi į žmonių bendradarbiavimą, mokslinius atradimus ar net romantiškus santykius kritinėse situacijose. Jei esate jautrus tamsai ir smurtui didžiajame ekrane, venkite išgyvenimo siaubo trilerių, o vietoje jų rinkitės animacines juostas arba vizualiai estetišką mokslinę fantastiką.
