Skip to main content
Skydliaukės sutrikimų ženklai: kada kreiptis į šeimos gydytoją

Skydliaukės sutrikimų ženklai: kada kreiptis į šeimos gydytoją

Skydliaukė – tai nedidelė, drugelio formos liauka, esanti kaklo priekyje, tačiau jos reikšmė organizmui milžiniška. Ji gamina hormonus, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą, energijos lygį, širdies darbą, kūno temperatūrą ir net psichinę būseną. Kai skydliaukės veikla sutrinka, simptomai gali būti labai įvairūs – nuo lengvo nuovargio iki rimtų sveikatos problemų. Dažnai šie požymiai painiojami su kitomis ligomis ar tiesiog priskiriami nuovargiui, todėl svarbu žinoti, kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į šeimos gydytoją.

Pagrindinės skydliaukės ligos

Dažniausiai pasitaikančios skydliaukės ligos yra hipotirozė (kai skydliaukė gamina per mažai hormonų) ir hipertiroidizmas (kai hormonų gaminama per daug). Be to, gali pasireikšti autoimuninės ligos, tokios kaip Hashimoto tiroiditas ar Graves liga. Kai kuriais atvejais skydliaukėje gali formuotis mazgeliai ar net augliai, kurie taip pat veikia jos funkciją.

Hipotirozės požymiai

Hipotirozė dažniausiai vystosi lėtai, o simptomai gali būti nespecifiniai:

  • Nuolatinis nuovargis ir mieguistumas;
  • Svorio augimas, nepaisant įprastos mitybos;
  • Sausėjanti oda, lūžinėjantys nagai, slenkantys plaukai;
  • Jautrumas šalčiui;
  • Lėtesnis širdies ritmas;
  • Depresijos ar apatijos požymiai;
  • Sutrikęs atminties ir dėmesio koncentravimas.

Hipertiroidizmo požymiai

Kai skydliaukė gamina per daug hormonų, organizmas tarsi „persijungia į greitą režimą“. Tuomet gali pasireikšti:

  • Staigus svorio kritimas, nepaisant gausesnio valgymo;
  • Padidėjęs nerimas, dirglumas;
  • Greitas širdies plakimas, širdies permušimai;
  • Prakaitavimas ir karščio netoleravimas;
  • Rankų drebėjimas;
  • Miego sutrikimai;
  • Dažnesnis tuštinimasis ar viduriavimas.

Kada kreiptis į šeimos gydytoją?

Jei pastebite kelis iš minėtų simptomų, ypač jei jie tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, būtina kreiptis į šeimos gydytoją. Jis gali paskirti kraujo tyrimus – dažniausiai tikrinami TSH, T3 ir T4 hormonų lygiai. Ankstyvas kreipimasis į medikus padeda užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms – širdies ligoms, nevaisingumui, nėštumo komplikacijoms ar net metaboliniam sindromui.

Kas didina riziką?

Tam tikri veiksniai padidina tikimybę susirgti skydliaukės ligomis. Tarp jų – paveldimumas, moteriška lytis (moterys serga dažniau nei vyrai), vyresnis amžius, autoimuninės ligos, jodo trūkumas ar perteklius. Taip pat rizika išauga po nėštumo, menopauzės metu arba patyrus stiprų stresą. Todėl žmonės, priklausantys šioms rizikos grupėms, turėtų būti atidesni ir reguliariai tikrinti sveikatą.

Gydymo galimybės

Skydliaukės ligų gydymas priklauso nuo diagnozės. Hipotirozės atveju dažniausiai skiriami sintetiniai hormonai, kurie kompensuoja jų trūkumą. Hipertiroidizmas gali būti gydomas vaistais, mažinančiais hormonų gamybą, radioaktyviuoju jodu arba chirurginiu būdu. Autoimuninių ligų gydymas apima ne tik hormonų pusiausvyros atkūrimą, bet ir simptomų valdymą. Gydymą parenka endokrinologas, tačiau pirmasis žingsnis visada yra apsilankymas pas šeimos gydytoją.

DUK

Ar visi skydliaukės sutrikimai pasireiškia ryškiais simptomais?

Ne. Kartais skydliaukės problemos nustatomos tik atlikus tyrimus, nes simptomai gali būti labai silpni ar priminti kitas ligas.

Ar galima pačiam atskirti, ar tai hipotirozė, ar hipertiroidizmas?

Ne visada. Simptomai gali persidengti, todėl savidiagnostika nėra patikima. Tik kraujo tyrimai gali parodyti tikrąją situaciją.

Ar mityba turi įtakos skydliaukės veiklai?

Taip. Ypač svarbus jodo kiekis organizme – tiek trūkumas, tiek perteklius gali sukelti problemų. Be to, reikalingi mineralai, tokie kaip selenas ir cinkas.

Kiek dažnai reikėtų tikrinti skydliaukę?

Jei neturite simptomų ar rizikos veiksnių, užtenka profilaktiškai kartą per kelerius metus. Rizikos grupėms rekomenduojama dažniau – pagal gydytojo nurodymus.

Kai mažas organas daro didelį darbą

Skydliaukė yra nedidelė, tačiau jos įtaka organizmui – didžiulė. Todėl ignoruoti sutrikimų ženklų nereikėtų. Laiku pastebėjus pokyčius ir kreipusis į šeimos gydytoją galima išvengti rimtų komplikacijų ir išsaugoti gerą savijautą. Dėmesys šiai liaukai – tai investicija į energiją, sveikatą ir gyvenimo kokybę.