Temos
Liudmila Krutova – Ratovič (51 m.) yra laiminga, duonos kepimu užsiimanti moteris. Visada kupina energijos, neieškanti žodžio kišenėje Liudmila gyvena sveikai ir aktyviai, turi didelę šeimą. Tačiau taip buvo ne visada. Pašnekovė pasakoja, jog anksčiau gyveno įprastą daugeliui žmonių gyvenimą – valgydavo bet ką, mėgo vakarėlius. Perskaičius Thomas C. Campbell ir Bruce H. Lipton knygas bei susipažinus su a. a. K. Vaištariene ji suprato, kad sąmoningas žmogus negali taip gyventi.
Įkvėpė radikaliems pokyčiams ir padėjo išgydyti sūnų
Su pussesere nuvykome į pirmąjį žaliavalgių suvažiavimą Lietuvoje, kur susipažinau su a.a. Ksavera Vaištariene. Buvau labai sužavėta jos žiniomis, nusprendžiau keisti gyvenimo būdą. Tuomet turėjau dar mažą vaiką, kuris nuolat sirgo. Sūnus buvo ant diabeto ribos, jam buvo užkilęs cukraus kiekis kraujyje. Pagalvojau, kad pas medikus neisiu. Atėjo mintis paskambinti ir pasikalbėti su Ksavera. Ji pakvietė į svečius Vilniuje, kur sudėliojo mitybą bei pasakė kokius produktus valgyti ir po kiek.
Grįžusi namo pasakiau šeimai, kad tik visi kartu galime kažką pakeisti ir reikia palaikyti mažylį. Turime kartu laikytis mitybos plano, kol jam atsistatys cukrus ir sveikata. Buvau tiek įkvėpta ir stipri vidumi savo pasirinkimu, kad mano šeima viską priėmė. Iš pradžių visi atsisakėme pieno produktų, cukraus, mėsos. Po to nusprendėme vieną dieną per savaitę pasninkauti, valgant grikius ir sėlenas. Bet vaikams grikiai nepatiko, nejučiomis pasninką pakeitėme į badavimo dieną kartą per savaitę. Buvo labai sunku, bet mes laikėmės plano. Ksavera sakydavo, kad nėra mačiusi tokios šeimos, kuri taip greitai ir radikaliai viską pakeitė. Sūnus pasveiko.
Sausas badavimas iškėlė į paviršių ligas
Po kurio laiko apsirgau pati. Pagalvojau, kad noriu greito efekto ir grikių pasninko man neužteks, tad ėmiausi sauso badavimo. Kelis kartus su pertraukomis badavau sausai po keturias dienas. Per paskutinį sausą badavimą man kažkodėl pradėjo blogėti, o ne gerėti, kaip būdavo prieš tai. Pakilo temperatūra, užkimau, atsirado sinusitas ir net apkurtau abiem ausimis. Tuo metu kasdien skambindavau ir konsultavausi su Ksavera, kuri ragino tęsti badavimą, nes pradėjo lysti labai daug ligų, kurių turiu atsikratyti. Galiausiai prasidėjo abiejų plaučių uždegimas, skaudėjo nugarą, kosėjau, negalėjau net miegoti ant nugaros.
Supratau, kad turiu praeiti šį etapą, nors jis labai sunkus. Mano organizmas tuo metu dar nebuvo pasiruošęs badavimui, nes visą gyvenimą valgiau bet ką. Be Ksaveros tikrai nebūčiau to dariusi. Tačiau aiškiai jaučiau, kad reikia tęsti, kad turiu keistis ir negaliu grįžti prie ankstesnių įpročių, turiu suvokti daugiau gilesnių dalykų.
Ilgas badavimas – ne kiekvienam
Ksavera sakydavo, kad tęsčiau dar kelias dienas ir dar. Turėjęs būti kelių dienų sausas badavimas perėjo į ilgą trisdešimties dienų badavimą su vandeniu, kai tris dienas badauji sausai, o ketvirtą dieną su vandeniu. Labai smarkiai sulieknėjau, buvo sunku net vaikščioti. Tai labai sudėtingas procesas, skirtas ne kiekvienam. Įeinant į badą būtinai reikia kurį laiką maitintis sveikai vegetariškai, ruoštis psichologiškai. Negali nei iš šio, nei iš to pradėti badauti.
Badavimo metu atsirado labai stiprus noras maudytis eketėje. Išsausėjęs kūnas tiesiog reikalavo drėgmės. Tuo metu net ir namuose maudydavausi ledinėje vonioje. Vėliau į ledines maudynes įtraukiau ir savo mažylį.
Išeiti iš bado taip pat yra labai sudėtinga. Negali tiesiog imti ir pradėti valgyti, nes visų organų veikla būna sustojusi. Išėjimas iš bado vyko labai palaipsniui, apie dvi savaites. Iš pradžių gėriau vandenį po šaukštelį, tada vandeniu skiestas sultis, pamažu didinant jų koncentraciją. Išeinant iš bado ėmė gyti visos ligos. Organizmas gan greitai atsistatė, sugrįžo natūralus svoris. Po bado labai svarbu iš esmės pakeisti mitybą, maitintis vegetariškai arba, dar geriau, veganiškai.
Dvejonės ir žinių trūkumas kenkia
Noriu pabrėžti, kad badavimas be pasirengimo gali būti pavojingas. Tik stiprus ir turintis žinių žmogus gali tai daryti. Jei žmogus dvejoja savo pasirinkimu, jam niekada nepavyks. Turi būti šimtu procentu tikras, kad pasveiksi. Visa ši patirtis buvo mano kelias ir aš įrodžiau sau, kad viskas įmanoma. Žmogus gali išsigydyti absoliučiai viską. Tačiau šis būdas labai drastiškas, grikių pasninkas yra daug priimtinesnis ir daugumai tinkantis metodas, jam nereikia pasiruošimo.
Už viską esu labai dėkinga a. a. Ksaverai Vaištarienei, ji buvo man labai brangi – ir mokytoja, ir dvasios draugė. Ji buvo sveiko gyvenimo pavyzdys, tas žmogus, į kurį galėjau bet kada kreiptis ir gauti išmintingus patarimus. Ji labai nuoširdžiai ir be išskaičiavimo padėdavo žmonėms, jausdavo, kad tai jos atsakomybė atėjusi iš Dievo. Ksavera neabejotinai buvo mūsų šviesuolė.
