Žinomas aktorius ir televizijos laidų vedėjas Vytautas Rumšas jaunesnysis daugeliui asocijuojasi su profesionalumu scenoje, charizma ekrane ir nepriekaištinga išvaizda. Tačiau nulipus nuo scenos ir uždarius namų duris, jis tampa tėčiu – žmogumi, kuris, kaip ir daugelis kitų tėvų, susiduria su kasdieniais iššūkiais, abejonėmis ir neįkainojamais atradimais. Atviras kalbėjimas apie tėvystę Lietuvoje vis dar nėra dažnas reiškinys, ypač vyrų tarpe, tačiau V. Rumšas drąsiai dalijasi savo patirtimi, pabrėždamas, kad tėvystė nėra tik džiaugsmas – tai nuolatinis darbas su savimi, kantrybės ugdymas ir gebėjimas pripažinti savo klaidas. Jo istorija ir įžvalgos tampa įkvėpimu tūkstančiams tėvų, ieškančių balanso tarp karjeros ir kokybiško laiko su šeima.
Branda ir tėvystė: skirtumai auginant vaikus skirtingais gyvenimo etapais
Vienas ryškiausių aspektų, apie kuriuos prabyla Vytautas Rumšas jaunesnysis, yra tėvystės patirtis skirtingais amžiaus tarpsniais. Turėdamas vyresnę dukrą iš ankstesnių santykių ir auginantis sūnų dabartinėje šeimoje, aktorius turi unikalią galimybę palyginti, kaip keičiasi požiūris į vaikų auklėjimą bėgant metams.
Būdamas jaunas tėvas, žmogus dažnai dar ieško savęs, siekia karjeros aukštumų ir neretai stokoja kantrybės bei sąmoningumo. Vytautas pripažįsta, kad brandesniame amžiuje tėvystė įgauna visai kitas spalvas. Atsiranda:
- Didesnis sąmoningumas: Gebėjimas sustoti akimirkoje ir mėgautis procesu, o ne tik siekti rezultato.
- Kantrybė: Situacijos, kurios jaunystėje galėjo sukelti pyktį ar susierzinimą, dabar sprendžiamos ramiau, ieškant kompromisų.
- Prioritetų perskirstymas: Karjera išlieka svarbi, tačiau laikas su vaiku tampa nebe „pareiga“, o siekiamybe ir poilsiu.
Ši transformacija rodo, kad tėvystė yra dinamiškas procesas. Vyras pabrėžia, kad niekada nevėlu keistis ir tobulėti kaip tėvui, net jei praeityje buvo padaryta klaidų ar trūko dėmesio. Svarbiausia – noras augti kartu su savo atžalomis.
Didžiausi iššūkiai: nuo technologijų iki emocijų valdymo
Nors socialiniuose tinkluose dažnai matome idealizuotus vaizdus, realybė yra kur kas spalvingesnė. Aktorius neslepia, kad šiuolaikiniai tėvystės iššūkiai yra specifiniai ir reikalauja nuolatinio budrumo. Vienas didžiausių galvosūkių – technologijų ir ekranų įtaka. Riboti laiką prie planšetės ar telefono, kai patys tėvai dažnai nepaleidžia įrenginių iš rankų, yra sudėtinga užduotis, reikalaujanti asmeninio pavyzdžio.
Kitas svarbus iššūkis – emocinis ryšys ir drausmė. Kaip būti autoritetu, bet netapti tironu? Vytautas akcentuoja, kad griežtumas turi eiti kartu su meile ir paaiškinimu. Tėvystės pamokos, kurias jis išmoko per praktiką, apima:
- Atsiprašymo galią: Tėvai taip pat klysta. Jei pakėlei balsą ar pasielgei neteisingai, privalai atsiprašyti vaiko. Tai moko jį prisiimti atsakomybę.
- Ribų nustatymą: Vaikams reikia aiškių taisyklių, kad jie jaustųsi saugūs, tačiau tos taisyklės turi būti logiškos.
- Kokybišką dėmesį: 15 minučių nuoširdaus žaidimo be telefono yra vertingiau nei dvi valandos buvimo tame pačiame kambaryje naršant internete.
Fizinis aktyvumas kaip auklėjimo priemonė
Žinomas dėl savo sveiko gyvenimo būdo propagavimo, Vytautas Rumšas jaunesnysis sportą ir aktyvų laisvalaikį integruoja į tėvystę kaip vieną pagrindinių auklėjimo metodų. Jo nuomone, fizinė veikla ne tik stiprina kūną, bet ir ugdo vaiko charakterį, valią bei tikslo siekimą.
Bendras sportas su vaikais – tai puiki proga kurti ryšį. Tai gali būti paprastas pasivažinėjimas dviračiais, slidinėjimas žiemą ar tiesiog aktyvūs žaidimai kieme. Aktorius pastebi, kad per sportą vaikai išmoksta pralaimėti ir laimėti, supranta pastangų vertę. Be to, tai yra geriausias būdas atitraukti atžalas nuo ekranų be didelių pykčių – tiesiog pasiūlant patrauklią alternatyvą.
Tėčio vaidmuo formuojant vaiko savivertę
Psichologai dažnai pabrėžia tėvo vaidmens svarbą vaiko, tiek berniuko, tiek mergaitės, savivertei. Vytautas pritaria minčiai, kad tėvas namuose turi būti tas uostas, kuris suteikia saugumo jausmą. Sūnui tėvas yra pavyzdys, kaip elgtis su moterimis, kaip valdyti savo jėgą ir emocijas. Dukrai tėvas formuoja standartą, kokio elgesio ji turėtų tikėtis iš būsimų partnerių.
Aktorius atvirauja, kad šiuolaikiniam vyrui leidžiama būti jautriam. Svarbu parodyti vaikams, kad vyrai taip pat gali liūdėti, džiaugtis ar nerimauti. Tai ugdo vaiko emocinį intelektą ir leidžia jam pačiam laisviau reikšti savo jausmus, neužsisklęsti savyje.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Žemiau pateikiame atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus apie Vytauto Rumšo jaunesniojo požiūrį į tėvystę ir šeimos gyvenimą.
-
Koks yra pagrindinis Vytauto Rumšo auklėjimo principas?
Pagrindinis principas – asmeninis pavyzdys. Vaikai mokosi ne iš to, ką jiems sakome, o stebėdami, kaip mes elgiamės. Jei nori, kad vaikas skaitytų – skaityk pats; jei nori, kad sportuotų – sportuokite kartu. -
Kaip aktorius derina įtemptą darbo grafiką su tėvyste?
Svarbiausia yra planavimas ir prioritetų nustatymas. Vytautas stengiasi išnaudoti laisvas akimirkas kokybiškam bendravimui ir savaitgalius, kiek įmanoma, skirti šeimai bei aktyvioms pramogoms gamtoje. -
Ką Vytautas mano apie bausmes vaikams?
Jis pasisako prieš fizines bausmes ar emocinį smurtą. Vietoje to, jis skatina kalbėjimąsi, pasekmių aiškinimą ir susitarimų laikymąsi. Griežtumas turi būti teisingas, o ne pagrįstas tėvų nuotaika. -
Ar žinomas tėtis dalyvauja buities darbuose?
Taip, Vytautas pabrėžia, kad šeima yra komanda. Tėtis, gaminantis vakarienę ar tvarkantis namus, rodo vaikui teisingą pavyzdį apie lygiavertę partnerystę šeimoje.
Emocinis intelektas ir santykis su partneriu
Viena iš svarbiausių pamokų, kurią akcentuoja V. Rumšas, yra tai, kad geriausia dovana vaikams – mylintys ir vienas kitą gerbiantys tėvai. Santykiai su žmona Eva yra pamatas, ant kurio statoma visa šeimos gerovė. Vaikai itin jautriai reaguoja į įtampą tarp tėvų, net jei ši nėra išsakoma žodžiais. Todėl darbas su savimi ir santykių puoselėjimas yra tiesioginė investicija į vaikų psichologinę sveikatą.
Vytautas atkreipia dėmesį, kad tėvystė neretai tampa išbandymu porai. Nuovargis, laiko stoka ir buitiniai rūpesčiai gali atšaldyti jausmus. Atviras kalbėjimas apie sunkumus, laiko radimas tik dviese (be vaikų) ir tarpusavio palaikymas padeda išlaikyti harmoniją. Kai vaikai mato, kad tėtis gerbia mamą, o mama palaiko tėtį, jie jaučiasi saugūs ir mokosi, kaip kurti sveikus santykius ateityje. Tai, ko gero, yra viena sudėtingiausių, bet ir prasmingiausių užduočių tėvystės kelyje – išlikti ne tik tėvais, bet ir mylimaisiais.
