Telefoniniai sukčiai Lietuvoje ir visoje Europoje veikia seniai, tačiau pastaraisiais metais jų metodai tapo gerokai rafinuotesni. Jei anksčiau apgavikai dažniausiai bandydavo „užmesti kabliuką“ akivaizdžiais pažadais ar grubiais gąsdinimais, šiandien jie neretai kalba ramiai, profesionaliai ir netgi pateikia tikroviškai skambančias detales. Sukčiavimas telefonu dažnai prasideda nuo nekalto klausimo, bet baigiasi prašymu atskleisti kodus, patvirtinti mokėjimą ar įsidiegti programėlę, kuri tariamai „padės apsaugoti sąskaitą“. Svarbiausia – kuo aiškiau suprasti, kaip tokios schemos veikia, ir turėti paprastą veiksmų planą, kad netikėto skambučio metu nereikėtų improvizuoti.
Kas labiausiai išduoda apgavystę
Telefoninė apgavystė dažniausiai remiasi emocijomis: skuba, baimė, gėda, noras padėti artimajam arba troškimas „nepražiopsoti progos“. Sukčiai siekia, kad sprendimą priimtumėte čia ir dabar, o ne patikrintumėte informaciją. Dažnas ženklas – reikalavimas nepadėti ragelio ir „nepasitarti su niekuo“, nes esą situacija itin jautri. Kitas signalas – prašymas atskleisti prisijungimus, kortelės duomenis, PIN ar vienkartinius kodus. Teisėtos institucijos tokių duomenų telefonu neprašo, o bankai įprastai neprašo diktuoti prisijungimų ar kodų, skirtų patvirtinti mokėjimus.
Įtarimą turėtų kelti ir tai, kai skambinantis asmuo bando „užtvirtinti autoritetą“: prisistato policijos pareigūnu, banko saugumo specialistu ar „ryšio tiekėjo techniku“. Dažnai girdimas argumentas – „jūs dabar kalbate su saugumo skyriumi, todėl privalote vykdyti nurodymus“. Tokiose situacijose svarbu prisiminti: tikras saugumo specialistas pirmiausia stengsis, kad jūs nutrauktumėte rizikingus veiksmus, o ne skubiai darytumėte pavedimus ar instalintumėte nežinomas programėles.
Populiariausi scenarijai, su kuriais susiduria žmonės
Viena dažniausių schemų – „įtartinas pavedimas“. Sukčius teigia, kad jūsų sąskaitoje pastebėtas neva neteisėtas bandymas pervesti pinigus, todėl būtina „patikrinti tapatybę“ arba „atšaukti operaciją“. Tada prašoma patvirtinti veiksmą, kuris iš tiesų yra realus mokėjimas. Kitas variantas – „siunta“: skambinantis asmuo prisistato kurjeriu ar logistikos įmonės atstovu ir prašo paspausti nuorodą, padiktuoti kodą ar patvirtinti pristatymą. Taip išviliojami prisijungimai arba nukreipiama į apgaulingą puslapį.
Dar viena ypač skausminga schema – „nukentėjo artimasis“. Sukčiai skambina ir pasakoja apie tariamą avariją, skolą, sulaikymą ar būtinybę apmokėti gydymą. Dažnai bandoma sukurti paniką: „laiko mažai, reikia pinigų dabar“. Tokiais atvejais padeda paprasta taisyklė – sustabdykite emociją ir patikrinkite faktus. Pirmas žingsnis: padėkite ragelį ir perskambinkite artimajam ar kitam šeimos nariui. Jeigu situacija tikra, ją patvirtinsite per kelias minutes.
Ką daryti, kai skambutis atrodo įtartinas
Jei kyla įtarimas, svarbiausia – neleisti pokalbiui įsibėgėti. Pasakykite, kad informaciją pasitikrinsite, ir padėkite ragelį. Nesivelskite į diskusijas, neaiškinkite, kodėl nepasitikite. Kuo ilgiau kalbate, tuo daugiau progų sukčiui pritaikyti argumentus. Jei buvo prašoma pateikti kodus ar prisijungimus, atsakymas visada tas pats: jų niekam nediktuoti. Jei buvote raginami diegti programėlę ar „nuotolinės pagalbos“ įrankį, tai itin rimtas signalas – tokie įrankiai suteikia prieigą prie įrenginio, o kartu ir prie jūsų paskyrų.
Jeigu vis dėlto pasakėte dalį duomenų arba patvirtinote veiksmą, nevilkinkite. Kuo greičiau susisiekite su banku ar mokėjimo paslaugų teikėju, pakeiskite slaptažodžius, atjunkite kortelę, įjunkite dviejų veiksnių autentifikavimą. Taip pat pravartu įvertinti, ar telefone nėra naujai įdiegtų programėlių, kurių patys neatsimenate. Kartais apgavystė prasideda nuo mažos „pagalbos“, o baigiasi tuo, kad jūsų telefone atsiranda įrankis, kuriuo sukčius gali stebėti ekraną.
Kaip sumažinti sukčių skambučių kiekį kasdienybėje
Nors visiškai išvengti nepageidaujamų skambučių sudėtinga, galima ženkliai sumažinti jų skaičių. Pirmiausia verta peržiūrėti, kur paliekate savo telefono numerį: konkursai, greitos registracijos formos, neaiškūs internetiniai testai ar nuolaidų kuponai neretai tampa duomenų šaltiniu, kuris vėliau „keliauja“ per įvairias duomenų bazes. Jei numerį pateikiate viešai (pavyzdžiui, skelbimuose), pagalvokite apie atskirą numerį tokiems tikslams.
Praktiškas sprendimas – naudoti telefono funkcijas, leidžiančias blokuoti nežinomus numerius ar filtruoti šlamšto skambučius. Daugelis šiuolaikinių telefonų turi skambučių identifikavimo ir įtartinų skambučių perspėjimo galimybes. Taip pat verta susitarti su artimaisiais dėl „saugos žodžio“ ar paprastos procedūros: jei kas nors skambina ir prašo pinigų „skubiai“, pirmiausia patikrinama per kitą kanalą. Tokie maži įpročiai dažnai apsaugo nuo didelių nuostolių.
Kur kaupti informaciją apie įtartinus numerius
Vienas iš naudingiausių dalykų – turėti vietą, kurioje greitai pasitikrintumėte, ar numeris jau žinomas kaip įtartinas. Tai padeda ne tik jums, bet ir artimiesiems, kuriems galite paprastai persiųsti patikrintą informaciją. Jei norite turėti paruoštą sąrašą, kurį patogu peržvelgti ir atnaujinti, pravers išorinis šaltinis su konkrečiais pavyzdžiais. Čia gali padėti nuoroda, kurioje pateikiami sukčių telefonų numeriai ir patarimai, kodėl verta tokią informaciją turėti po ranka.
Šeimos ir darbo aplinkos taisyklės, kurios veikia
Telefoniniai sukčiai dažnai taikosi į žmones, kurie yra pavargę, užsiėmę arba tiesiog nenori konflikto. Dėl to verta iš anksto susitarti dėl kelių aiškių taisyklių. Šeimoje tai gali būti paprasta: niekas niekada telefonu nediktuoja kodų, prisijungimų ar kortelės duomenų, o bet koks prašymas skubiai pervesti pinigus visada tikrinamas per kitą kanalą. Darbe taisyklės panašios: jei kas nors skambina „iš banko“ ar „iš IT“, visuomet patikrinama per oficialius kontaktus, o ne per gautą numerį.
Ypač naudinga, kai tokios taisyklės būna ne „bendros nuostatos“, o konkretus veiksmų planas. Pavyzdžiui: padėti ragelį, per 2 minutes patikrinti numerį, tada – susisiekti su organizacija per oficialų kontaktą, o jei kyla rizika – informuoti atsakingą asmenį. Tokia rutina sumažina stresą ir nepalieka vietos sukčiaus manipuliacijai.
Kasdieniai įpročiai, kurie suteikia daugiau ramybės
Saugumas telefonu prasideda nuo mažų sprendimų. Pasikeiskite svarbiausių paskyrų slaptažodžius į unikalius, įjunkite dviejų veiksnių autentifikavimą, nuolat atnaujinkite telefono operacinę sistemą ir nenaudokite neaiškių programėlių. Jei gaunate skambutį iš nežinomo numerio, o tonas „per daug oficialus“ arba „per daug skubus“, sustabdykite pokalbį ir pereikite prie tikrinimo. Kuo dažniau taip darysite, tuo greičiau tai taps įpročiu, o įprotis – geriausia apsauga nuo staigių emocinių sprendimų.
Galiausiai, verta prisiminti: sukčiai dažniausiai ieško ne pačių patikliausių, o pačių skubančių. Jiems svarbu, kad spėtumėte išsigąsti, susigėsti ar „norėti sutvarkyti reikalą“ dar prieš pradedant galvoti. Todėl paprasčiausias sakinys „Aš pasitikrinsiu ir perskambinsiu“ dažnai yra efektyvesnis už bet kokias technologijas.
Kaip susikurti savo asmeninį „saugumo ritualą“
Kad nereikėtų kiekvieną kartą iš naujo spręsti, kaip elgtis, sukurkite trumpą ritualą: jei numeris nepažįstamas, pirmiausia patikrinote, ar laukiate skambučio; jei tema susijusi su pinigais ar duomenimis – padedate ragelį; jei kyla įtarimas – pasitikrinate numerį ir kreipiatės per oficialius kanalus. Pridėkite dar vieną žingsnį: informuokite artimą žmogų, jei gavote įtartiną skambutį. Kartais vienas sakinys šeimos pokalbyje apsaugo kitą žmogų nuo tų pačių spąstų.
