Dainius Kazlauskas – viena ryškiausių ir charizmatiškiausių asmenybių Lietuvos teatro bei kino padangėje. Jo talentas įkūnyti sudėtingus, daugialypius personažus, gebėjimas valdyti publiką ir unikalus režisūrinis braižas yra puikiai žinomi kultūros mylėtojams. Tačiau, kai kalba pasisuka apie asmeninį gyvenimą, šis scenos grandas tampa kur kas paslaptingesnis. Skirtingai nei daugelis šiuolaikinių įžymybių, kurios savo šeimos kasdienybę noriai transliuoja socialiniuose tinkluose, D. Kazlauskas pasirinko kitokį kelią. Jo vaikai viešumoje matomi itin retai, o informacija apie jų asmeninius pasirinkimus žiniasklaidą pasiekia tik labai dozuotai. Visgi, retuose ir atviruose pokalbiuose aktorius yra pasidalijęs savo įžvalgomis apie tėvystę, vaikų auklėjimą ir tai, kokį kelią renkasi jo atžalos, augusios garsaus tėvo šešėlyje.
Privatumas kaip vertybė: kodėl aktorius saugo šeimą nuo prožektorių?
Gyvename laikais, kai privatumas tapo prabanga, o žinomų žmonių vaikai dažnai tampa tėvų populiarumo įkaitais dar net neišmokę vaikščioti. Dainius Kazlauskas laikosi griežtos nuostatos – šeima yra tvirtovė, kurios sienų neturi griauti viešumas. Aktorius ne kartą yra pabrėžęs, kad jo profesija yra vieša, tačiau tai nereiškia, jog vieša turi tapti ir jo artimųjų erdvė.
Šis sprendimas nėra atsitiktinis. D. Kazlauskas puikiai supranta pramogų pasaulio užkulisius ir psichologinį spaudimą, kurį gali patirti jauni žmonės, nuolat stebimi aplinkinių. Saugodamas vaikus nuo ankstyvo viešumo, jis siekė suteikti jiems galimybę formuotis kaip savarankiškoms asmenybėms, o ne kaip „Dainiaus Kazlausko vaikams“. Tai leido jiems augti be etikečių ir nepagrįstų lūkesčių, kurie dažnai slegia garsių menininkų atžalas.
Aktoriaus filosofija remiasi paprasta tiesa: vaikai turi teisę patys nuspręsti, kada ir kiek jie nori būti matomi. Kol jie buvo maži, šią atsakomybę prisiėmė tėvai, sąmoningai vengdami fotosesijų žurnaluose ar dalyvavimo televizijos laidose kartu su atžalomis.
Dainiaus Kazlausko tėvystės principai: laisvė rinktis ir atsakomybė
Kalbėdamas apie tėvystę, D. Kazlauskas dažnai akcentuoja ne griežtas taisykles, o vertybinį stuburą. Auginti vaikus menininkų šeimoje – tai nuolatinis balansuavimas tarp kūrybinio chaoso ir buitinės disciplinos. Tačiau svarbiausias principas, kuriuo vadovaujasi aktorius, yra laisvė rinktis. Jis niekada nenorėjo būti tas tėvas, kuris projektuoja savo neišsipildžiusias svajones į vaikus ar verčia juos eiti pramintu keliu.
Pagrindiniai tėvystės ramsčiai, kuriuos galima įžvelgti aktoriaus pasisakymuose, yra šie:
- Pagarba vaiko individualumui: Kiekvienas vaikas yra atskiras pasaulis su savo talentais ir silpnybėmis. Svarbu ne lipdyti jį pagal savo modelį, o padėti atsiskleisti tam, kas jame jau yra.
- Savarankiškumo ugdymas: Aktorius skatina vaikus pačius priimti sprendimus ir, kas dar svarbiau, prisiimti atsakomybę už tų sprendimų pasekmes.
- Atvirumas pasauliui: D. Kazlauskas siekia, kad jo vaikai būtų plataus akiračio, domėtųsi ne tik savo aplinka, bet ir globaliais procesais, kultūra bei menu.
Toks auklėjimo stilius reikalauja didelio pasitikėjimo. Paleisti vaiką į pasaulį ir leisti jam klysti yra vienas sunkiausių tėvystės iššūkių, tačiau D. Kazlauskas tiki, kad tik per asmenines patirtis žmogus gali subręsti.
Vaikų profesiniai keliai: ar obuolys rieda toli nuo obels?
Vienas dažniausiai užduodamų klausimų žymiems aktoriams – ar jų vaikai seks tėvų pėdomis? Teatro ir kino istorijoje gausu dinastijų, tačiau D. Kazlauskas į šį klausimą žiūri labai pragmatiškai. Jis atvirai yra sakęs, kad aktoriaus duona yra be galo sunki ir reikalaujanti ne tik talento, bet ir didžiulės psichologinės ištvermės bei sėkmės.
Aktorius džiaugiasi, kad jo vaikai turi savo interesų lauką, kuris nebūtinai sutampa su scena. Nors augant teatro aplinkoje išvengti meno įtakos sunku, svarbiausia yra autentiškumas. D. Kazlauskas yra užsiminęs, kad nedaro jokio spaudimo vaikams tapti aktoriais. Priešingai – žinodamas šios profesijos kainą, jis greičiau skatintų juos ieškoti stabilesnių ir galbūt mažiau emociškai sekinančių karjeros kelių.
Nepaisant to, kūrybiškumas Kazlauskų šeimoje yra vertinamas. Nesvarbu, kokią sritį vaikai pasirinktų – ar tai būtų tikslieji mokslai, verslas, ar menai – tėvas pabrėžia kūrybinio mąstymo svarbą. Gebėjimas nestandartiškai spręsti problemas ir matyti pasaulį plačiau yra tai, ką vaikai neabejotinai perėmė iš savo tėvo.
Pavardės našta ir privalumai: kaip vaikai reaguoja į tėvo žinomumą
Būti žinomo žmogaus vaiku Lietuvoje, kur visi vieni kitus pažįsta, nėra lengva. Pavardė gali atverti duris, bet ji taip pat gali tapti sunkia našta, kai aplinkiniai nuolat lygina vaikus su tėvu. Dainius Kazlauskas atvirai pripažįsta, kad jo žinomumas vaikams kartais sukelia nepatogumų.
Vaikai nenori būti vertinami per tėvo prizmę. Jie siekia būti pripažinti dėl savo pačių pasiekimų. Aktorius pasakoja, kad namuose stengiasi nusiimti „žvaigždės“ kaukę. Šeimoje jis yra tiesiog tėtis, o ne garsus režisierius ar aktorius. Tai padeda vaikams išlaikyti sveiką santykį su tėvo profesija – jie mato ne tik šlovę ir gėles po premjerų, bet ir nuovargį, repeticijų įtampą bei ilgas darbo valandas.
Sąmoningas atsiribojimas nuo viešumo leido vaikams susikurti savo socialinį ratą, kuriame jie vertinami už savo asmenines savybes. Tai yra didelis D. Kazlausko ir jo žmonos nuopelnas – jie sugebėjo apsaugoti vaikus nuo „auksinio jaunimo“ etiketės ir išugdyti juos žemiškais, paprastais žmonėmis.
Kartų dialogas: ko garsus aktorius mokosi iš savo atžalų?
Tėvystė yra dvipusis eismas. Ne tik tėvai moko vaikus, bet ir vaikai moko tėvus. Dainius Kazlauskas neslepia, kad bendravimas su vaikais jam padeda geriau suprasti šiuolaikinį pasaulį, jaunąją kartą ir kintančias vertybes. Jaunimas šiandien yra drąsesnis, atviresnis technologijoms ir laisvesnis nuo stereotipų.
Aktorius vertina diskusijas su vaikais. Jų požiūris į gyvenimą, informacijos vartojimą ir tarpusavio santykius dažnai priverčia ir patį Dainių permąstyti savo nuostatas. „Jie yra mano mokytojai,“ – tokia mintis neretai skamba iš tėvų lūpų, ir D. Kazlauskas nėra išimtis. Vaikai neleidžia jam „užkerpėti“, skatina domėtis naujovėmis ir išlaikyti jaunatvišką mąstymą, kuris toks svarbus aktoriaus profesijoje.
DUK: Dažniausiai užduodami klausimai
Šioje sekcijoje pateikiame atsakymus į klausimus, kurie dažniausiai kyla gerbėjams, besidomintiems aktoriaus asmeniniu gyvenimu.
- Kiek vaikų turi Dainius Kazlauskas?
Dainius Kazlauskas su žmona Indre augina du vaikus. - Kodėl aktorius nekelia vaikų nuotraukų į socialinius tinklus?
Aktorius griežtai saugo šeimos privatumą, siekdamas apsaugoti vaikus nuo nepageidaujamo dėmesio ir leisti jiems augti be viešumo spaudimo. - Ar D. Kazlausko vaikai vaidina teatre ar kine?
Nors vaikai augo meninėje aplinkoje, viešai nėra informacijos apie jų aktyvią aktorinę karjerą. Tėvas pabrėžia jų laisvę rinktis savo kelią. - Kaip aktorius derina intensyvų darbą su tėvyste?
Kaip ir daugeliui menininkų, tai yra iššūkis. Tačiau D. Kazlauskas stengiasi laisvą laiką kokybiškai praleisti su šeima, atskirdamas darbą nuo namų.
Emocinis ryšys ir ateities perspektyvos
Žvelgiant į ateitį, akivaizdu, kad Dainiaus Kazlausko santykis su vaikais evoliucionuoja. Iš globėjo ir auklėtojo jis tampa vyresniuoju draugu ir patarėju. Kai vaikai suauga, tėvų vaidmuo pasikeičia – kontrolę keičia partnerystė, o pamokymus – nuoširdūs pokalbiai.
Aktorius suvokia, kad didžiausias jo palikimas bus ne suvaidinti vaidmenys ar pastatyti spektakliai, kad ir kokie genialūs jie būtų, o žmonės, kuriuos jis užaugino. Investicija į vaikų emocinį intelektą, vertybes ir savarankiškumą yra tai, kas išlieka. D. Kazlausko pavyzdys rodo, kad įmanoma būti ryškia žvaigžde scenoje ir tuo pačiu metu išlikti atsidavusiu, saugančiu ir mylinčiu tėvu namuose.
Šis balansas tarp viešo ir privataus, tarp meno ir buities, yra viena iš stipriausių D. Kazlausko asmenybės pusių. Jo vaikai, kad ir kokius kelius pasirinktų, į gyvenimą išeina turėdami tvirtą pagrindą – žinojimą, kad yra mylimi ne už pasiekimus, o už tai, kokie yra. Ir tai, ko gero, yra pati svarbiausia „rolė“, kurią Dainius Kazlauskas atlieka be priekaištų.
