Pirmasis verslas beveik visada prasideda nuo noro pabandyti, o ne nuo aiškaus penkerių metų plano. Tai gali būti pirmas klientas, pirmas projektas ar mintis, kuri nebenori likti „po darbo“. Šiame etape svarbiausia ne didelė struktūra, o galimybė judėti greitai, keisti kryptį ir mokytis be per didelės finansinės įtampos. Būtent todėl vis daugiau pradedančiųjų renkasi mažąją bendriją kaip starto tašką.
Kodėl pirmam verslui svarbu neprisirišti prie sunkių formų
Daugelis naujų verslų žlunga ne todėl, kad idėja bloga, o todėl, kad per anksti pasirenkama per sudėtinga teisinė forma. Fiksuoti atlyginimai, privalomi valdymo organai ir nuolatinės išlaidos gali tapti našta dar nepradėjus stabiliai uždirbti. Mažoji bendrija leidžia pradėti veiklą be tokių įsipareigojimų ir augti savo tempu.
Ši forma ypač tinka tiems, kurie pirmus mėnesius dirba vieni, projektiniu principu arba dar tik tikrina rinką. Verslas gali būti kuriamas palaipsniui, neįšaldant lėšų struktūroje, kuri dar nėra būtina.
Steigimas, kuris netampa kliūtimi veiklai
Mažosios bendrijos steigimas Lietuvoje šiandien yra labiau techninis nei biurokratinis procesas. Visi pagrindiniai žingsniai atliekami elektroniniu būdu per Registrų centro savitarną: nuo pavadinimo patikrinimo iki įregistravimo Juridinių asmenų registre. Kvalifikuotas elektroninis parašas leidžia viską atlikti nuotoliniu būdu, nesustabdant kasdienių darbų.
Būtent todėl daug pradedančiųjų prieš startą ieško aiškios, struktūruotos informacijos ir natūraliai susiduria su tokiom įmonėm, kaip https://kvantas.lt/mb-steigimas/, kurių svetainėje visas procesas paaiškintas suprantamai, be perteklinių formuluočių.
Kodėl MB leidžia pradėti be finansinio spaudimo
Vienas didžiausių MB privalumų – nereikalaujamas įstatinis kapitalas. Tai reiškia, kad nereikia atidėti ar „užrakinti“ pinigų vien tam, kad būtų galima pradėti veiklą. Ši savybė ypač svarbi pirmajam verslui, kai kiekvienas euras dažnai investuojamas į įrankius, reklamą ar kompetencijas.
Kas dažniausiai lemia pasirinkimą:
- nereikia pradinio kapitalo;
- galima steigti vienam asmeniui;
- nėra privalomo direktoriaus;
- sprendimai priimami paprastai, narių susitarimu;
- veiklą galima pradėti iš karto po registracijos.
Tokios sąlygos leidžia susikoncentruoti į pajamas, o ne į formalius reikalavimus.
Mokesčių logika, pritaikyta realiam pinigų srautui
Pirmojo verslo pajamos dažnai būna nepastovios. Vieną mėnesį jos atsiranda, kitą – sumažėja arba visai dingsta. Mažoji bendrija leidžia tai valdyti ramiau, nes nėra pareigos mokėti sau fiksuoto atlyginimo. Mokesčiai atsiranda tada, kai narys išsiima lėšas arba kai paskirstomas pelnas.
Tai suteikia galimybę pirmus mėnesius ar net metus reinvestuoti pajamas į verslą, kol jis sustiprėja. Toks modelis ypač patrauklus tiems, kurie nori augti organiškai, be dirbtinio spaudimo.
MB dažniausiai renkasi IT specialistai, dizaineriai, konsultantai, turinio kūrėjai, e. prekybos pradedantieji. Taip pat – šeimos nariai ar draugai, kurie nori pradėti bendrą veiklą be sudėtingų akcininkų sutarčių. Ši forma leidžia veikti oficialiai, išrašyti sąskaitas ir bendradarbiauti su verslo klientais, išlaikant paprastą ir aiškią struktūrą.
Apskaita, kuri padeda suprasti verslą
Nors mažoji bendrija leidžia apskaitą tvarkyti savarankiškai, ji vis tiek reikalauja tvarkos. Supaprastinta apskaita ir aiškūs pinigų srautai padeda pradedančiajam greičiau suprasti, kaip veikia jo verslas. Tai svarbu, nes pirmas verslas dažnai yra ir pirmoji reali pamoka apie finansus.
Mažoji bendrija suteikia galimybę pradėti be perteklinių kliūčių, bet kartu skatina mąstyti kaip verslo savininkui. Ir būtent todėl ji taip dažnai tampa tvirtu pirmu žingsniu į savarankišką veiklą.
