Kol visi kalba apie dirbtinį intelektą, elektromobilius ir virtualią realybę, tyliai, be didelio triukšmo, vyksta vienas reikšmingiausių pokyčių, kuris ateityje paveiks praktiškai viską – nuo to, kaip naudojamės telefonu, iki to, kaip veikia miestai. Tai nėra vienas konkretus išradimas ar produktas. Tai – lūžis mąstyme, požiūryje ir sprendimuose, kuris jau vyksta mūsų aplinkoje, bet vis dar retai įvardijamas tiesiogiai.
Kalbu apie tai, kaip technologijos tampa nebe „įrankiu“, o fono dalimi. Ne be reikalo šiandienos inovacijos vis dažniau apibūdinamos terminu „nematomos technologijos“. Tai reiškia, kad jos veikia nuolat, bet mes jų nebeidentifikuojame kaip „technologijų“. Jos tampa mūsų kasdienybės audinio dalimi – tiek sklandžiai įsiliejančia, kad dažnai net nesusimąstome, kada tiksliai jos mus paveikė.
Nuo sąmoningo naudojimo – prie nejučiamo dalyvavimo
Prisiminkime, kaip prieš dešimt metų mes naudodavomės savo išmaniaisiais telefonais. Aiškiai įsijungdavome programėlę, naudodavome ją konkrečiam tikslui, tada išjungdavome. Viskas buvo sąmoningas procesas. Šiandien, didelė dalis technologijų veikia tada, kai mes apie jas net negalvojame. Navigacija žino, kur einame dar prieš mums įvedant adresą. Laikrodis įspėja apie širdies ritmo svyravimus, kai mes galbūt net nejaučiame nuovargio. Telefonas be mūsų įsikišimo automatiškai reguliuoja ekraną pagal apšvietimą, analizuoja mūsų balsą, veidą, judesius. Viskas vyksta fone. Ir tai – didžiausias šuolis.
Technologijos tapo intuityvios. Jos nereikalauja dėmesio, bet tyliai adaptuojasi prie mūsų elgsenos. Kai su tuo susiduri kiekvieną dieną, nustoji tai laikyti stebuklu. Bet iš tiesų tai – didžiausia transformacija nuo interneto atsiradimo laikų.
Kai sprendimai priimami už mus
Vienas iš labiausiai išplitusių pavyzdžių – rekomendacijų sistemos. Mes jau seniai nebesirenkame patys, ką žiūrėti, ką klausytis, ką pirkti. Platformos, dirbančios pagal algoritminius modelius, mums pateikia tai, kas greičiausiai patiks. Ir nors tai patogu, čia slypi esminis pokytis – technologijos ne tik padeda, jos pradeda formuoti mūsų skonį, prioritetus, net nuomonę.
Tas pats vyksta ir kitose srityse – nuo eismo valdymo iki sveikatos stebėsenos. Sprendimai, kurie anksčiau priklausydavo žmogui, dabar priimami remiantis duomenų apdorojimu. Ir kuo daugiau duomenų – tuo labiau tas sprendimas nutolsta nuo mūsų pačių kontrolės. Tai nereiškia, kad mes prarandame laisvę – tai reiškia, kad technologijos tampa mūsų partneriais. Tik kartais – labai tyliais, bet visada stebinčiais.
Kodėl tai svarbu dabar?
Vis daugiau įrenginių ir sistemų veikia kaip „savaime suprantami“. Žmonės net nesusimąsto, kiek jų gyvenimas pasikliauja debesų infrastruktūra, nuotoliniu valdymu ar išmaniuoju automatizavimu. Ir tai turi ne tik patogumo aspektą, bet ir tam tikrą riziką – kuo mažiau suvokiame, kaip veikia mūsų aplinka, tuo mažiau turime galimybės ją valdyti ar keisti.
Todėl svarbu pradėti apie šias tyliai veikiančias sistemas kalbėti garsiai. Ne todėl, kad jos kelia grėsmę, bet todėl, kad jos formuoja mūsų ateities struktūrą. Kai sprendimai yra nematomi, jų pasekmės taip pat gali tapti nematomos – iki tol, kol tampa per didelės.
Ar įmanoma likti sąmoningam skaitmeniniame fone?
Atsakymas nėra paprastas. Mes gyvename laikotarpiu, kai technologijos formuoja mus greičiau, nei mes spėjame apie tai susimąstyti. Tačiau būtent todėl svarbiausias žingsnis yra sąmoningumas. Ne kiekvieną kartą reikia suprasti, kaip veikia mašininis mokymasis ar neuroniniai tinklai. Užtenka paklausti: „Kodėl man šią reklamą rodo dabar? Kodėl Spotify vis siūlo tokio pat stiliaus dainas? Kodėl ši programėlė žino, kad aš vakar miegojau trumpiau nei įprastai?“
Kuo dažniau kelsime šiuos klausimus, tuo mažiau tapsime pasyviais naudotojais. Ir net jei technologijos lieka fone – mūsų gebėjimas reflektuoti jas gali tapti tuo balansu, kurio reikės visiems artimiausioje ateityje.
