Skip to main content
Peršalimas, gripas ar COVID? Simptomų palyginimas ir veiksmai 2025

Peršalimas, gripas ar COVID? Simptomų palyginimas ir veiksmai 2026

Šaltuoju metų laiku daugelis susiduria su tais pačiais simptomais – sloga, kosuliu, karščiavimu ar bendru silpnumu. Nors iš pirmo žvilgsnio peršalimas, gripas ir COVID-19 gali atrodyti panašūs, kiekviena iš šių ligų turi savo specifinius bruožus ir gydymo ypatumus. Suprasti skirtumus svarbu ne tik tam, kad greičiau pasveiktumėte, bet ir kad apsaugotumėte kitus nuo užsikrėtimo. 2025 metais medicinos rekomendacijos pabrėžia ankstyvą simptomų atpažinimą, atsakingą izoliaciją ir tikslingą gydymą.

Kuo skiriasi peršalimas, gripas ir COVID-19?

Visos trys ligos plinta oro lašeliniu būdu, tačiau jų eiga ir sunkumas skiriasi. Peršalimas dažniausiai sukelia lengvus simptomus, kurie išnyksta per kelias dienas, o gripas prasideda staiga ir smarkiai, sukeldamas aukštą temperatūrą, raumenų bei galvos skausmus. COVID-19 gali būti labai įvairus – nuo lengvos slogos iki sunkių kvėpavimo sutrikimų, o kai kuriais atvejais trunka kelias savaites ar net mėnesius.

Pagrindiniai simptomų skirtumai

Požymis Peršalimas Gripas COVID-19
Pradžia Palaipsnė, švelni Staigi ir stipri Palaipsnė arba vidutinio intensyvumo
Temperatūra Retai aukšta Dažnai aukšta, >38°C Gali būti įvairi, kartais vidutinė
Sloga Labai dažna Rečiau pasitaiko Dažnai būna
Kūno skausmai Lengvi arba nėra Ryškūs, viso kūno Vidutiniai ar stiprūs
Nuovargis Trumpalaikis Labai stiprus Gali tęstis kelias savaites
Skonio ar kvapo praradimas Labai retas Labai retas Dažnas, ypač ankstyvose stadijose
Užkrečiamumas 2–3 dienos 5–7 dienos Iki 10 dienų, kartais ilgiau

Ką daryti pajutus simptomus?

Jei pradėjote čiaudėti, kosėti ar pakilo temperatūra – pirmas žingsnis turėtų būti poilsis. Likite namuose, kad neužkrėstumėte kitų, ir stebėkite simptomų eigą. Jei temperatūra nekyla aukščiau 37,5°C, o bendra savijauta gera – greičiausiai tai peršalimas, ir pakaks skysčių, poilsio bei drėgno oro. Jei simptomai stiprėja, prasideda karščiavimas, skauda kūną ar galvą – tai gali būti gripas arba COVID-19, todėl verta atlikti testą ir pasikonsultuoti su gydytoju.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį į pirmąsias dvi dienas – būtent tada gripo antivirusiniai vaistai yra veiksmingiausi, o COVID-19 atveju rekomenduojama izoliuotis ir informuoti artimuosius, su kuriais bendravote.

Kaip elgtis, jei įtariate gripą ar COVID-19?

  • Likite namuose bent 5 dienas arba iki kol savijauta pagerėja ir bent 24 valandas nebėra temperatūros.
  • Gerkite daug šiltų skysčių, ilsėkitės, venkite fizinio krūvio.
  • Naudokite kaukę, jei gyvenate kartu su kitais, ypač jei tarp jų yra vyresnių ar sergančių asmenų.
  • Jei priklausote rizikos grupei (vyresni nei 65 m., nėščiosios, lėtinėmis ligomis sergantys asmenys), kreipkitės į gydytoją dėl galimo antivirusinio gydymo.
  • Stebėkite kvėpavimą – dusulys ar stiprus silpnumas yra signalas skubiai kreiptis į medikus.

Simptominis gydymas namuose

Lengvos ligos formos dažniausiai praeina be gydytojo pagalbos. Gerkite šiltą arbatą su medumi ar imbieru, naudokite jūros druskos tirpalus nosiai, išlaikykite pakankamą kambario drėgmę. Karščiavimui mažinti tinka paracetamolis arba ibuprofenas. Jei gerklė peršti, padeda skalavimas druskos tirpalu, šilti gėrimai ir ramybė balsui. Svarbiausia – vengti per didelio kiekio vaistų, kai to nereikia, ir leisti organizmui pailsėti.

Kada kreiptis į gydytoją?

Skubiai kreipkitės į gydytoją, jei temperatūra viršija 39°C ir nesumažėja kelias dienas, atsiranda kvėpavimo sutrikimų, krūtinės skausmas ar stiprus silpnumas. Taip pat, jei simptomai trunka ilgiau nei savaitę ir negerėja, gali būti bakterinė infekcija ar komplikacijos – bronchito, plaučių uždegimo ar sinusito požymiai.

Prevencija 2025 metais

Geriausias būdas apsisaugoti – pasirūpinti profilaktika dar prieš susirgimą. Sezoninis skiepas nuo gripo išlieka veiksmingiausia priemonė apsisaugoti nuo sunkių formų, ypač vyresniems ar lėtinių ligų turintiems asmenims. Taip pat rekomenduojama išlikti fiziškai aktyviems, miegoti bent 7 valandas per parą ir laikytis subalansuotos mitybos, gausios daržovių, vaisių bei probiotikų.

Asmeninė higiena išlieka esminė – dažnas rankų plovimas, vėdinamos patalpos, atsakingas elgesys viešose vietose gali ženkliai sumažinti virusų plitimą. Jei jaučiate pirmuosius simptomus, naudokite kaukę ir venkite masinių susibūrimų – tai paprasta, bet veiksminga prevencinė priemonė.

DUK

Kaip atskirti, ar tai peršalimas, ar gripas?

Peršalimas dažniausiai prasideda palaipsniui, su sloga ir lengvu gerklės skausmu. Gripas – staigiai, su karščiavimu, šaltkrėčiu ir stipriais kūno skausmais. Jei temperatūra aukšta ir skauda visą kūną, greičiausiai tai gripas.

Ar verta daryti COVID testą, jei simptomai lengvi?

Taip, nes COVID-19 vis dar cirkuliuoja ir gali būti perduotas kitiems, net jei forma lengva. Testas padeda laiku imtis atsargumo priemonių ir išvengti plitimo šeimoje ar darbe.

Ar galima kartu sirgti gripu ir COVID?

Taip, tai įmanoma. Tokie atvejai vadinami „dviguba infekcija“, ir dažniausiai liga būna sunkesnė. Todėl rizikos grupėms ypač svarbu skiepytis nuo abiejų virusų.

Kiek laiko po ligos galima jausti nuovargį?

Po COVID-19 nuovargis gali tęstis kelias savaites ar net mėnesį, o po gripo – iki dviejų savaičių. Tai normalu, nes organizmas atsigauna po infekcijos.

Kaip apsaugoti šeimą, jei vienas narys susirgo?

Skirkite jam atskirą kambarį, naudokite atskirus rankšluosčius ir indus, dažnai vėdinkite patalpas. Kiti šeimos nariai turėtų plauti rankas ir vengti artimo kontakto bent kelias dienas.

Kaip pasirūpinti savimi pirmosiomis dienomis?

Vos pajutę peršalimo ar gripo požymius, sulėtinkite tempą: daugiau miegokite, venkite streso, gerkite šiltus gėrimus ir likite namuose. Organizmui reikia laiko atsigauti – net lengva liga, pernešta ant kojų, gali pereiti į rimtesnes komplikacijas. Skirkite šiek tiek dėmesio poilsiui, ir pasveikimas bus greitesnis bei švelnesnis.