Žemas pulsas, dar vadinamas bradikardija, yra reiškinys, kai žmogaus širdis plaka rečiau nei įprasta. Dažniausiai pulsas laikomas žemu, kai ramybės metu širdis plaka mažiau nei 60 kartų per minutę. Tačiau svarbu žinoti, kad ne visada tai reiškia sveikatos problemą. Kai kuriems žmonėms, ypač sportininkams ar labai aktyviems asmenims, lėtesnis širdies ritmas gali būti visiškai normalus ir netgi rodyti gerą fizinę būklę. Kita vertus, kai žemas pulsas sukelia simptomus ar yra susijęs su kitais sveikatos sutrikimais, jis gali signalizuoti apie rimtesnę širdies ar sisteminę problemą.
Kas yra žemas pulsas?
Pulsas atspindi, kaip dažnai širdis susitraukia ir pumpuoja kraują per organizmą. Normali pulso riba suaugusiam žmogui svyruoja nuo 60 iki 100 dūžių per minutę. Jei jis nukrenta žemiau 60, laikoma, kad pulsas yra žemas arba lėtas. Tačiau vertinant širdies ritmą visada svarbu atsižvelgti į individualius veiksnius, pavyzdžiui, fizinį pasirengimą, amžių, emocinę būseną, vaistus ar net miego metu vykstančius fiziologinius pokyčius.
Galimos žemo pulso priežastys
Žemas pulsas gali būti tiek natūrali organizmo reakcija, tiek ligos požymis. Štai dažniausios priežastys:
- Fizinė adaptacija: sportininkai ar reguliariai sportuojantys asmenys dažnai turi žemą pulsą dėl efektyvesnio širdies darbo. Jų širdis pumpuoja kraują stipriau, todėl jai nereikia plakti taip dažnai.
- Amžius: vyresniems žmonėms širdies elektrinio impulso sistema gali sulėtėti dėl natūralaus senėjimo proceso.
- Vaistai: kai kurie vaistai, tokie kaip beta adrenoblokatoriai ar tam tikri širdies ritmą veikiantys preparatai, gali sumažinti pulsą.
- Skydliaukės veiklos sutrikimai: hipotirozė arba sumažėjusi skydliaukės hormonų gamyba gali lemti lėtesnį pulsą.
- Širdies laidumo sutrikimai: jei impulsai širdyje perduodami ne taip, kaip turėtų, širdies ritmas gali sulėtėti.
- Miego metu: natūraliai pulsas naktį sumažėja dėl poilsio režimo ir mažesnio organizmo deguonies poreikio.
Kada dėl žemo pulso reikėtų sunerimti?
Nors kai kuriems žemas pulsas yra visiškai normalus, tam tikrais atvejais jis gali būti pavojingas. Ypač reikėtų susirūpinti, jei atsiranda šie simptomai:
- Galvos svaigimas arba dažnas alpimas.
- Silpnumas ar energijos stoka.
- Krūtinės skausmas ar diskomfortas.
- Kvėpavimo pasunkėjimas.
- Sumišimas arba dėmesio koncentracijos sutrikimai.
Tokiais atvejais būtina kreiptis į šeimos gydytoją ar kardiologą. Žemas pulsas kartu su šiais simptomais gali atskleisti įvairius širdies ritmo sutrikimus ar net užmaskuotus širdies laidumo sutrikimus, pvz., sinoatrialinį bloką ar atrioventrikulinę blokadą.
Diagnostika ir tyrimai
Diagnozuojant bradikardiją dažniausiai atliekamas elektrokardiogramos (EKG) tyrimas, kuris registruoja širdies elektrinę veiklą. Gydytojai taip pat gali rekomenduoti:
- Holterio monitoravimą: ilgesnį laikotarpį nešiojamas prietaisas, fiksuojantis širdies ritmą per visą parą.
- Kraujo tyrimus: padeda nustatyti, ar yra hormonų ar elektrolitų disbalansas.
- Širdies echoskopiją: leidžia įvertinti širdies struktūrą ir veikimą.
- Krovos testus: naudojama įvertinti širdies funkcionavimą fizinio krūvio metu.
Tiksli priežastis lemia tolesnį gydymo planą ir priemones, todėl svarbu neužsiimti savigyda ir pasitikėti profesionalia diagnostika.
Kaip gydomas žemas pulsas?
Gydymas priklauso nuo priežasties ir simptomų sunkumo.
- Lengvesniais atvejais: kai simptomų nėra ir pulsas žemas dėl gero fizinio pasirengimo, gydymas nereikalingas.
- Vartojant vaistus: jei bradikardiją sukelia vaistai, gydytojas gali juos pakeisti ar koreguoti dozes.
- Esant rimtesnėms būklėms: kai lėtas širdies ritmas kelia pavojų, gali būti reikalingas širdies stimuliatorius, kuris padeda reguliuoti ritmą.
- Gyvensenos korekcijos: sveika mityba, pakankamas poilsis, pakankamas skysčių vartojimas bei vengimas streso gali pagerinti širdies veiklą.
Žemas pulsas ir gyvenimo būdas
Gyvenimo būdas turi didelę įtaką širdies ritmui. Ilgalaikis stresas, miego trūkumas, netinkama mityba ar dehidratacija gali lemti ne tik pulsą, bet ir bendrą širdies būklę. Svarbu palaikyti tinkamą fizinį aktyvumą, bet nepervargti. Jei užsiimate intensyviu sportu, verta periodiškai tikrintis širdies veiklą, kad įsitikintumėte, jog žemas pulsas yra normalus jūsų atveju.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar visada žemas pulsas yra pavojingas?
Ne, nebūtinai. Jei nesijaučiate blogai ir neturite simptomų, žemas pulsas gali būti jūsų kūno fiziologinis ypatumas. Tačiau jei atsiranda silpnumo, svaigimo ar alpimo epizodai, būtina kreiptis į medikus.
Koks normalus pulsas suaugusiajam?
Normalus ramybės pulsas svyruoja nuo 60 iki 100 dūžių per minutę. Sportuojantiems žmonėms jis gali būti ir žemesnis – net apie 50 ar mažiau dūžių per minutę.
Ar galima savarankiškai pasimatuoti pulsą?
Taip. Pulsą galima matuoti ant riešo ar kaklo, skaičiuojant dūžius 60 sekundžių laikotarpiu. Šiuolaikiniai išmanieji laikrodžiai ar kraujospūdžio matuokliai taip pat nurodo pulso dažnį.
Ar žemas pulsas gali būti paveldimas?
Tam tikri širdies laidumo sutrikimai gali turėti genetinį komponentą, tačiau dažniausiai žemas pulsas kyla dėl gyvenimo būdo ar kitų sveikatos veiksnių.
Kiek pavojingas yra žemas pulsas miego metu?
Miego metu pulsas natūraliai sumažėja. Jei miegant jis nenukrenta žemiau 40 dūžių per minutę ir nėra jokių trikdančių simptomų, tai laikoma normaliu reiškiniu. Vis dėlto, jei atsiranda neįprastas silpnumas ar pabudimai su dusuliu, vertėtų pasitarti su gydytoju.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite, kad jūsų pulsas dažnai būna žemesnis nei 50 dūžių per minutę, ypač jei kartu jaučiate neįprastus simptomus, nedelskite kreiptis į specialistą. Geriau profilaktiškai išsitirti ir užkirsti kelią galimoms širdies ligoms. Ankstyvas reagavimas leidžia laiku imtis veiksmų ir išvengti rimtesnių komplikacijų ateityje.
