Sumažėjęs širdies pulsas arba bradikardija – tai būklė, kai širdis plaka lėčiau nei įprastai. Nors daugeliu atvejų tai gali būti visiškai normalu, kartais toks reiškinys gali rodyti sveikatos sutrikimus. Širdies ritmas yra vienas pagrindinių žmogaus gyvybinių rodiklių, todėl jo pokyčiai neturėtų likti nepastebėti. Šiame straipsnyje apžvelgsime, ką reiškia sumažėjęs pulsas, kokios gali būti jo priežastys, galimi simptomai bei kada reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kas yra širdies pulsas ir kaip jis matuojamas
Širdies pulsas – tai širdies susitraukimų per minutę skaičius. Suaugusio žmogaus normalus pulsas dažniausiai svyruoja nuo 60 iki 100 dūžių per minutę ramybės būsenoje. Sportininkų, fiziškai aktyvių žmonių ar gerai treniruotų asmenų pulsas gali būti mažesnis – net apie 50 dūžių per minutę, ir tai laikoma normaliu reiškiniu.
Pulsą galima matuoti keliuose kūno taškuose – ant riešo (radialinė arterija), kaklo (miego arterija) ar net širdies plote klausantis stetoskopu. Šiuolaikiniai išmanieji laikrodžiai ir apyrankės taip pat padeda nuolat stebėti pulsą, todėl žmogus lengviau pastebi pokyčius.
Kokios yra sumažėjusio pulso priežastys
Sumažėjęs širdies ritmas nebūtinai reiškia ligą. Egzistuoja daugybė tiek fiziologinių, tiek patologinių priežasčių, galinčių lemti bradikardiją. Svarbu išsiaiškinti, kas sukelia šį pokytį konkrečiu atveju.
Fiziologinės priežastys
- Fizinis pasirengimas – sportininkų širdis prisitaiko prie intensyvaus krūvio, todėl dirba efektyviau ir ramybės metu plaka lėčiau.
- Miegas – miego metu medžiagų apykaita sulėtėja, todėl natūraliai sumažėja ir pulsas.
- Šalčio poveikis – žemoje temperatūroje širdis plaka lėčiau siekdama išlaikyti organizmo energiją.
- Genetiniai ypatumai – mažesnis pulsas kartais paveldimas iš tėvų.
Patologinės priežastys
- Širdies laidumo sutrikimai – kai elektrinis impulsas, valdantis širdies plakimą, keliauja sulėtintai arba yra blokuojamas.
- Medikamentų poveikis – kai kurie vaistai (pvz., beta blokatoriai ar raminamieji) gali sumažinti pulsą.
- Skydliaukės veiklos sutrikimai – esant hipotirozei, medžiagų apykaita sulėtėja, todėl gali mažėti ir širdies ritmas.
- Hipotermija – organizmui per daug atvėsus, širdies susitraukimų dažnis smarkiai sumažėja.
- Širdies ligos – miokardo infarktas, širdies nepakankamumas ar kiti pažeidimai gali trikdyti normalų širdies darbą.
Kokie simptomai rodo pavojingą bradikardiją
Ne visada lėtas pulsas sukelia diskomfortą, tačiau kai kuriais atvejais jis gali lemti kraujotakos nepakankamumą ir sukelti šiuos simptomus:
- Galvos svaigimas ar alpimas;
- Nuolatinis nuovargis, silpnumas;
- Dusulys, ypač fizinio krūvio metu;
- Krūtinės skausmas ar spaudimo pojūtis;
- Atminties sutrikimai ar koncentracijos sumažėjimas;
- Šaltas prakaitas, blyškumas.
Jei šie simptomai pasireiškia kartu su labai mažu pulsu (žemiau nei 50 dūžių per minutę), rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją arba skubios pagalbos skyrių.
Kada reikėtų susirūpinti ir kreiptis į gydytoją
Nors kai kurie atvejai yra normalūs, itin svarbu žinoti, kada sumažėjęs širdies pulsas gali reikšti rimtą sutrikimą. Bendra taisyklė – jei žmogus jaučia negalavimus arba pastebi, kad širdis plaka neįprastai lėtai, būtina išsitirti.
- Jei pulsas mažesnis nei 50 dūžių/min. ir pasireiškia simptomai – tai gali būti rimtos bradikardijos požymis.
- Jei vartojami vaistai nuo spaudimo – pasitarkite su gydytoju, galbūt reikalinga dozės korekcija.
- Jei jaučiate silpnumą ar alpstate – tai gali reikšti, kad širdis nepajėgia tinkamai aprūpinti kūno krauju.
- Jei yra gretutinių ligų – širdies ar skydliaukės problemos reikalauja nuolatinės priežiūros.
Kartais gydytojai atlieka išsamesnius tyrimus – EKG, Holterio stebėjimą, kraujo tyrimus ar echokardiogramą – siekdami nustatyti tikslią bradikardijos priežastį.
Gyvenimo būdo koregavimas ir prevencija
Tinkamas gyvenimo būdas padeda palaikyti normalų širdies ritmą. Net jei širdis plaka šiek tiek lėčiau, galima imtis priemonių, kad tai netaptų sveikatos problema. Pagrindinės rekomendacijos:
- Vengti per didelio streso ir įtampos;
- Adekvatus poilsis – 7–8 valandos miego per parą;
- Subalansuota mityba, turtinga magniu, kaliu ir kalciu;
- Reguliarus fizinis aktyvumas, pritaikytas pagal amžių ir sveikatos būklę;
- Riboti alkoholio vartojimą ir visiškai atsisakyti rūkymo;
- Reguliarūs profilaktiniai vizitai pas gydytoją, ypač jei šeimoje yra širdies ligų.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Koks pulsas laikomas per mažu?
Paprastai pulsas, mažesnis nei 60 dūžių per minutę, laikomas sumažėjusiu. Tačiau tai ne visada reiškia ligą. Sportininkams toks rodiklis gali būti visiškai normalus, jei nėra jokių kitų požymių.
Ar gali mažas pulsas būti pavojingas?
Taip, jei jis sukelia simptomus, tokius kaip alpimas, svaigimas ar širdies ritmo nereguliarumas. Tokiu atveju reikia kreiptis į gydytoją.
Ar galima padidinti pulsą namų sąlygomis?
Kai pulsas per mažas dėl streso ar šalčio, gali padėti sušilimas, lengvas fizinis aktyvumas arba šilta arbata. Tačiau jei priežastis – liga, savarankiški bandymai gali būti pavojingi.
Kaip gydoma bradikardija?
Gydymas priklauso nuo priežasties. Kartais pakanka koreguoti vaistus ar gyvenseną, o sunkesniais atvejais gali prireikti širdies stimuliatoriaus implantavimo.
Ar galima užkirsti kelią pulsui mažėti?
Prevencija apima sveiką gyvenimo būdą, pakankamą skysčių kiekį, reguliarų fizinį aktyvumą ir širdies priežiūrą. Svarbu stebėti savo būklę ir nedelsti konsultuotis su gydytoju.
Širdies sveikatos stebėjimo svarba
Šiandien, kai technologijos suteikia galimybę kasdien stebėti širdies ritmą, verta šiomis priemonėmis naudotis atsakingai. Išmanieji laikrodžiai, pulsometrai ar aplikacijos padeda laiku pastebėti nukrypimus nuo normos. Nors tokie duomenys negali pakeisti gydytojo diagnozės, jie suteikia naudingą informaciją ir gali paskatinti laiku imtis veiksmų. Į savo širdies ritmą reikėtų žvelgti kaip į svarbų sveikatos indikatorių, kurio pokyčiai neretai įspėja apie organizmo sutrikimus dar prieš pasireiškiant rimtesniems simptomams.
