Širdies ritmas – vienas iš svarbiausių mūsų organizmo rodiklių, atspindinčių širdies ir kraujotakos sistemos būklę. Kai širdies susitraukimų dažnis tampa mažesnis nei įprasta, kalbame apie mažą pulsą, arba bradikardiją. Nors kai kuriems žmonėms tai gali būti visiškai normalus reiškinys, kitiems – signalas apie sveikatos sutrikimus. Norint suprasti, kada mažas pulsas pavojingas, svarbu žinoti jo priežastis, simptomus ir galimas pasekmes.
Koks yra normalus pulsas ir kaip jį teisingai matuoti?
Pulsas – tai širdies dūžių per minutę skaičius. Suaugusio žmogaus ramybės būsenoje normalus pulsas dažniausiai svyruoja nuo 60 iki 100 dūžių per minutę. Tačiau sportuojantiems ar fiziškai aktyviems žmonėms natūraliai gali būti mažesnis pulsas – net 50 ar mažiau dūžių per minutę ir tai laikoma normaliu reiškiniu.
Norint teisingai pamatuoti pulsą, galima tai atlikti rankiniu būdu arba naudojant elektroninius prietaisus. Paprasčiausia būdas – padėti du pirštus ant riešo vidinės pusės arba ant kaklo šoninės dalies ir suskaičiuoti širdies dūžius per 60 sekundžių. Svarbu matuoti pulsą ramybės būsenoje – ne iškart po fizinio krūvio ar streso.
Mažas pulsas – ką tai reiškia?
Mažas pulsas (bradikardija) reiškia, kad širdis plaka lėčiau nei 60 kartų per minutę. Kai kuriems žmonėms tai yra natūrali organizmo būklė – pavyzdžiui, sportininkų širdys dirba efektyviau, todėl jos nereikia plakti taip dažnai. Tačiau jei žmogus nėra profesionalus sportininkas ir jo pulsas nuolat būna per mažas, tai gali būti signalas apie širdies veiklos sutrikimus.
Bradikardija gali būti susijusi su įvairiomis širdies problemomis, tokiomis kaip sinoatrialinio mazgo silpnumas, elektrolaidumo sutrikimai ar net tam tikrų vaistų poveikis. Kartais mažas pulsas atsiranda dėl skydliaukės hormonų trūkumo, nervinės sistemos ligų ar net ilgalaikio streso.
Dažniausios mažo pulso priežastys
- Fiziologinė bradikardija: būdinga sportuojantiems asmenims, kurių širdis adaptuota veikti efektyviau.
- Širdies laidumo sutrikimai: kai signalas iš sinusinio mazgo plinta per lėtai arba nepasiekia širdies skilvelių.
- Hipotirozė: kai skydliaukė gamina per mažai hormonų, organizmo medžiagų apykaita lėtėja, o kartu mažėja ir pulsas.
- Vaistų poveikis: kai kurie kraujospūdį mažinantys vaistai, ypač beta blokatoriai, gali sulėtinti širdies ritmą.
- Stresas ar miego trūkumas: ilgalaikis nuovargis gali paveikti autonominę nervų sistemą ir keisti širdies darbą.
- Širdies infarktas ar kitos širdies ligos: pažeisti širdies audiniai gali sutrikdyti normalų elektrinių impulsų plitimą.
Simptomai, rodantys, kad mažas pulsas gali būti pavojingas
Ne visada bradikardija sukelia aiškius simptomus. Kai kurie žmonės gali jaustis visiškai gerai, net jei jų širdies ritmas mažesnis nei 50 dūžių per minutę. Tačiau kai širdis nebetiekia pakankamai kraujo ir deguonies, atsiranda tam tikri požymiai, kurių ignoruoti nereikėtų.
- Galvos svaigimas ar silpnumas
- Nuolatinis nuovargis
- Dusulys, ypač fizinio krūvio metu
- Krūtinės skausmas ar spaudimas
- Sąmonės praradimas (sinkopė)
- Šaltas prakaitas ar blyškumas
Jeigu jaučiate bent kelis iš šių simptomų, būtina kreiptis į gydytoją – tai gali būti ženklas, kad širdis nefunkcionuoja tinkamai.
Kada verta sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
Vien mažas pulsas dar nereiškia, kad reikia iš karto sunerimti. Jei jaučiatės gerai, o jūsų pulsas natūraliai mažesnis dėl gero fizinio pasirengimo, greičiausiai tai normalus reiškinys. Tačiau verta pasikonsultuoti su gydytoju, jei:
- Pulsas dažnai nukrenta žemiau 50 dūžių per minutę be aiškios priežasties.
- Pastebite silpnumą, galvos svaigimą, dusulį ar širdies plakimo pertrūkius.
- Turite širdies ar kraujagyslių ligų anamnezėje.
- Nesate tikri, ar vartojami vaistai nepaveikė širdies ritmo.
Kartais gydytojas gali paskirti elektrokardiogramą (EKG) ar kitus tyrimus. Šie testai padeda nustatyti, ar širdis plaka ritmiškai, ar esama laidumo sutrikimų.
Kaip galima pagerinti širdies ritmo reguliavimą?
Jeigu mažas pulsas nėra susijęs su rimtomis širdies problemomis, galima imtis prevencinių priemonių širdies sveikatai gerinti.
- Užtikrinkite pakankamą poilsį ir miego kokybę.
- Venkite streso ir išmokite atsipalaidavimo technikų.
- Subalansuokite mitybą – valgykite daugiau vaisių, daržovių, mažiau sočiųjų riebalų.
- Užsiimkite saikingu fiziniu aktyvumu, tačiau nepersistenkite.
- Venkite per didelio alkoholio ir kofeino kiekio.
- Reguliariai tikrinkite kraujospūdį ir pulsą.
Jeigu gydytojas nustato, kad bradikardija susijusi su širdies laidumo sutrikimais, gali būti rekomenduojamas širdies stimuliatorius – prietaisas, kuris padeda palaikyti normalų ritmą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Koks pulsas laikomas per mažu?
Paprastai pulsas mažesnis nei 60 dūžių per minutę laikomas bradikardija. Tačiau sportininkams ar fiziškai aktyviems žmonėms tai gali būti normalu. Pavojus atsiranda, kai pulsas nukrenta žemiau 40 dūžių per minutę, ypač jei pasireiškia simptomai.
Ar mažas pulsas gali būti paveldimas?
Taip, kai kuriems žmonėms bradikardija gali būti susijusi su genetiniais veiksniais, ypač jei šeimoje buvo širdies ritmo sutrikimų atvejų.
Ar galima patiems didinti pulsą?
Jei mažas pulsas sukelia diskomfortą, galima pabandyti lengvai pajudėti, pasivaikščioti ar užsiimti lengva fizine veikla. Visgi jei simptomai nepraeina, reikalinga medicininė apžiūra. Savarankiškas gydymas be gydytojo priežiūros nerekomenduojamas.
Ką daryti, jei naktį pulsas sulėtėja?
Poilsio metu širdies plakimas natūraliai sulėtėja, todėl tai nėra pavojinga, jei nejaučiama jokių simptomų. Tačiau jei pastebite dusulį, galvos svaigimą ar pabundate dėl stipraus silpnumo, būtina pasitarti su gydytoju.
Ar mažas pulsas susijęs su aukštu kraujospūdžiu?
Ne visada. Kai kuriais atvejais žmonės gali turėti mažą pulsą ir aukštą kraujospūdį tuo pačiu metu, ypač jei vartoja tam tikrus vaistus. Tokiais atvejais būtina peržiūrėti gydymą.
Kaip pasirūpinti širdies sveikata kasdien
Norint išlaikyti normalų širdies ritmą ir išvengti bradikardijos padarinių, svarbiausia – rūpintis savo gyvenimo būdu. Subalansuota mityba, pakankamas judėjimas, emocinė pusiausvyra ir reguliarūs profilaktiniai patikrinimai gali padėti išvengti daugelio širdies problemų. Svarbu nepamiršti, kad širdis – tai pagrindinis mūsų organizmo variklis, todėl bet koks jos ritmo pokytis neturėtų būti ignoruojamas.
