Jūros gėrybės vieniems asocijuojasi su sveika mityba ir ilgaamžiškumu, kitiems – su brangiu, sudėtingai paruošiamu ar net rizikingu maistu. Nepaisant to, kad pasaulyje jos vartojamos tūkstančius metų, aplink žuvį, krevetes, moliuskus ar kalmarus vis dar sklando daugybė mitų. Mitybos specialistai sutaria – didžioji dalis šių baimių kyla ne iš faktų, o iš pasenusių įsitikinimų ar netinkamos patirties virtuvėje. Todėl verta atskirti, kur baigiasi mitai ir prasideda reali nauda organizmui.
Mitas: jūros gėrybės nėra sotus maistas
Vienas dažniausių įsitikinimų – kad jūros gėrybės tinka tik lengvai vakarienei ir negali suteikti ilgalaikio sotumo. Iš tiesų dauguma jų pasižymi itin aukšta baltymų koncentracija. Baltymai virškinami lėčiau nei paprasti angliavandeniai, todėl padeda palaikyti sotumo jausmą ir stabilų cukraus kiekį kraujyje. Be to, jūros gėrybėse dažnai yra sveikųjų riebalų, kurie taip pat prisideda prie energijos balanso.
Faktas: tai vienas vertingiausių mikroelementų šaltinių
Jūros gėrybės laikomos natūraliu jodo, seleno, cinko ir vitamino B12 šaltiniu. Šie mikroelementai būtini skydliaukės veiklai, imuninei sistemai, nervų funkcijoms ir energijos apykaitai. Omega-3 riebalų rūgštys, randamos riebesnėse žuvyse ir kai kuriose jūros gėrybėse, siejamos su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, geresne smegenų veikla bei priešuždeginiu poveikiu.
Mitas: jūros gėrybės tinka tik ypatingoms progoms
Dalis žmonių jūros gėrybes vis dar laiko „šventiniu“ maistu, kuris reikalauja sudėtingo paruošimo. Tačiau šiuolaikinėje virtuvėje jos tampa kasdienio raciono dalimi. Šaldytos ar tinkamai apdorotos jūros gėrybės leidžia greitai paruošti subalansuotą patiekalą be ilgo pasiruošimo. Trumpas kepimas, virimas ar garinimas dažnai užtrunka vos kelias minutes.
Faktas: tinkamas paruošimas lemia didžiausią naudą
Didžiausia jūros gėrybių nauda pasiekiama tuomet, kai jos nėra perkeptos ar paskandintos riebaluose. Mitybos specialistai rekomenduoja rinktis paprastus gaminimo būdus ir natūralius prieskonius. Sveikiausi pasirinkimai:
- trumpas virimas ar blanširavimas;
- garinimas;
- greitas kepimas be didelio riebalų kiekio;
- derinimas su daržovėmis ir pilno grūdo produktais;
- vengimas sunkių, cukraus ar grietinėlės pagrindo padažų.
Tokiu būdu išsaugomas skonis ir maistinė vertė.
Mitas: jūros gėrybės pavojingos dėl teršalų
Nors aplinkos tarša yra reali problema, tai nereiškia, kad jūros gėrybės automatiškai tampa nesaugios. Svarbiausias veiksnys – kilmė ir tiekimo grandinė. Sertifikuoti tiekėjai laikosi griežtų kokybės ir saugumo standartų, o reguliari kontrolė užtikrina, kad produktai atitiktų vartojimo normas. Be to, daugelis mitybos specialistų pabrėžia, jog nauda dažniausiai gerokai viršija galimą riziką.
Faktas: jūros gėrybės padeda palaikyti sveiką kūno svorį
Dėl didelio baltymų kiekio ir santykinai mažo kaloringumo jūros gėrybės dažnai įtraukiamos į svorio kontrolės programas. Jos leidžia sumažinti perdirbtos mėsos vartojimą ir suteikia organizmui reikalingų maistinių medžiagų be perteklinių kalorijų. Tai ypač aktualu žmonėms, siekiantiems subalansuotos, bet ne griežtos dietos.
Kokybė prasideda nuo pasirinkimo
Norint gauti realią naudą organizmui, būtina rinktis patikimą produktų šaltinį. Jūros gėrybių šviežumas, laikymo sąlygos ir apdorojimas turi tiesioginę įtaką tiek skoniui, tiek maistinei vertei. Dėl to vis daugiau vartotojų renkasi specializuotas vietas, tokias kaip parduotuvė Aštuonkojis, kur didelis dėmesys skiriamas produktų atrankai ir kokybės kontrolei.
Jūros gėrybės nėra nei stebuklingas vaistas, nei pavojingas eksperimentas. Tai maistas, kurio vertė atsiskleidžia tada, kai jis pasirenkamas sąmoningai ir vartojamas reguliariai. Atskirti mitus nuo faktų reiškia suteikti sau galimybę praturtinti mitybą, pagerinti savijautą ir atrasti naujus skonius be nepagrįstų baimių.
