Ar visi stiprūs jausmai yra sveiki?
Meilė gali įkvėpti, auginti, suteikti saugumo jausmą. Tačiau kartais šis jausmas išsikreipia ir tampa nebe stiprybės šaltiniu, o priklausomybe nuo kito žmogaus. Nors išoriškai tokie santykiai gali atrodyti artimi ir intensyvūs, viduje jie dažnai slepia nesaugumo, kontrolės ar savęs praradimo problemas.
Skirtumas tarp artimo ryšio ir priklausomybės – subtilus, bet labai svarbus.
Kas yra emocinė priklausomybė santykiuose?
Emocinė priklausomybė – tai būsena, kai žmogus savo vertę, nuotaiką ir savijautą per daug stipriai sieja su partneriu. Tokiuose santykiuose dažnai atsiranda:
-
nuolatinis nerimas dėl kito žmogaus jausmų;
-
baimė būti paliktam;
-
sunkumai priimant sprendimus be partnerio;
-
savęs apleidimas santykių vardan.
Tai nebūtinai reiškia, kad žmogus silpnas ar nesubrendęs. Dažnai tai – neišspręstų vidinių traumų, vaikystės patirčių ar net ankstesnių toksiškų santykių pasekmė.
Kaip atpažinti nesveiką prisirišimą?
Priklausomybė nuo partnerio retai pasireiškia vienu aiškiu simptomu. Ji formuojasi palaipsniui ir dažnai yra „maskuojama“ stipriais jausmais ar romantika. Tačiau tam tikri požymiai gali būti įspėjamieji signalai:
-
Nerimas ar panika, kai partneris neatsako į žinutes;
-
Pavydas be realaus pagrindo;
-
Aukojimasis iki savęs išsižadėjimo;
-
Nuolatinis patvirtinimo ieškojimas;
-
Savo norų, nuomonės ar net gyvenimo būdo keitimas, kad tik įtiktum partneriui.
Jeigu bent keli iš šių požymių atpažįstami jūsų elgsenoje, verta susimąstyti – ar santykių dinamika iš tiesų sveika?
Kodėl kai kurie žmonės tampa priklausomi nuo santykių?
Psichologai išskiria keletą pagrindinių priežasčių, kodėl žmogus gali tapti emociškai priklausomas nuo partnerio:
-
Nepasitikėjimas savimi: kai vidinė vertė priklauso nuo to, kiek esi mylimas ar reikalingas kitam.
-
Vaikystės patirtys: nesaugus prisirišimo stilius, tėvų atstūmimas ar emocinis neprieinamumas gali nulemti stiprų norą „susilieti“ su kitu suaugus.
-
Ankstesni traumuojantys santykiai: neištikimybė, manipuliacijos ar smurtas gali suformuoti įsitikinimą, kad meilė = skausmas, kontrolė = rūpestis.
Kaip santykiai keičiasi, kai juose vyrauja priklausomybė?
Nors iš pradžių tokie santykiai gali būti labai artimi, laikui bėgant jie tampa trapūs. Priklausomybė sukelia spaudimą tiek sau, tiek kitam žmogui. Partneris gali jaustis atsakingas už kito emocinę būseną, o priklausomas žmogus – nuolat pažeidžiamas.
Toks disbalansas gali sukelti:
-
konfliktus ir nesusipratimus,
-
emocinį išsekimą,
-
pykčio ir kaltės ciklus,
-
atsitraukimą arba net išdavystę.
Svarbiausia – tokie santykiai neturi erdvės augti. Vienas žmogus ima „praryti“ kitą.
Kuo sveiki santykiai skiriasi nuo priklausomybės?
Sveikuose santykiuose:
-
kiekvienas turi savo asmeninę erdvę;
-
abu partneriai jaučiasi saugūs, net kai yra atskirai;
-
priimami sprendimai yra bendri, bet išlaikoma individuali atsakomybė;
-
ryšys stiprinamas iš laisvės, o ne iš baimės prarasti.
Priklausomybėje dominuoja baimė, nepasitikėjimas, spaudimas. Meilė čia tampa priemone užpildyti vidinę tuštumą, o ne dalijimusi.
Kaip pradėti gydyti emocinę priklausomybę?
Emocinė priklausomybė nėra nuosprendis. Tai būklė, kurią galima keisti, jeigu žmogus sąmoningai nusprendžia dirbti su savimi. Pirmi žingsniai gali būti:
-
Savęs pažinimas: rašymas, refleksija, savistaba padeda išgryninti, kur baigiasi meilė ir prasideda baimė.
-
Psichoterapija: darbas su psichologu padeda išsiaiškinti gilumines priežastis ir kurti naujus elgesio modelius.
-
Ribų nustatymas: aiškus savo norų ir poreikių suvokimas padeda išlaikyti tapatybę net santykiuose.
-
Saviugda ir veikla be partnerio: hobiai, draugai, profesinis augimas stiprina savarankiškumą.
Ar galima išsaugoti ryšį, jei vienas partneris yra emociškai priklausomas?
Taip, bet tam reikia abiejų pastangų. Vienas partneris negali „išgelbėti“ kito nuo priklausomybės – bet jis gali kurti saugią, pagarbią aplinką, kuri padeda kitam keistis. Svarbiausia – atviras bendravimas ir aiškus abipusis sutarimas, kaip keisis dinamika.
Kartais, kai priklausomybė itin stipri, santykius reikia laikinai nutraukti, kad abu partneriai galėtų atsigauti ir peržvelgti savo vaidmenis iš naujo.
