Statant namą ar keičiant stogą, vienas iš svarbiausių klausimų – koks turi būti stogo nuolydis. Nuo jo priklauso ne tik estetika, bet ir sniego bei lietaus nutekėjimas, stogo dangos tipas, šilumos izoliacijos sprendimai, net namo aukštis. Tačiau šiandien vis dažniau į nuolydžio klausimą įtraukiama ir nauja dimensija – ar tinkamai kris saulės spinduliai? T. y. ar galėsite efektyviai įrengti saulės kolektorius ar elektrinę?
Taigi – koks stogo (o kartu ir santvarų) nuolydis yra optimalus Lietuvos sąlygomis? Kokios medinės santvaros ir būti?
Lietuviškas klimatas – ne šiaurė, bet ir ne pietūs
Lietuvoje per metus iškrenta apie 600–850 mm kritulių, daugiausia – rudenį ir žiemą. Nors stiprių sniegų pastaruoju metu mažėja, kai kuriais metais vis dar pasitaiko sniego apkrovų, viršijančių 120–150 kg/m². O tai reiškia, kad per mažas nuolydis gali kaupti sniegą, o per status – kelti riziką vėjo poveikiui.
Be to, Lietuvoje vidutinis saulės kiekis per metus – apie 1600 valandų, tad renkantis nuolydį verta atsižvelgti ir į tai, kiek efektyviai jis galės „sugauti“ šviesą, ypač jei planuojama saulės elektrinė ar kolektoriai.
Optimalus intervalas – 25–45°
Pagal praktinę patirtį ir statybos normas, optimalus stogo nuolydžio intervalas Lietuvoje – nuo 25° iki 45°. Tai universalus pasirinkimas, kuris tinka:
- įvairioms stogo dangoms (skarda, čerpės, bitumas);
- efektyviam lietaus ir sniego nuvedimui;
- ilgaamžiškumui – mažesnė apkrova santvaroms;
- energijos gamybai – tinkamas kampas saulės moduliams.
„Daugelis mano klientų prašo 30–35° nuolydžio, tai tarsi aukso vidurys. Nedidelis, bet pakankamai status, kad nesikauptų sniegas ir būtų vietos šiltinti. O jei planuojama elektrinė – žiūrim, kad būtų 35–40° kampas pietų kryptimi,“ – pasakoja stogdengys Julius.
Ką lemia nuolydis konstrukcijai?
Kuo didesnis nuolydis – tuo labiau apkraunamos stogo gegnės lenkimo jėga, bet tuo pačiu geriau paskirstoma sniego apkrova. Mažesnio nuolydžio stogai (pvz., 7–15°) reikalauja tvirtesnio hidroizoliacinio sluoksnio, nes krituliai neužtenka kampo nutekėti savaime.
Todėl:
- Plokšti stogai (nuo 5° iki 15°) – tinkami tik su membranomis ar pramoninėmis dangomis. Reikalauja labai gero projektavimo.
- Vidutinio nuolydžio stogai (25–35°) – patys patogiausi karkasiniams namams, su efektyviu sniego ir lietaus nutekėjimu.
- Status stogas (virš 45°) – gražu, bet brangiau. Daugiau medžiagų, sunkesnis montavimas.
„Virš 40° reikia daugiau tvirtinimo elementų, didesnių santvarų, daugiau darbo. Toks stogas gražus, bet reikia žinoti, kad kaina auga – tiek medžiagų, tiek darbo,“ – sako Julius.
Regioniniai skirtumai – ar jie svarbūs?
Taip. Kai kuriuose Lietuvos regionuose verta koreguoti nuolydį:
- Pajūryje: dažni vėjai, todėl nerekomenduojama viršyti 40° kampo – stiprus vėjas gali kelti stogo dangą.
- Rytų Lietuvoje: gausesnis sniegas, todėl geriau laikytis bent 30–35° kampo, kad sniegas kristų nuo stogo.
- Vidurio Lietuva (Kaunas, Kėdainiai) – galima naudoti universalius sprendimus, nes klimatas labiausiai subalansuotas.
Saulės kolektorių ir elektrinių aspektas
Lietuvoje efektyviausias saulės elektrinės panelių kampas – 35–38°, nukreiptas į pietus arba pietryčius, todėl jei planuojate statyti namą su integruota elektrine, geriausia tai numatyti iš anksto.
„Jei klientas sako, kad ateityje norės elektrinės – rekomenduoju bent 30° nuolydį, o dar geriau – apie 35°. Tada nereikės nei laužyti stogo, nei montuoti papildomų konstrukcijų ant žemės,“ – pataria Julius.
Optimalus santvarų nuolydis Lietuvai – 30–35°. Tai sprendimas, kuris subalansuoja estetiką, konstrukcijos kainą, atsparumą krituliams ir energinį efektyvumą. Jei planuojate saulės elektrinę – verta artėti prie 35–40°.
„Projektuodami stogą nepamirškit, kad jis bus jūsų virš galvos 30 ar 50 metų. Geriau truputį permokėti už tvirtesnes santvaras, nei vėliau keisti visą konstrukciją dėl sniego, vėjo ar netinkamo kampo elektrinei,“ – reziumuoja Julius.
