Obelų ir kriaušių skiepijimas: paprastas vadovas su schemomis
Obelų ir kriaušių skiepijimas – tai vienas svarbiausių sodo darbų, leidžiančių ne tik dauginti vaismedžius, bet ir pagerinti jų savybes. Tinkamai atliktas skiepijimas gali padėti išauginti sveikus, derlingus ir ligoms atsparesnius medžius. Be to, tai puikus būdas išsaugoti mėgstamas senas veisles ar sukurti vieną medį, duodantį kelių rūšių vaisius. Nors iš pirmo žvilgsnio šis darbas gali pasirodyti sudėtingas, laikantis paprastų taisyklių ir pasitelkus aiškias schemas, jis tampa prieinamas net pradedantiesiems sodininkams.
Kodėl verta skiepyti obelis ir kriaušes?
Skiepijimas suteikia daug privalumų. Pirmiausia, tai padeda greičiau sulaukti derliaus – skiepytas medis pradeda derėti greičiau nei iš sėklos išaugintas. Antra, galima pritaikyti medį konkrečioms augimo sąlygoms: atsparumui šalčiui, ligoms ar dirvos tipui. Trečia, tai leidžia taupyti vietą – viename kamiene galima turėti kelias veisles, taip užtikrinant įvairovę ir ilgą derliaus laikotarpį.
Kada geriausia skiepyti?
Skiepijimo laikas priklauso nuo pasirinktos technikos. Pavasaris (balandžio–gegužės mėnesiai) – tinkamiausias metas daugumai metodų, nes tuo metu medžiai pradeda vegetaciją, o jų sultys cirkuliuoja aktyviausiai. Vasarą dažniausiai atliekamas akiuotasis skiepijimas (okuliacija), o rudenį ir žiemą – žievės arba įskiepiai į žaizdą, tačiau šie metodai reikalauja daugiau patirties. Svarbiausia, kad oras nebūtų per šaltas ar sausas.
Kokie reikalingi įrankiai?
Skiepijimui reikės kelių pagrindinių įrankių ir priemonių:
- Aštraus peilio arba specialaus skiepijimo peilio.
- Sodo žirklių šakelių nukirpimui.
- Skiepijimo juostos arba specialios plėvelės jungties apvyniojimui.
- Sodo tepalo arba vaškinės pastos žaizdų užtepimui.
- Žymeklio ar etikečių skirtingoms veislėms pažymėti.
Populiariausi skiepijimo būdai
Yra keli dažniausiai naudojami obelų ir kriaušių skiepijimo metodai. Pasirinkimas priklauso nuo sezono, poskiepio storio ir sodininko įgūdžių.
Skiepijimas į skilimą
Šis būdas naudojamas, kai poskiepis yra gerokai storesnis už įskiepį. Nupjautas kamienas arba šaka per vidurį įskeliama, o įskiepiai įstatomi į skilimą. Tai patikimas metodas, kai norima pakeisti seną veislę nauja.
Okuliacija (akutės skiepijimas)
Viena populiariausių technikų vasarą. Į poskiepį įpjaunama žievė, įstatoma akelė su nedideliu žievės gabalėliu, o vieta apvyniojama juosta. Tai paprastas ir patikimas būdas pradedantiesiems.
Kopuliacija
Atliekama, kai poskiepis ir įskiepis yra vienodo storio. Abi šakelės įpjaunamos įstrižai, suglaudžiamos ir tvirtai aprišamos. Tai leidžia greitai prigyti skiepui, nes sujungimo paviršiai idealiai sutampa.
Skiepijimas po žieve
Tinkamas pavasarį, kai žievė lengvai atsiskiria. Įskiepiai įstatomi po nupjauto poskiepio žieve, o vieta tvirtai apvyniojama. Šis būdas ypač tinka storesniems medžiams.
Žingsnis po žingsnio: kaip atlikti skiepijimą
- Pasirinkite sveiką poskiepį ir tinkamą įskiepį (šakelę iš norimos veislės).
- Paruoškite pjūvį pagal pasirinktą skiepijimo metodą.
- Atsargiai įstatykite įskiepį į pjūvį, užtikrindami, kad sutaptų žievės sluoksniai.
- Tvirtai apvyniokite jungtį skiepijimo juosta, kad nepatektų oro ir drėgmės.
- Užtepkite sodo tepalo ant atvirų žaizdų.
- Stebėkite skiepą: po kelių savaičių turėtų pasirodyti pirmieji pumpurai.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Pradedantieji sodininkai dažnai padaro klaidų. Viena jų – netinkamo laiko pasirinkimas. Jei oras per šaltas arba sausas, įskiepis gali neprigyti. Kita klaida – nešvarūs ar nepakankamai aštrūs įrankiai, dėl kurių pjūvis tampa nelygus. Taip pat svarbu tinkamai sutapdyti poskiepio ir įskiepio žievę – net nedidelis nesutapimas gali lemti nesėkmę.
Priežiūra po skiepijimo
Sėkmingas skiepijimas – tik pusė darbo. Labai svarbu stebėti augalo būklę: pašalinti ūglius, augančius žemiau skiepo, reguliariai tikrinti, ar tvarstis nėra per stipriai įsirėžęs į žievę. Jei jungtis prigijo, po kelių mėnesių tvarsčius galima nuimti. Taip pat būtina pasirūpinti laistymu, ypač jei oras sausas. Pirmąją žiemą skiepytus medelius verta apdengti nuo šalčio.
DUK: dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima skiepyti obelę į kriaušę?
Taip, nors suderinamumas gali būti ne visada idealus. Paprastai geriausiai prigyja tos pačios rūšies skiepai.
Kiek laiko trunka, kol skiepas prigyja?
Paprastai pirmieji pumpurai pasirodo po 2–4 savaičių, priklausomai nuo oro sąlygų ir metodo.
Ar skiepijant reikia naudoti specialų tepalą?
Taip, sodo tepalas arba vaškinė pasta padeda apsaugoti pjūvį nuo išdžiūvimo ir infekcijų.
Ar galima skiepyti rudenį?
Taip, tačiau šis procesas sudėtingesnis ir dažniausiai rekomenduojamas tik patyrusiems sodininkams.
Sėkmingo skiepijimo paslaptis kasdienybėje
Skiepijimas – tai kantrybės ir tikslumo reikalaujantis procesas. Svarbiausia – pasirūpinti tinkamomis sąlygomis, naudoti švarius įrankius ir skirti dėmesio priežiūrai po procedūros. Net jei pirmieji bandymai nepavyks, praktika leis įgyti patirties, o kiekvienas sėkmingai prigijęs skiepas taps maloniu sodo atradimu.
