Komposto dėžė 1×1 m: ką dėti, ko ne ir kaip paspartinti
Kompostavimas – tai vienas paprasčiausių ir naudingiausių būdų sumažinti atliekų kiekį buityje bei kartu gauti natūralias trąšas sodui. Net ir nedidelėje sodyboje ar privačiame kieme galima įsirengti komposto dėžę, kurios standartinis dydis 1×1 metras puikiai tinka daugeliui šeimų. Tokia dėžė neužima daug vietos, tačiau leidžia tvarkingai kompostuoti virtuvės bei sodo atliekas. Norint, kad kompostavimas vyktų sklandžiai, svarbu žinoti, ką galima dėti, ko reikėtų vengti ir kokios priemonės pagreitina procesą.
Komposto dėžės įrengimas
Dėžės dydis 1×1 m dažniausiai pasirenkamas dėl praktiškumo. Ją nesunku pastatyti kiemo kampe, prie daržo ar sodo. Komposto dėžė gali būti medinė, plastikinė arba metalinė. Medinės dėžės yra natūralios, tačiau laikui bėgant jos pradeda pūti, todėl reikėtų rinktis impregnuotas lentas arba periodiškai dėžę atnaujinti. Plastikinės dėžės – patvaresnės ir atsparios drėgmei, tačiau mažiau ekologiškos. Svarbiausia – užtikrinti, kad kompostas turėtų pakankamai oro ir drėgmės, todėl būtinos vėdinimo angos.
Ką galima mesti į kompostą?
Kompostui tinka daugybė atliekų, tiek iš virtuvės, tiek iš sodo. Virtuvėje kaupiamos daržovių ir vaisių žievės, kavos tirščiai, arbatos maišeliai (be plastiko), kiaušinių lukštai, pasenusi duona ar grūdų gaminiai. Iš sodo galima dėti žolę, lapus, smulkintas šakas, piktžoles be sėklų. Taip pat tinka šienas, šiaudai, pjuvenos (nedideliais kiekiais). Visa tai praturtina kompostą organinėmis medžiagomis, kurios vėliau virsta derlinga humuso mase.
Ko vengti kompostuojant?
Nors gali pasirodyti, kad bet kokios atliekos tinka, yra daiktų, kurių į komposto dėžę dėti negalima. Mėsos, žuvies, pieno produktų atliekos traukia graužikus ir gali skleisti nemalonų kvapą. Reikėtų vengti riebių maisto likučių, nes jie sunkiai suyra. Taip pat nederėtų kompostuoti sergančių augalų, nes ligos gali išlikti ir vėliau užkrėsti daržą. Piktžolės su sėklomis gali sudygti išbarstytame komposte, o didelių šakų ar stambių kaulų kompostas tiesiog nesuardys.
Kaip paspartinti kompostavimo procesą?
Norint greitesnio rezultato, reikia užtikrinti tinkamą „žalių“ ir „rudų“ atliekų santykį. Žalios atliekos – tai žolė, maisto likučiai, vaisių žievės, kurios turi daug azoto. Rudos atliekos – šiaudai, lapai, popierius, pjuvenos, turinčios daugiau anglies. Optimalus santykis – maždaug 2 dalys rudų ir 1 dalis žalių atliekų. Kompostą reikėtų periodiškai permaišyti, kad į vidų patektų oro, ir palaikyti drėgną, bet ne permirkusį. Procesą gali paspartinti specialūs kompostavimo aktyvatoriai ar mikroorganizmai, tačiau dažniausiai užtenka tinkamos priežiūros.
Komposto priežiūra ištisus metus
Kompostavimas vyksta visus metus, tačiau žiemą procesas sulėtėja. Šaltuoju sezonu galima dėti tas pačias atliekas, tačiau kompostas aktyviausiai skaidomas pavasarį ir vasarą. Vasarą svarbu nepamiršti palaistyti, jei dėžė stovi saulėtoje vietoje, o rudenį reikia permaišyti didelius lapų kiekius, kad nesusidarytų vientisas sluoksnis. Kas kelis mėnesius kompostą verta apversti šakėmis – taip jis greičiau subręsta.
Kiek laiko trunka komposto brendimas?
Paprastai tinkamai prižiūrimas kompostas subręsta per 8–12 mėnesių. Jei naudojamos tik lengvai suyrančios medžiagos, procesas gali užtrukti ir trumpiau – apie pusę metų. Subrendęs kompostas būna purios struktūros, tamsiai rudos spalvos, be nemalonaus kvapo. Jis tampa puikia trąša daržovėms, gėlėms, krūmams ir medžiams.
DUK: dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima kompostuoti citrusinių vaisių žieves?
Taip, bet saikingai. Didelis kiekis citrusinių gali padidinti rūgštingumą ir sulėtinti skaidymąsi.
Ką daryti, jei kompostas pradeda skleisti nemalonų kvapą?
Dažniausiai tai reiškia per daug „žalių“ atliekų arba drėgmės. Reikia įmaišyti daugiau rudų atliekų – lapų, šiaudų ar popieriaus.
Ar pelenai tinka kompostui?
Mažais kiekiais – taip. Medienos pelenai praturtina kompostą mineralais, tačiau jų perteklius gali padidinti šarmingumą.
Ar kompostui reikia specialių priedų?
Ne, jei tinkamai maišomas ir prižiūrimas, kompostas subręs natūraliai. Aktyvatoriai tik šiek tiek pagreitina procesą.
Kiek kartų per metus reikia permaišyti kompostą?
Rekomenduojama bent 3–4 kartus per metus, tačiau kuo dažniau permaišysite, tuo greičiau subręs.
Kompostavimas kaip tvarus gyvenimo būdas
Komposto dėžė 1×1 m – tai ne tik praktiškas atliekų tvarkymo sprendimas, bet ir indėlis į aplinkos tausojimą. Tokiu būdu mažėja buitinių atliekų kiekis, o gautas kompostas tampa natūralia trąša jūsų sodui. Įprotis kompostuoti gali pakeisti požiūrį į kasdienes šiukšles ir atverti naują tvaraus gyvenimo puslapį kiekvienoje šeimoje.
