Šunų gebėjimas suprasti žmogų – daugiau nei instinktai?
Nuo senų laikų šunys laikomi ištikimiausiais žmogaus draugais. Bet ar kada susimąstėte, kiek iš tikrųjų jūsų augintinis jus supranta? Ar jis reaguoja tik į balso toną, ar atpažįsta žodžių reikšmes, emocijas, gestus? Mokslas rodo, kad atsakymai – stebinantys.
Šunų bendravimo su žmonėmis tyrimai sparčiai pažengė. Neuromokslas, etologija ir psichologija leidžia vis geriau suprasti, kaip mūsų keturkojai interpretuoja žodžius, emocijas ir elgesio modelius.
Šuns smegenų atsakas į žmogaus kalbą
Vengrijos Loránd Eötvös universiteto mokslininkai atliko rezonansinius tyrimus, kurie parodė, kad šunų smegenys reaguoja ne tik į balso toną, bet ir į žodžių reikšmę. Tai reiškia, kad šunys ne tik girdi, bet ir interpretuoja tam tikrus žodžius – ypač tuos, kurie dažnai kartojami teigiamame kontekste, pvz.: „pasivaikščiojimas“, „maistas“, „žaislas“.
Dauguma šunų gali atpažinti nuo kelių iki kelių dešimčių žodžių. Yra ir išimčių – pavyzdžiui, šuo vardu Chaser išmoko daugiau nei 1000 žodžių ir galėjo atskirti objektus pagal jų pavadinimus.
Kūno kalba ir gestai – šunų „antroji kalba“
Šunys nuolat stebi žmogaus kūno kalbą. Jie jautrūs rankų gestams, akių kryptims, net mikrojudesiams, kurie mums patiems gali būti nepastebimi. Tai leidžia jiems gana tiksliai interpretuoti, ko iš jų tikimasi ar koks emocinis fonas vyrauja šeimoje.
Ypač svarbūs yra gestai, lydimi nuoseklios elgsenos. Jei šuo mato, kad rankos mostas visada reiškia kvietimą arba sustojimą, jis išmoksta reaguoti greičiau nei į žodinį paliepimą.
Ar šunys supranta žmogaus emocijas?
Tyrimai rodo, kad šunys geba atpažinti žmonių emocijas pagal veido išraiškas, balso intonaciją ir kvapus. 2016 m. atliktas eksperimentas parodė, kad šunys gali sieti žmogaus balso toną su atitinkama veido išraiška – net jeigu tai ne jų šeimininkas.
Be to, stresas, nerimas ar pyktis žmoguje keičia ir šuns elgseną: jis gali tapti neramus, pradėti vengti kontakto ar priešingai – glaustytis ir ieškoti fizinio artumo.
Šunų emocinė empatija – faktas ar iliuzija?
Kai kurie tyrimai rodo, kad šunys gali patirti „emocines užkratas“. Tai reiškia, kad jei šeimininkas jaučia nerimą, šuo taip pat gali pasidaryti įsitempęs. Tačiau ar tai empatija tokia, kokią jaučia žmonės?
Nors tikros empatijos apibrėžimas šunims vis dar diskutuojamas, yra pakankamai įrodymų, kad jie jaučia emocines būsenas ir į jas reaguoja ne vien instinktyviai, bet ir socialiai.
Mokymasis ir atmintis – kiek ilgai šuo prisimena?
Šunys pasižymi puikia ilgalaike atmintimi, ypač kai tai susiję su emociniais įvykiais arba nuosekliu mokymu. Jie gali prisiminti žmones, vietas, komandas ar net elgesio pasekmes ilgus metus.
Svarbu tai, kad atmintis glaudžiai susijusi su pasikartojančiais potyriais. Šuo, kuris dažnai keliauja tuo pačiu maršrutu ar patiria nuoseklius mokymosi ciklus, išmoksta atpažinti kontekstus ir situacijas, kurios kartojasi – tai vadinama epizodine atmintimi.
Kaip pagerinti bendravimą su šunimi?
Norint sustiprinti ryšį ir geriau susikalbėti su šunimi, svarbu laikytis kelių taisyklių:
-
Venkite prieštaringų signalų: jei kartais „negalima“ reiškia leidimą, šuo greitai pasimeta.
-
Naudokite gestus ir nuoseklią kalbą: žodžiai turi būti nuolat vartojami ta pačia intonacija ir aplinkybėmis.
-
Stiprinkite ryšį per bendrą veiklą: pasivaikščiojimai, žaidimai, dresūra stiprina tarpusavio supratimą.
-
Skatinkite pozityviai: bausmės ilgainiui mažina šuns pasitikėjimą, tuo tarpu teigiami pastiprinimai padeda augintiniui jaustis saugiai ir norėti bendradarbiauti.
Ar šunys „mąsto“ kaip mes?
Nors šunys neturi tokių pažintinių gebėjimų kaip žmonės, kai kurios jų savybės stebėtinai panašios. Jie geba:
-
priimti sprendimus pagal kontekstą;
-
pasirinkti efektyvesnį veiksmą (pvz., nutraukti elgesį, kuris nesukelia rezultato);
-
stebėti ir imituoti kitų elgseną (vadinamasis socialinis mokymasis);
-
adaptuotis prie naujų sąlygų (pvz., persikrausčius į naują namą ar pakeitus rutiną).
Ką reiškia būti „protingu šunimi“?
Protingumas šunų pasaulyje gali būti matuojamas įvairiai – pagal paklusnumą, mokymosi greitį, emocinį jautrumą ar net kūrybiškumą. Pvz., borderkoliai dažnai laikomi „protingiausia“ veisle dėl jų gebėjimo greitai išmokti naujas komandas, bet tai nebūtinai reiškia, kad jie supranta žmogų giliau nei, tarkime, labradorai ar basendžiai.
Dalis šunų pasižymi stipresniu emociniu intelektu, kiti – geresne orientacija ar strateginiu mąstymu. Būtina atsižvelgti į individualų šuns charakterį ir poreikius.
Ar žmogus supranta šunį?
Bendravimas su šunimi – dvikryptis procesas. Nors daug kalbama apie tai, kaip šuo supranta žmogų, ne mažiau svarbu išmokti skaityti šunį. Kūno kalbos ženklai, pvz., ausų padėtis, uodegos laikysena ar žvilgsnio kryptis, atskleidžia labai daug apie jo savijautą ir ketinimus.
Tikras ryšys gimsta tada, kai abi pusės – ir žmogus, ir šuo – mokosi vienas iš kito.
