Kiekvienais metais, artėjant didžiosioms metų šventėms, milijonai žiūrovų visame pasaulyje įsijungia televizorius, kad dar kartą pamatytų Keviną Makalisterį, ginantį savo namus nuo nerangių plėšikų. Pirmieji du franšizės filmai yra tapę neginčijama Kalėdų klasika, kurios citatas mintinai moka tiek vaikai, tiek suaugusieji. Tačiau kino istorijoje egzistuoja taisyklė, kuri retai kada paneigiama: kuo toliau tęsiama franšizė, tuo prastesnė kokybė. Niekas šios taisyklės nepatvirtina taip skaudžiai, kaip 2002 metais pasirodęs televizijos filmas „Vienas namuose 4“ (angl. Home Alone 4: Taking Back the House). Tai kūrinys, kurį daugelis gerbėjų stengiasi pamiršti, o kino kritikai negailestingai vadina vienu didžiausių nesusipratimų tęsinių istorijoje. Tačiau kas būtent lėmė tokį tragišką rezultatą?
Aktorių sudėties fiasko: kur dingo Makolis Kalkinas?
Pati akivaizdžiausia ir skaudžiausia problema, su kuria susidūrė žiūrovai vos pamatę filmo anonsą, buvo aktorių pasikeitimas. Pirmieji du filmai didžiąją savo sėkmės dalį skolingas Makolio Kalkino charizmai. Jo gebėjimas derinti vaikišką nekaltumą su velnišku gudrumu pavertė Keviną Makalisterį kultiniu personažu. Trečioji dalis bandė pristatyti naują šeimą ir naują vaiką, kas buvo sutikta prieštaringai, tačiau ketvirtoji dalis padarė kai ką neatleistino – ji sugrąžino personažą Keviną, bet pakeitė aktorių.
Naujasis Kevinas, kurį įkūnijo Mike’as Weinbergas, tiesiog negalėjo užpildyti pirmtako batų. Nors jaunasis aktorius stengėsi, jam trūko natūralumo ir to specifinio ryšio su žiūrovu. Tačiau problema buvo ne tik pagrindinis herojus:
- Marvo personažo degradacija: Danielio Sterno įkūnytas Marvas buvo vienas iš „Šlapiųjų banditų“, kurio kvailumas puikiai papildė Hario (Joe Pesci) piktumą. Ketvirtojoje dalyje Marvą vaidino Frenchas Stewartas. Jo vaidyba buvo pernelyg teatrališkas, perspausta ir stokojanti bet kokio realistiškumo. Be to, Marvas be Hario – tai lyg Kalėdos be eglutės.
- Tėvų dinamika: Naujieji aktoriai, vaidinantys tėvus, visiškai neatitiko originaliųjų charakterių. Mamos šiluma ir tėvo griežtumas, kurie buvo būdingi pirmiesiems filmams, čia virto karikatūriškais ir neįtikinamais pasirodymais.
Scenarijaus klaidos ir kanono griovimas
Vienas didžiausių gerbėjų pykčio šaltinių yra tai, kaip nepagarbiai filmo kūrėjai elgėsi su originalia istorija. „Vienas namuose 4“ techniškai turėtų būti tęsinys, tačiau jis visiškai sugriauna laiko juostą ir logiką. Filme Kevinas teigia esantis 9 metų amžiaus, nors pirmuosiuose filmuose jis jau buvo panašaus amžiaus, o nuo jų išleidimo praėjo dešimtmetis. Dar blogiau – filme Kevino broliai ir seserys tiesiog dingo arba buvo pakeisti, ignoruojant gausią Makalisterių šeimyną, kuri buvo esminė pirmųjų dalių ašis.
Šeimos vertybių išdavystė
Pirmieji du filmai, nepaisant smurto ir komedijos, turėjo labai stiprią emocinę šerdį: šeimos vienybę. Kad ir kaip Kevinas pykosi su šeima, pabaigoje jie visada susitaikydavo, suprasdami, kad buvimas kartu yra svarbiausia. „Vienas namuose 4“ nusprendė šią idėją sunaikinti. Filme Kevino tėvai skiriasi. Piteris Makalisteris palieka šeimą dėl jaunos ir turtingos draugės Natali. Tai ne tik prieštarauja ankstesnių filmų dvasiai, bet ir paverčia filmą liūdnu bei cinišku. Matyti mylimus personažus išdraskytoje šeimoje kalėdinio filmo metu – ne tai, ko tikisi auditorija, ieškanti jaukumo.
Technologijos prieš išradingumą: kur dingo spąstai?
Vienas žaviausių originalių filmų aspektų buvo Kevino gebėjimas panaudoti paprastus buities daiktus – lygintuvus, dažų skardines, žaislinius automobilius – kovai su nusikaltėliais. Tai skatino vaikų vaizduotę ir rodė, kad sumanumas yra galingesnis už jėgą.
Ketvirtoji dalis šią koncepciją pakeitė „išmaniuoju namu“. Veiksmas vyksta tėvo naujosios draugės dvare, kuris yra prikimštas futuristinių (2002-ųjų standartais) technologijų. Kevinas valdo namus balsu, naudoja sudėtingus pultus ir elektroninius prietaisus. Tai atima visą žavesį:
- Nėra „pasidaryk pats“ elemento: Žiūrovams nebeįdomu stebėti, kaip Kevinas tiesiog paspaudžia mygtuką ir nusikaltėlis nukenčia. Dingsta inžinerinis ir kūrybinis procesas.
- Prasti specialieji efektai: Kadangi filmas buvo kurtas televizijai su gerokai mažesniu biudžetu, kompiuterinė grafika ir specialieji efektai atrodo pigiai ir neįtikinamai. Potvynis vonios kambaryje ar besisukiojančios lentynos atrodo labiau kaip animacinis filmas nei realus veiksmas.
Biudžeto trūkumas ir vizualinis skurdas
Skirtumas tarp kino teatrams skirto filmo ir televizijos produkcijos yra akivaizdus kiekviename kadre. Chriso Columbuso režisuoti pirmieji filmai pasižymėjo šilta, kinematografiška spalvų palete, turtingomis dekoracijomis ir kultine Johno Williamso muzika. „Vienas namuose 4“ atrodo sterilus ir plokščias.
Apšvietimas dažnai primena pigias muilo operas – viskas peršviesta, trūksta šešėlių ir gylio. Muzikinis takelis bando imituoti originalias temas, tačiau skamba kaip pigi sintezatorinė kopija. Režisūra neturi jokio ritmo; komiškos scenos ištęstos, o dialogai nufilmuoti statiškuose planuose, kurie neleidžia aktoriams atsiskleisti. Tai sukuria jausmą, kad filmas buvo „iškeptas“ greitai, siekiant pasinaudoti tik garsiu pavadinimu, neinvestuojant į meninę vertę.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kadangi šis filmas vis dar sukelia diskusijas (dažniausiai neigiamas), pateikiame atsakymus į dažniausiai žiūrovams kylančius klausimus apie ketvirtąją franšizės dalį.
Kodėl Makolis Kalkinas nevaidino šiame filme?
2002 metais Makolis Kalkinas jau buvo suaugęs (jam buvo 22 metai), todėl jis fiziškai nebegalėjo vaidinti 9 metų vaiko. Be to, aktorius tuo metu buvo padaręs pertrauką savo karjeroje ir atsiribojęs nuo „Vienas namuose“ įvaizdžio. Kūrėjai turėjo pasirinkimą: arba kurti istoriją apie suaugusį Keviną, arba iš naujo parinkti aktorių vaikui. Deja, jie pasirinko pastarąjį variantą.
Ar šis filmas yra oficialus tęsinys?
Techniškai – taip, nes naudojami tie patys personažų vardai (Kevinas, Marvas, Piteris, Keitė). Tačiau dėl daugybės siužetinių neatitikimų ir aktorių pasikeitimo, dauguma gerbėjų laiko šį filmą nekanoniniu arba tiesiog ignoruoja jo egzistavimą bendroje franšizės laiko juostoje.
Kur dingo plėšikas Haris?
Filme nėra paaiškinama, kur dingo Marvo partneris Haris. Vietoj jo Marvas veikia su savo žmona Vera. Tikėtina, kad aktorius Joe Pesci, vaidinęs Harį, net nesvarstė galimybės pasirodyti mažo biudžeto televizijos filme, todėl scenaristams teko sukurti naują, gerokai silpnesnį partnerį.
Ar verta rodyti šį filmą vaikams?
Nors suaugusieji filmą vertina kritiškai, labai mažiems vaikams, kurie dar nematė originalų arba nėra jiems taip prisirišę, filmas gali pasirodyti visai linksmas dėl paprasto humoro ir spalvingų vaizdų. Filme nėra žiauraus smurto ar netinkamos kalbos, todėl jis yra saugus, nors ir menkavertis pasirinkimas.
Ar filmas turi išliekamąją vertę?
Nepaisant visuotinės kritikos ir žemų reitingų tokiose svetainėse kaip IMDb ar Rotten Tomatoes, „Vienas namuose 4“ turi savotišką išliekamąją vertę, nors ir ne tokią, kokios tikėjosi kūrėjai. Jis dažnai analizuojamas kino mokyklose ar „YouTube“ apžvalgininkų kaip tobulas pavyzdys, kaip nereikia daryti tęsinių. Jis parodo, kas nutinka, kai iš filmo atimama siela, paliekant tik komercinį pavadinimą.
Jei esate užkietėjęs franšizės gerbėjas, šį filmą verta pamatyti tik vieną kartą – iš smalsumo, kad suprastumėte, kodėl pirmosios dvi dalys yra tokios ypatingos. Kartais reikia pamatyti tamsą, kad labiau įvertintum šviesą. Šiuo atveju, „Vienas namuose 4“ yra ta tamsa, kuri priverčia mus dar labiau mylėti Chriso Columbuso sukurtą Kalėdų stebuklą ir vertinti originalųjį Keviną Makalisterį.
