Šeimos kino vakarai yra viena jaukiausių tradicijų, tačiau tėvams tai dažnai tampa tikru iššūkiu. Rasti filmą, kuris ne tik išlaikytų vaiko dėmesį, bet ir nebūtų nuobodus suaugusiajam, yra nelengva užduotis. Dažnai manoma, kad „pamokantis“ filmas būtinai bus lėtas ar pernelyg didaktiškas, tačiau geriausi kino kūriniai sugeba meistriškai suderinti pramogą su giliomis vertybėmis. Kokybiškas kinas vaikams yra galingas įrankis, padedantis mažiesiems suprasti sudėtingas emocijas, socialines situacijas ir pasaulio sąrangą, o tėvams suteikia puikią progą pradėti prasmingus pokalbius su savo atžalomis. Šiame straipsnyje apžvelgsime filmus, kurie peržengia įprastos animacijos ribas ir palieka pėdsaką tiek mažų, tiek didelių žiūrovų širdyse.
Emocinis intelektas ir savęs pažinimas
Vienas svarbiausių įgūdžių, kurį vaikai turi išsiugdyti, yra gebėjimas atpažinti ir valdyti savo emocijas. Šiuolaikinė animacija šioje srityje yra padariusi milžinišką pažangą, siūlydama istorijas, kurios vizualizuoja vidinius procesus.
Išvirkščias pasaulis (Inside Out)
Tai neabejotinai vienas svarbiausių pastarojo dešimtmečio animacinių filmų. „Pixar“ studija sukūrė šedevrą, kuris parodo, kas vyksta mergaitės galvoje jai susiduriant su gyvenimo pokyčiais. Filme personifikuojamos pagrindinės emocijos: Džiaugsmas, Liūdesys, Pyktis, Baimė ir Bjaurėjimasis.
Kodėl tai svarbu vaikams: Filmas moko, kad visos emocijos yra reikalingos. Jis griauna mitą, kad vaikas visada privalo būti laimingas, ir parodo, jog liūdesys yra būtinas norint įveikti sunkumus ir gauti pagalbą.
Kodėl patiks tėvams: Suaugusieji atpažins savo pačių elgesio modelius ir vaikystės pabaigos nostalgiją. Tai puikus gidas tėvams, kaip kalbėtis su vaiku apie tai, ką jis jaučia.
Siela (Soul)
Tai filmas, kuris kelia egzistencinius klausimus apie gyvenimo prasmę, talentą ir aistrą. Nors jis spalvingas ir nuotaikingas, jo temos yra gilios ir filosofinės.
- Moko mėgautis mažais gyvenimo malonumais – krintančiu lapu, skania pica ar vėju.
- Parodo, kad gyvenimo tikslas nebūtinai yra didelė karjera ar šlovė.
- Padeda sumažinti spaudimą „būti kažkuo“ ir skatina tiesiog „būti“.
Draugystė, tolerancija ir kitoniškumas
Vaikams augant, socialiniai santykiai tampa vis sudėtingesni. Filmai, kuriuose nagrinėjamos patyčių, priėmimo ir stereotipų temos, yra neįkainojami formuojant empatišką asmenybę.
Gerumas (Wonder)
Nors tai vaidybinis, o ne animacinis filmas, jis yra privalomas žiūrėti visai šeimai. Istorija pasakoja apie berniuką Ogį, gimusį su veido deformacija, kuris pirmą kartą pradeda lankyti mokyklą.
Filmas unikalus tuo, kad rodo tą pačią istoriją iš skirtingų perspektyvų: paties Ogio, jo sesers, jo draugų ir tėvų. Tai moko vaikus suprasti, kad kiekvienas žmogus kovoja savo kovas ir kad „pasirinkus tarp buvimo teisiu ir buvimo geru, visada rinkis gerumą“.
Zootropolis (Zootopia)
Iš pirmo žvilgsnio tai smagus detektyvas apie gyvūnus, tačiau po paviršiumi slepiasi protinga socialinė satyra apie stereotipus ir išankstines nuostatas. Kiškė, norinti tapti policininke, ir lapinas, kuris visuomenės akyse yra sukčius vien dėl savo rūšies, turi bendradarbiauti.
Vertybės:
- Niekada nereikia spręsti apie kitus pagal jų išvaizdą ar kilmę.
- Svajonės pasiekiamos sunkiu darbu, net jei aplinka tave nuvertina.
- Pasaulis nėra juodai baltas – net ir geri žmonės gali klysti.
Ekologija ir atsakomybė už aplinką
Klimato kaita ir gamtosauga yra temos, kurios šiuolaikiniams vaikams yra itin aktualios. Kinas gali padėti ugdyti meilę gamtai be sausų pamokslų.
WALL-E (Šiukšlių princo istorija)
Šis filmas yra vizualinis šedevras, kurio pirmoji pusė beveik neturi dialogų. Tai istorija apie mažą robotuką, kuris lieka valyti Žemės, paverstos milžinišku sąvartynu, kol žmonės, nutukę ir priklausomi nuo technologijų, klajoja kosmose.
Tai stiprus įspėjimas apie vartotojiškumą ir atsakomybę. Vaikams jis patinka dėl mielo pagrindinio herojaus, o tėvus verčia susimąstyti apie tai, kokį pasaulį paliksime ateities kartoms. Tai taip pat graži meilės istorija, kuri parodo, kad net mažiausias veiksmas gali pakeisti pasaulį.
Mano kaimynas Totoro (My Neighbor Totoro)
Japonų animacijos studijos „Studio Ghibli“ klasika. Skirtingai nei vakarietiškoje animacijoje, čia nėra ryškaus blogiuko ar didelio konflikto. Tai filmas apie harmoniją su gamta, seserų meilę ir vaizduotės galią.
Šis filmas moko lėtumo, pastabumo ir pagarbos viskam, kas gyva. Tėvams tai bus estetinė atgaiva ir priminimas apie vaikystės stebuklus, kai miškas atrodė pilnas paslapčių.
Mirtis, netektis ir atmintis
Viena sunkiausių temų pokalbiams su vaikais yra mirtis. Tačiau tinkamai parinkti filmai gali padėti vaikui suprasti netekties sąvoką saugioje aplinkoje.
Koko (Coco)
Tai spalvinga, muzikali ir jautri kelionė į meksikietišką Mirusiųjų dieną. Filmas nagrinėja atminties svarbą – žmogus galutinai miršta tik tada, kai jį pamiršta gyvieji. „Koko“ parodo mirtį ne kaip kažką baisaus, o kaip natūralią gyvenimo dalį.
Aptarimo temos po filmo:
- Šeimos istorijos ir prosenelių svarba.
- Kaip mes prisimename tuos, kurių nebėra.
- Svajonės siekimas ir šeimos palaikymas.
Liūtas karalius (The Lion King)
Klasikinė 1994 metų versija (arba naujesnė adaptacija) išlieka vienu geriausių pasakojimų apie gyvenimo ratą. Mufasos mirtis daugeliui tėvų buvo pirmoji akistata su netektimi kine, ir ši scena vis dar yra galingas būdas kalbėti apie atsakomybę, gedulą ir tai, kaip mes tęsiame tėvų palikimą savyje.
Kaip paversti filmo žiūrėjimą edukacine patirtimi?
Vien tik pažiūrėti filmą neužtenka – didžiausia vertė atsiranda diskutuojant. Štai keletas patarimų tėvams, kaip tai daryti efektyviai:
Aktyvus žiūrėjimas. Nebijokite sustabdyti filmo, jei matote, kad vaikas kažko nesuprato arba reakcija buvo labai stipri. Paklauskite: „Kaip manai, kodėl veikėjas taip pasielgė?“ arba „Ką tu darytum jo vietoje?“.
Emocijų įvardijimas. Jei filme veikėjas verkia, paklauskite vaiko, ar jis žino, kodėl. Tai padeda vaikui susieti įvykį su emocija ir lavina empatiją.
Sąsajos su realybe. Po filmo pabandykite susieti matytas situacijas su vaiko gyvenimu. Pavyzdžiui, po filmo „Išvirkščias pasaulis“ galite paklausti: „Kuris veikėjas (Pyktis, Baimė ar Džiaugsmas) šiandien vadovavo tavo galvoje, kai nenorėjai valytis dantų?“.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Kaip žinoti, ar filmas nėra per baisus mano vaikui?
Visada rekomenduojama patikrinti amžiaus cenzą, tačiau to ne visada užtenka, nes vaikai yra skirtingi. Naudinga pasinaudoti svetainėmis (pvz., „Common Sense Media“), kur tėvai detaliai aprašo galimas baisias scenas. Jei abejojate, pažiūrėkite filmą patys prieš rodydami vaikui arba žiūrėkite kartu, kad galėtumėte apkabinti ar paaiškinti baisią vietą.
Ar verta vaikams rodyti senąją animaciją, ar geriau rinktis tik naujus filmus?
Būtinai rodykite klasiką. Senesni filmai dažnai turi lėtesnį tempą, kuris yra sveikesnis vaiko nervų sistemai nei greita, mirganti šiuolaikinė animacija. Be to, klasikiniai filmai dažnai remiasi universaliomis pasakomis ir archetipais, kurie yra svarbūs vaiko raidai.
Ką daryti, jei vaikas nori žiūrėti tą patį filmą dešimtą kartą?
Tai yra visiškai normalus raidos etapas. Vaikai mokosi per pakartojimą. Žinodami, kas nutiks toliau, jie jaučiasi saugūs ir gali geriau suprasti detales, kurias praleido pirmą kartą. Užuot draudę, pabandykite kaskart atkreipti dėmesį į vis kitą detalę tame pačiame filme.
Ar geriau filmai su dubliažu, ar su subtitrais?
Tai priklauso nuo vaiko amžiaus. Ikimokyklinukams būtinas kokybiškas lietuviškas įgarsinimas, kad jie galėtų sekti istoriją. Pradinukams, kurie jau moka gerai skaityti, subtitrai gali būti puiki priemonė lavinti skaitymo įgūdžius ir girdėti originalią aktorių intonaciją.
Kino vakarų ritualai ir atmosfera
Norint, kad filmas iš tiesų taptų šeimos vienijimo priemone, svarbu sukurti tinkamą aplinką. Tai neturėtų būti tiesiog ekrano įjungimas, kai visi sėdi savo telefonuose. Padarykite tai įvykiu. Paruoškite sveikesnių užkandžių, pritemdykite šviesas, pasidarykite „bilietus“ arba leiskite vaikams burtų keliu ištraukti, kurį filmą žiūrėsite šį vakarą.
Svarbiausia taisyklė – tėvų įsitraukimas. Jei vaikas matys, kad jūs nuoširdžiai juokiatės, verkiate ar jaudinatės kartu su animaciniais herojais, jis supras, kad jausmai yra svarbūs ir kad jais dalintis su šeima yra saugu. Tokie bendri išgyvenimai, net ir stebint išgalvotus pasaulius, kuria stiprų emocinį ryšį, kuris išlieka ilgai po to, kai ekrane pasirodo pabaigos titrai.
