Johnny Deppas yra vienas iš tų retų Holivudo aktorių, kuriuos sunku įsprausti į vieną konkretų rėmą ar žanrą. Jo karjera tęsiasi jau daugiau nei tris dešimtmečius, o per tą laiką jis sugebėjo tapti tikru kino chameleonu, meistriškai persikūnijančiu tiek į ekscentriškus atsiskyrėlius, tiek į negailestingus gangsterius, tiek į žavingus piratus. Daugelis žiūrovų jį pamilo dėl gebėjimo suteikti žmogiškumo net ir keisčiausiems personažams, o jo bendradarbiavimas su režisieriumi Timu Burtonu tapo atskira kino istorijos dalimi. Šiame straipsnyje apžvelgsime ryškiausius, įsimintiniausius ir meniškai stipriausius Johnny Deppo vaidmenis, kurie ne tik formavo jo karjerą, bet ir paliko ryškų pėdsaką pasaulinėje popkultūroje. Tai filmai, kurie atskleidžia visą aktoriaus talentų spektrą – nuo komedijos iki gilios dramos.
Timo Burtono mūza: Gotikiniai šedevrai ir keistuoliai
Negalima kalbėti apie Johnny Deppą nepaminėjus jo ilgamečio kūrybinio partnerio Timo Burtono. Jų duetas padovanojo pasauliui keletą vizualiai įspūdingiausių ir emociškai jautriausių filmų. Šie vaidmenys dažnai reikalavo sudėtingo grimo ir specifinės kūno kalbos, tačiau būtent čia Deppas atskleidė savo, kaip nebyliojo kino tradicijas tęsiančio aktoriaus, talentą.
Edvardas Žirkliarankis (Edward Scissorhands, 1990)
Tai filmas, kuris galutinai įtvirtino Deppą kaip rimtą aktorių, o ne tik paauglių dievaitį iš serialo „21 Jump Street“. Vaidindamas dirbtinį žmogų su žirklėmis vietoj rankų, Deppas ištarė vos kelis šimtus žodžių per visą filmą. Visa jo vaidyba rėmėsi akimis, veido mimika ir trapia kūno kalba.
Kodėl verta pamatyti: Tai moderni pasaka apie atstumtį, meilę ir visuomenės žiaurumą kitokiems. Deppo gebėjimas perteikti Edvardo liūdesį ir naivumą po storu grimo sluoksniu yra tiesiog stulbinantis. Tai vienas jautriausių pasirodymų jo karjeroje.
Svynis Todas: Demoniškas Flyto gatvės kirpėjas (Sweeney Todd, 2007)
Nors Deppas nėra profesionalus dainininkas, jis drąsiai ėmėsi pagrindinio vaidmens šiame kruviname miuzikle. Keršto vedamas kirpėjas Svynis Todas yra vienas tamsiausių jo sukurtų personažų. Čia nėra jokio žaismingumo, tik gilus skausmas ir neapykanta.
- Muzikalumas: Deppas nustebino kritikus savo gebėjimu dainuoti sudėtingas Stepheno Sondheimo partijas, suteikdamas joms roko muzikos šiurkštumo.
- Atmosfera: Filmas puikiai suderina Viktorijos laikų Londono purvą su stilizuotu smurtu, o Deppas čia atrodo tarsi gimęs šiam vaidmeniui.
Kapitonas Džekas Sperou: Personažas, pakeitęs karjerą
Prieš 2003 metus mažai kas tikėjo, kad filmas apie piratus gali būti sėkmingas, o dar mažiau žmonių tikėjo, kad Johnny Deppas tinka veiksmo filmų žvaigždės statusui. Tačiau „Karibų piratai“ (Pirates of the Caribbean) tapo fenomenu, o kapitonas Džekas Sperou – vienu atpažįstamiausių personažų kino istorijoje.
Karibų piratai: Juodojo perlo prakeiksmas (2003)
Pirmasis serijos filmas yra neabejotinai geriausias, nes čia žiūrovai pirmą kartą susidūrė su unikalia Deppo interpretacija. Aktorius sąmoningai ignoravo tradicinį herojaus archetipą, įkvėpimo semdamasis iš roko legendos Keitho Richardso ir animacinio personažo Pepe Le Pew.
Šis vaidmuo jam pelnė pirmąją „Oskaro“ nominaciją. Svarbu paminėti, kad „Disney“ studijos vadovai iš pradžių buvo pakraupę nuo Deppo vaidybos stiliaus, manydami, kad jis sugadins filmą. Istorija parodė, kad būtent jo rizikingas, ekscentriškas ir nenuspėjamas pasirodymas pavertė franšizę milijardine imperija. Verta pamatyti bent pirmąją dalį, kad suprastumėte, kaip vienas aktorius savo charizma gali „pavogti“ visą šou.
Kultinė klasika ir „Gonzo“ žurnalistika
Johnny Deppas visada jautė trauką nekomerciniam, keistam ir provokuojančiam kinui. Jo draugystė su rašytoju Hunteriu S. Thompsonu lėmė vieną ryškiausių vaidmenų jo biografijoje.
Baimė ir neapykanta Las Vegase (Fear and Loathing in Las Vegas, 1998)
Režisieriaus Terry Gilliamo filmas yra psichodelinis kelio filmas, kuriame Deppas vaidina žurnalistą Raulį Djuką (Thompsono alter ego). Norėdamas pasiruošti šiam vaidmeniui, Deppas kelis mėnesius gyveno rašytojo rūsyje, stebėdamas jo elgseną, kalbėjimo manierą ir eiseną.
Rezultatas – absoliuti transformacija. Nuo plikės iki specifinio murmančio balso ir nekoordinuotų judesių – Deppas visiškai ištirpo personaže. Filmas nėra lengvas žiūrėti dėl chaotiško siužeto ir vizualinių haliucinacijų, tačiau tai yra aktoriaus meistriškumo viršūnė. Tai kūrinys apie amerikietiškos svajonės paieškas per iškreiptą prizmę, kurį verta pamatyti dėl unikalaus Deppo ir Benicio del Toro dueto.
Dramatiniai vaidmenys: Jautrumas ir tikrovė
Nors aktorius dažnai siejamas su grimu ir perukais, vieni stipriausių jo pasirodymų yra tie, kuriuose jis atrodo kaip paprastas žmogus. Šie filmai parodo jo gebėjimą kurti subtilius, psichologiškai gilius portretus.
Kas graužia Gilbertą Greipą (What’s Eating Gilbert Grape, 1993)
Šioje dramoje Deppas vaidina vaikiną, įkalintą mažame miestelyje ir slegiamą atsakomybės už savo nutukusią motiną bei protiškai neįgalų brolį (kurį vaidina jaunas Leonardo DiCaprio). Skirtingai nei kituose filmuose, čia Deppas yra „tiesusis“ žmogus – ramus, santūrus, beveik nematomas.
Filmo stiprybė: Deppo vaidyba čia remiasi reakcijomis. Jo akyse matomas tylus nevilties, meilės ir pasiaukojimo mišinys. Tai puikus priminimas, kad jam nebūtina būti keistuoliu, jog prikaustytų dėmesį. Tai šiltas, jautrus ir labai žmogiškas pasakojimas.
Niekados šalies beieškant (Finding Neverland, 2004)
Dar vienas „Oskarui“ nominuotas vaidmuo, kuriame Deppas įkūnija Piterio Peno kūrėją J.M. Barrie. Tai istorija apie vaizduotės galią ir draugystę su našle bei jos vaikais. Deppas čia vaidina su nepaprastu švelnumu ir, keista, brandumu. Jo škotiškas akcentas ir gebėjimas bendrauti su vaikais ekrane sukuria magišką atmosferą. Tai filmas, kuris neabejotinai išspaus ašarą ir parodys aktorių iš romantiškosios, svajingosios pusės.
Kriminalinis pasaulis ir gangsteriai
Deppo filmografijoje netrūksta ir nusikaltėlių portretų. Įdomu tai, kad jis sugeba gangsterius pavaizduoti ne kaip vienpusiškus blogiukus, bet kaip sudėtingas asmenybes.
- Donis Brasko (Donnie Brasco, 1997): Paremtas tikra istorija, kurioje Deppas vaidina FTB agentą, infiltruotą į mafiją. Jo partneris ekrane – legendinis Al Pacino. Stebėti šių dviejų aktorių dinamiką yra tikras malonumas. Deppas puikiai perteikia vidinį konfliktą tarp pareigos ir užsimezgusios draugystės su nusikaltėliu.
- Juodosios mišios (Black Mass, 2015): Po kelerių metų kritikų peikiamų vaidmenų, Deppas sugrįžo su trenksmu, suvaidindamas vieną žiauriausių JAV gangsterių Whitey Bulgerį. Mėlynos kontaktinės lęšiai, plikė ir ledinis žvilgsnis pavertė jį neatpažįstamu. Tai šaltas, brutalus ir gąsdinantis pasirodymas, primenantis geriausius jo karjeroje momentus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Šioje sekcijoje atsakysime į keletą populiariausių klausimų, susijusių su Johnny Deppo karjera ir geriausiais jo filmais.
Ar Johnny Deppas yra laimėjęs „Oskarą“?
Ne, iki šiol Johnny Deppas nėra laimėjęs „Oskaro“ statulėlės, nors buvo nominuotas tris kartus: už filmus „Karibų piratai: Juodojo perlo prakeiksmas“, „Niekados šalies beieškant“ ir „Svynis Todas: Demoniškas Flyto gatvės kirpėjas“.
Koks buvo pirmasis Johnny Deppo filmas?
Jo debiutas didžiajame kine įvyko 1984 metais siaubo filme „Košmaras Guobų gatvėje“ (A Nightmare on Elm Street), kur jis suvaidino vieną iš pagrindinės herojės draugų, tapusį Fredžio Kriugerio auka.
Kuris Johnny Deppo filmas uždirbo daugiausiai pinigų?
Finansiškai sėkmingiausi yra „Karibų piratų“ franšizės filmai. Ypač antroji dalis „Karibų piratai: Numirėlio skrynia“, kuri pasauliniu mastu uždirbo daugiau nei milijardą dolerių.
Ar Johnny Deppas pats dainuoja savo filmuose?
Taip, daugumoje muzikinių filmų, tokių kaip „Svynis Todas“ ar „Verksnys“ (Cry-Baby), Deppas dainuoja pats. Jis taip pat yra talentingas gitaristas ir groja grupėje „Hollywood Vampires“.
Kodėl šie vaidmenys išlieka aktualūs ir šiandien
Johnny Deppo filmografija yra tarsi kelionė per skirtingus kino žanrus ir epochas. Jo sukurti personažai išlieka aktualūs todėl, kad jie retai būna „normalūs“ tradicine prasme. Deppas visada traukė link atstumtųjų, nesuprastųjų ir pažeidžiamų herojų, suteikdamas jiems orumo ir žavesio.
Verta pamatyti minėtus filmus ne tik dėl pramogos, bet ir kaip edukacinę priemonę apie aktoriaus meistriškumą. Nuo minimalistinės vaidybos filme „Kas graužia Gilbertą Greipą“ iki teatrališkos ekspresijos „Karibų piratuose“ – tai pamokos, kaip valdyti žiūrovo dėmesį. Net ir prastesniuose filmuose Deppas dažnai būna vienintelis šviesulys, tačiau aukščiau išvardinti kūriniai yra tie grynuoliai, kuriuose puikus scenarijus, režisūra ir aktoriaus talentas susijungė į tobulą visumą. Nesvarbu, ar mėgstate dramas, ar fantastiką, Deppo filmografijoje tikrai rasite kūrinį, kuris paliks neišdildomą įspūdį.
