Savaitgalis artėja, o kartu su juo ir tas nenumaldomas noras pabėgti nuo kasdienybės rutinos į pasaulį, kuriame karaliauja paslaptys, nepaaiškinami reiškiniai ir stingdanti įtampa. Nėra nieko geriau, nei lietingą ar vėjuotą vakarą susisukti į šiltą pledą, pasigaminti dubenį spragėsių ir pasinerti į istoriją, kuri priverčia sulaikyti kvėpavimą iki pat finalinių titrų. Mistiniai filmai turi ypatingą galią – jie ne tik baugina, bet ir stimuliuoja mūsų intelektą, versdami kartu su herojais dėlioti sudėtingas dėliones, ieškoti paslėptų užuominų ir kvestionuoti realybę. Šiame straipsnyje apžvelgsime kruopščiai atrinktus kino kūrinius, kurie garantuos šiurpuliukus ir neleis atitraukti akių nuo ekrano.
Psichologiniai labirintai: kai protas tampa didžiausiu priešus
Vienas labiausiai intriguojančių mistinio žanro porūšių yra psichologiniai trileriai. Čia didžiausia grėsmė kyla ne iš monstrų ar vaiduoklių, o iš žmogaus pasąmonės gelmių. Šie filmai dažnai žaidžia su žiūrovo suvokimu, priversdami abejoti viskuo, ką matote.
Kuždesių sala (Shutter Island)
Martino Scorsese šedevras, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Leonardo DiCaprio, yra privalomas kiekvienam mistikos gerbėjui. Istorija nukelia į 1954-uosius, kur du JAV maršalai atvyksta į izoliuotą salą tirti pacientės dingimo iš griežto režimo psichiatrijos ligoninės. Kuo šis filmas ypatingas? Tai ne tik detektyvinė istorija. Tai klaidus pasivaikščiojimas po traumuotą žmogaus psichiką. Nuolatinis lietus, slegianti atmosfera ir šiurpi muzika sukuria nuolatinės grėsmės jausmą. Pabaiga, kurią sunku nuspėti, priverčia filmą peržiūrėti dar kartą, jau visai kitomis akimis.
Juodoji gulbė (Black Swan)
Darren Aronofsky režisuota juosta tyrinėja perfekcionizmo kainą ir ribą tarp genijaus bei beprotybės. Natalie Portman įkūnija baleriną, siekiančią tobulumo „Gulbių ežero” pastatyme. Mistikos elementai čia pinasi su haliucinacijomis, o žiūrovas kartu su heroje praranda gebėjimą atskirti realybę nuo fantazijos. Tai vizualiai stulbinantis ir emociškai sunkus filmas, kuris palieka gilų įspaudą.
Ispaniškas kinas: nenuspėjamų siužeto vingių meistrai
Jei ieškote filmų, kurių pabaigos tiesiog neįmanoma nuspėti, verta atsisukti į Ispanijos kino industriją. Pastarąjį dešimtmetį būtent ispanų režisieriai diktuoja madas intelektualių mistinių trilerių žanre. Jų kuriami pasakojimai pasižymi itin painiais scenarijais, kuriuose kiekviena detalė turi reikšmę.
- Nematomas svečias (Contratiempo / The Invisible Guest) – tai filmas, tapęs kultiniu tarp detektyvų mėgėjų. Jaunas verslininkas atsibunda viešbučio kambaryje šalia nužudytos meilužės. Kambarys užrakintas iš vidaus, langai neatidaromi. Kaip tai įmanoma? Filmas konstruojamas kaip pokalbis tarp įtariamojo ir jo advokatės, kurio metu atskleidžiami vis nauji faktai, apverčiantys istoriją aukštyn kojomis ne vieną ir ne du kartus.
- Kūnas (El Cuerpo / The Body) – dar vienas to paties režisieriaus Oriol Paulo darbas. Iš morgo dingsta moters kūnas. Naktinis sargas, bėgdamas iš išgąsčio, patenka į avariją ir panyra į komą. Detektyvas bando išsiaiškinti, kas nutiko tą naktį, o įtampa auga su kiekviena minute. Tai klasikinė „kas tai padarė?” istorija su moderniu, tamsiu prieskoniu.
Antgamtinė mistika: kai mirusiųjų pasaulis susiduria su gyvųjų
Nors vaiduoklių temos kine dažnai nuvalkiotos, vis dar atsiranda kūrėjų, gebančių šią temą pateikti originaliai ir stilingai. Geriausi antgamtiniai filmai nepasikliauja pigiais „šokliukais” (jump scares), o kuria lėtą, klampią baimės atmosferą.
Kiti (The Others)
Šis filmas su Nicole Kidman yra puikus gotikinės mistikos pavyzdys. Veiksmas vyksta didžiuliame, tamsiame name Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Moteris su dviem vaikais, kurie alergiški saulės šviesai, gyvena tamsoje. Kai namuose pradeda dėtis keisti dalykai, įtampa kyla ne dėl to, ką matome, o dėl to, ką girdime ir jaučiame. Tai filmas apie izoliaciją, tikėjimą ir baimę, kurio finalas yra vienas geriausių kino istorijoje.
Paveldėtas (Hereditary)
Tai moderni klasika, kurią daugelis vadina vienu baisiausių pastarojo dešimtmečio filmų. Ari Aster debiutas pasakoja apie šeimą, kurią po močiutės mirties pradeda persekioti makabriški įvykiai. Tačiau po antgamtiniu sluoksniu slepiasi gili šeimos drama apie sielvartą, kaltę ir paveldimas traumas. Perspėjimas: šis filmas yra emociškai sunkus ir vizualiai šokiruojantis, todėl tinka ne visiems, tačiau mistikos ir siaubo gurmanams – tai tikras lobis.
Mažiau žinomi brangakmeniai: ką galėjote praleisti
Dažnai geriausi mistiniai filmai nesulaukia didžiulės reklamos ir lieka nepastebėti plačiosios auditorijos. Štai keletas rekomendacijų, kurios galbūt praslydo pro jūsų akis, bet yra vertos kiekvienos minutės.
- Ryšys (Coherence) – mažo biudžeto filmas, įrodantis, kad gerai idėjai nereikia milijonų. Draugų kompanija susirenka vakarienės tą naktį, kai pro žemę praskrieja kometa. Dingsta elektra, o tada prasideda keisti realybės iškraipymai. Tai mokslinės fantastikos ir mistikos mišinys, kuris privers jūsų smegenis dirbti visu pajėgumu.
- Kvietimas (The Invitation) – vyras su nauja drauge atvyksta į vakarienę pas savo buvusią žmoną ir jos naująjį vyrą. Iš pradžių viskas atrodo normalu, nors ir šiek tiek nejauku. Tačiau pamažu pagrindinis herojus pradeda įtarti, kad šeimininkai turi piktų kėslų. Ar tai tik paranoja, ar reali grėsmė? Įtampa čia auginama meistriškai lėtai.
- Trikampis (Triangle) – pasakojimas apie draugų kompaniją, kurių jachta apvirsta audros metu. Jie randa išsigelbėjimą paslaptingame keleiviniame laive, kuris atrodo tuščias. Tačiau laive sustojęs laikas, o įvykiai pradeda kartotis. Tai painus laiko kilpos trileris.
Kaip susikurti tinkamą atmosferą peržiūrai
Mistinio filmo žiūrėjimas – tai ne tik vaizdas ekrane, tai visa patirtis. Norint gauti maksimalų malonumą ir garantuotus šiurpuliukus, svarbu paruošti aplinką. Visų pirma, apšvietimas. Visiška tamsa yra ideali, tačiau jei tai per daug baisu, palikite degti blausią, šiltos spalvos lempą kambario kampe. Venkite ryškios viršutinės šviesos.
Antras svarbus elementas – garsas. Mistiniuose filmuose garso takelis ir garso efektai (girgždesiai, šnabždesiai, vėjas) sudaro 50% atmosferos. Jei turite galimybę, naudokite kokybiškas ausines arba erdvinio garso sistemą. Tai leis išgirsti subtilius niuansus, kuriuos praleistumėte žiūrėdami tiesiog per televizoriaus garsiakalbius. Ir galiausiai – pašalinkite trikdžius. Padėkite telefoną į kitą kambarį. Mistiniai filmai reikalauja susikaupimo; praleidus vieną detalę, gali subyrėti visas siužeto suvokimas.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Renkantis mistinį filmą vakarui, dažnai kyla įvairių klausimų. Šiame skyriuje atsakome į populiariausius, kad padėtume jums lengviau apsispręsti.
Kuo skiriasi mistinis trileris nuo siaubo filmo?
Nors ribos dažnai susilieja, pagrindinis skirtumas yra baimės šaltinis ir tikslas. Siaubo filmai siekia sukelti tiesioginę baimę, pasišlykštėjimą ar šoką, dažnai naudodami smurtą ar monstrus. Mistiniai trileriai (mystery thrillers) daugiau dėmesio skiria nežinomybei, įtampai (suspense) ir intelektualiam mįslės sprendimui. Juose baimė kyla iš to, ko mes nesuprantame, o ne iš to, kas mus puola tiesiogiai.
Ar šie filmai tinka jautresniems žiūrovams?
Tai priklauso nuo konkrečio filmo. Psichologiniai trileriai (pvz., „Kuždesių sala”) dažniausiai neturi daug atviro smurto, todėl yra lengviau toleruojami nei kruvini siaubo filmai. Tačiau jie gali būti emociškai sunkūs. Jei esate jautrus, venkite filmų su prierašu „gore” (skerdynės) ir rinkitės tuos, kurie apibūdinami kaip „slow-burn” (lėtai auganti įtampa) arba detektyviniai.
Ką rekomenduotumėte žiūrėti porai?
Poroms puikiai tinka filmai, kurie skatina diskusiją po peržiūros. „Nematomas svečias” arba „Dingusi” (Gone Girl) yra puikūs pasirinkimai, nes po jų dar ilgai galėsite ginčytis apie herojų motyvus ir tai, ar teisingai supratote pabaigą.
Ar yra gerų lietuviškų mistinių filmų?
Lietuviškas kinas vis drąsiau žengia į šį žanrą. Verta paminėti filmą „Pilotas” arba Kristinos Buožytės kūrybą („Aurora”), kuri, nors ir labiau mokslinė fantastika, turi daug stiprių mistinių ir psichologinių elementų. Taip pat verta sekti naujausius lietuvių kino festivalių pristatymus, kur dažnai pasirodo įdomių trumpametražių mistinių darbų.
Kodėl mus taip traukia nežinomybė?
Pabaigai verta pasvarstyti, kodėl mes sąmoningai renkamės jausti baimę ir įtampą. Psichologai teigia, kad mistinių ir baisių filmų žiūrėjimas saugioje aplinkoje veikia kaip savotiška terapija. Tai vadinama „kontroliuojama baime”. Kai žiūrime įtemptą sceną, mūsų organizmas išskiria adrenaliną ir kortizolį, tačiau smegenys žino, kad realaus pavojaus nėra. Kai įtampa atslūgsta arba filmas baigiasi, mus užplūsta dopaminas ir endorfinai – laimės hormonai, sukeliantys palengvėjimo ir malonumo jausmą.
Be to, mistiniai filmai patenkina mūsų prigimtinį smalsumą. Žmogaus prigimtis trokšta atsakymų, nori užpildyti spragas ir suprasti tai, kas nepaaiškinama. Žiūrėdami filmą apie vaiduoklius ar neišaiškinamus nusikaltimus, mes treniruojame savo gebėjimą spręsti problemas ir numatyti pavojus. Tai intelektualinis iššūkis, supakuotas į pramoginį formatą. Tad šį savaitgalį, rinkdamiesi filmą, nebijokite pasinerti į tamsą – ji gali atskleisti daug įdomių dalykų ne tik apie filmo herojus, bet ir apie jus pačius.
