Savaitgalio vakarai yra tas šventas laikas, kai visa šeima pagaliau gali sulėtinti tempą, pamiršti savaitės darbus bei mokyklos rūpesčius ir tiesiog pabūti kartu. Tačiau dažnai ši idilė susiduria su nemenku iššūkiu: ką žiūrėti? Išsirinkti filmą, kuris prikaustytų tiek penkiamečio, tiek paauglio, tiek tėvų dėmesį, gali būti tikra diplomatinė misija. Tėvai nori kažko prasmingo ir nostalgiško, vaikai trokšta veiksmo ir spalvų, o paaugliai dažnai apskritai skeptiškai žiūri į „šeimos vakarus“. Visgi, geras kinas turi galią suvienyti skirtingas kartas, sukelti bendrą juoką ar net ašarą ir tapti puikia pokalbių tema prie vakarinės arbatos puodelio. Šiame straipsnyje apžvelgsime ne tik konkrečius filmų pavadinimus, bet ir kategorijas, kurios padės lengviau orientuotis begalinėje pasiūloje.
Kriterijai, kurie paverčia filmą „šeimyniniu“
Prieš neriant į rekomendacijas, verta suprasti, kas iš tikrųjų sudaro kokybišką šeimos filmą. Dažnai klaidingai manoma, kad filmas šeimai yra tiesiog filmas vaikams, kurį tėvai priversti kentėti. Tai netiesa. Geriausi filmai šeimai pasižymi keliais sluoksniais: vizualiniu ir siužetiniu paprastumu mažiesiems žiūrovams bei gilesne, dažnai emocine ar intelektualine potekste suaugusiems.
Kokybiškas turinis turėtų atitikti šiuos punktus:
- Daugiasluoksnis humoras: Pokštai, kurie juokingi vaikams dėl situacijos absurdiškumo, ir subtilios užuominos, kurias supranta tik suaugusieji.
- Emocinis intelektas: Filmai, kurie moko empatijos, draugystės, drąsos ir atsakomybės, bet nedaro to per daug pamokslaujančiu tonu.
- Vizualinis patrauklumas: Kokybiška animacija ar kinematografija, kuri tiesiog džiugina akį ir lavina estetinį suvokimą.
- Tinkamas tempas: Siužetas neturi būti per daug ištęstas, kad vaikai neprarastų dėmesio, bet ir ne per daug chaotiškas, kad istorija liktų suprantama.
Animacijos aukso fondas: daugiau nei tik piešinėliai
Animaciniai filmai dažniausiai yra pirmasis pasirinkimas, ir ne veltui. Šiuolaikinė animacija pasiekė tokį lygį, kad dažnai savo scenarijaus gyliu lenkia vaidybinius filmus. Tačiau svarbu atsirinkti tuos kūrinius, kurie turi išliekamąją vertę.
Pixar studijos šedevrai
Jei reikėtų rinktis saugiausią variantą, „Pixar“ studija retai nuvilia. Jų filmai dažnai nagrinėja sudėtingas psichologines temas vaikams suprantama kalba. Pavyzdžiui, filmas „Išvirkščias pasaulis“ (Inside Out) yra genialus būdas paaiškinti vaikams (ir priminti tėvams) apie emocijų svarbą. Tai istorija apie tai, kad liūdesys yra lygiai taip pat reikalingas kaip ir džiaugsmas. Tai puikus startas diskusijai su vaikais apie tai, kaip jie jaučiasi.
Kitas neabejotinas lyderis – „Koko“ (Coco). Tai vizualiai stulbinanti kelionė į meksikiečių kultūrą ir Mirusiųjų dieną, tačiau jos esmė – atmintis, šeimos ryšys ir pagarba protėviams. Tai filmas, kuris dažnai priverčia nubraukti ašarą net ir pačius stoikiškiausius tėčius.
Japoniška magija: Studio Ghibli
Norintiems kažko ramesnio ir mažiau „triukšmingo“ nei Holivudo produkcija, Hayao Miyazaki ir „Studio Ghibli“ kūryba yra atgaiva sielai. „Mano kaimynas Totoro“ yra absoliuti klasika patiems mažiausiems ir visai šeimai. Jame nėra piktadarių, nėra kovų, tik tyras vaikiškas smalsumas, gamtos magija ir seserų meilė. Tuo tarpu vyresniems vaikams puikiai tiks „Stebuklingi Šihiros nuotykiai dvasių pasaulyje“ (Spirited Away), kuris yra tarsi moderni „Alisos stebuklų šalyje“ versija su gilia japonų mitologija.
Vaidybiniai filmai: nuotykiai ir tikros emocijos
Kai vaikai šiek tiek paauga, animacija gali pasirodyti „vaikiška“ (nors tai mitas, paaugliai dažnai taip mano). Tuomet į pagalbą ateina vaidybiniai filmai, kuriuose susipina realybė ir fantazija.
Vienas geriausių pastarojo dešimtmečio pavyzdžių – „Padingtonas“ (Paddington) ir jo tęsinys. Iš pirmo žvilgsnio tai istorija apie kalbantį lokiuką, tačiau iš tiesų tai filmas apie mandagumą, gerumą ir priėmimą. Britiškas humoras čia tobulai subalansuotas, o Padingtono filosofija „jei esi mandagus ir geras, pasaulis bus geras tau“ yra būtent tai, ko reikia šiuolaikiniam pasauliui.
Ieškantiems šiek tiek daugiau veiksmo ir paslapties, „Hugalio kabinetas“ (Hugo) yra Martino Scorsese’s meilės laiškas kinui. Tai vizualiai turtingas filmas apie našlaitį, gyvenantį Paryžiaus traukinių stoties laikrodžiuose. Tai filmas apie atradimus, mechanizmus ir kino istoriją, kuris gali įkvėpti vaikus domėtis technika ar menu.
Taip pat negalima pamiršti filmo „Gerumo stebuklas“ (Wonder). Tai jautri istorija apie berniuką su veido deformacija, kuris pirmą kartą eina į mokyklą. Šis filmas yra privalomas kiekvienai šeimai, norinčiai ugdyti vaikų toleranciją ir supratimą, kad išvaizda nėra svarbiausias žmogaus bruožas.
Nostalgijos veiksnys: tėvų vaikystės filmai
Vienas smagiausių šeimos kino vakarų elementų – parodyti vaikams tai, ką patys žiūrėjote būdami jų amžiaus. Tai sukuria ypatingą ryšį. Visgi, reikia būti atsargiems: ne visi 9-ojo ar 10-ojo dešimtmečio filmai „paseno“ gerai. Kai kurie gali pasirodyti per lėti šiuolaikiniams vaikams.
- „Vienas namuose“ (Home Alone): Nors tai kalėdinė klasika, ji puikiai žiūrisi bet kuriuo metų laiku. Fizinė komedija (slapstick) yra universali kalba, kurią supranta visos kartos.
- „E.T. ateivis“ (E.T. the Extra-Terrestrial): Steveno Spielbergo šedevras apie draugystę. Nors spec. efektai gali atrodyti senstelėję, emocinė istorijos šerdis yra amžina.
- „Atgal į ateitį“ (Back to the Future): Tai puikus pasirinkimas vyresniems vaikams (nuo 10-12 metų). Laiko kelionės, 80-ųjų estetika ir įtraukiantis siužetas dažniausiai sužavi ir šiuolaikinį jaunimą.
Kaip sukurti kino teatro atmosferą namuose?
Filmas yra tik dalis patirties. Kad vakaras taptų įsimintinas, verta pasistengti dėl atmosferos. Tai nereiškia didelių išlaidų, greičiau – dėmesio detalėms. Visų pirma, įveskite taisyklę „jokių telefonų“. Tai galioja ir tėvams. Jei tėtis ar mama filmo metu naršys socialiniuose tinkluose, vaikai jaus, kad bendras laikas nėra svarbus.
Pasirūpinkite užkandžiais. Vietoj įprastų parduotuvinių traškučių, galite patys pasigaminti spragėsių su įvairiais prieskoniais (pvz., sūriu ar cinamonu). Sukurkite „lizdą“: suneškite antklodes ir pagalves ant grindų priešais televizorių. Toks fizinio artumo ir jaukumo jausmas dažnai yra svarbesnis už patį filmą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Planuojant šeimos kino vakarą, dažnai kyla praktinių klausimų. Štai keletas atsakymų į dažniausiai pasitaikančias dilemas.
Kaip sužinoti, ar filmas tikrai tinkamas mano vaiko amžiui?
Niekada nepasikliaukite vien filmo reklaminiu plakatu. Geriausias būdas patikrinti tinkamumą – naudoti tokias svetaines kaip „IMDb“ (skyrius „Parents Guide“) arba „Common Sense Media“. Pastaroji yra ypač naudinga, nes detaliai aprašo, kiek filme yra smurto, baisių scenų ar netinkamos kalbos, ir pateikia rekomendacinį amžių.
Ką daryti, jei vaikų amžiaus skirtumas labai didelis?
Tai dažna problema. Jei turite penkiametį ir dvylikametį, geriausia orientuotis į „Pixar“ arba klasikinius nuotykių filmus. Vyresniajam vaikui galima paaiškinti, kad jis jau „ekspertas“ ir padeda išrinkti filmą broliui ar seseriai, arba leisti jam pasirinkti užkandžius. Kitas variantas – rinktis dokumentinius gamtos filmus (pvz., BBC „Planet Earth“), kurie vizualiai įdomūs visiems.
Ar geriau žiūrėti originalo kalba, ar dubliuotą?
Mažesniems vaikams, kurie dar nespėja skaityti titrų, dubliažas yra būtinas. Tačiau jei vaikai jau skaito, verta pratinti juos prie originalo kalbos su subtitrais. Tai ne tik lavina kalbų žinias, bet ir leidžia išgirsti tikrąsias aktorių emocijas, kurios dubliažo metu kartais prarandamos.
Kiek laiko turėtų trukti filmas?
Šeimos vakarui idealiausia trukmė yra 90–100 minučių. Ilgesni nei 2 valandų filmai gali būti per didelis iššūkis jaunesnių vaikų kantrybei. Jei renkatės ilgą epą (pvz., „Žiedų valdovą“), darykite suplanuotas pertraukėles.
Nepelnytai pamiršti kino perliukai
Be didžiųjų blokbasterių ir visiems žinomų hitų, egzistuoja nuostabių filmų, kurie dažnai praslysta pro akis, bet yra verti kiekvienos minutės. Vienas tokių – „Geležinis milžinas“ (The Iron Giant). Tai 1999 metų animacinis filmas, kuris savo pasirodymo metu nebuvo komerciškai sėkmingas, bet dabar laikomas kultiniu. Tai jautri istorija apie berniuko ir milžiniško roboto iš kosmoso draugystę, nagrinėjanti pasirinkimo laisvės temą („tu esi tas, kuo pasirenki būti“).
Kitas dėmesio vertas kūrinys – airių animacinis filmas „Jūros giesmė“ (Song of the Sea). Jo vizualinis stilius visiškai skiriasi nuo amerikietiškos 3D animacijos – jis primena judančią akvarelę. Filmas remiasi keltų mitologija ir pasakoja apie brolio bei sesers kelionę. Tai ramus, estetiškas ir labai gilus kūrinys, kuris užburia savo muzika ir atmosfera.
Galiausiai, ieškantiems įkvėpimo, verta prisiminti filmą „Maltos ordino riteris“ (The Kid Who Would Be King). Tai moderni karaliaus Artūro legendos interpretacija šiuolaikinėje mokykloje. Nors filmas skamba kaip tipinis veiksmo filmas, jis stebėtinai protingas, linksmas ir moko apie lyderystę bei komandinį darbą be cinizmo, kuris būdingas daugeliui šiuolaikinių filmų paaugliams.
