Kinas turi unikalią galią perkelti mus į kitus pasaulius, supažindinti su futuristinėmis vizijomis ar magiškomis karalystėmis, tačiau niekas taip stipriai nepaliečia žiūrovo širdies, kaip suvokimas, jog ekrane matoma istorija įvyko iš tikrųjų. Filmai, paremti tikrais įvykiais, suteikia ne tik pramogą, bet ir gilesnį ryšį su žmonijos istorija, psichologija bei neįtikėtina žmogaus dvasios stiprybe. Žiūrėdami tokias juostas, mes ne tik stebime personažų likimus, bet ir tapatinamės su realiais žmonėmis, kurie mylėjo, kentėjo, kovojo ir nugalėjo sunkumus, neretai pranokstančius bet kokią lakiausią scenaristo vaizduotę. Šis žanras apima viską: nuo kvapą gniaužiančių karinių dramų ir sudėtingų kriminalinių tyrimų iki jautrių biografinių pasakojimų, kurie įkvepia siekti savo svajonių, nepaisant aplinkybių.
Karo ir istorijos atgarsiai: žmogiškumas nežmoniškomis sąlygomis
Karinės dramos ir istoriniai filmai dažnai sudaro didžiąją dalį geriausių filmų, paremtų tikrais įvykiais, sąrašų. Taip yra todėl, kad ekstremalios situacijos atskleidžia tikrąją žmogaus prigimtį. Šios juostos ne tik dokumentuoja istorinius faktus, bet ir leidžia mums pajusti emocinį tų laikų krūvį.
Schindlerio sąrašas (Schindler’s List, 1993)
Steveno Spielbergo šedevras, be kurio neapsieina joks rimtas kino topas. Tai sukrečianti istorija apie Oskarą Šindlerį, vokiečių verslininką ir nacių partijos narį, kuris Antrojo pasaulinio karo metais išgelbėjo daugiau nei tūkstantį žydų, įdarbindamas juos savo fabrike. Filmas nufilmuotas nespalvotai, kas suteikia jam dokumentinio tikroviškumo ir dar labiau paryškina istorinį svorį.
Kodėl verta pamatyti: Tai nėra tiesiog filmas apie Holokaustą; tai studija apie transformaciją. Mes matome, kaip ciniškas verslininkas, siekiantis pelno, tampa humanistu, rizikuojančiu viskuo dėl kitų gyvybių. Reali istorija, slypinti už šio filmo, yra vienas ryškiausių šviesos spindulių tamsiausiame žmonijos istorijos periode.
Pjūklo ketera (Hacksaw Ridge, 2016)
Režisierius Melas Gibsonas pristatė neįtikėtiną Desmondo Dosso istoriją. Tai buvo karo medikas, kuris dėl savo religinių įsitikinimų atsisakė paimti ginklą į rankas, tačiau vis tiek savanoriškai išvyko į vieną kruviniausių Antrojo pasaulinio karo mūšių Okinavoje. Be jokio ginklo jis išgelbėjo 75 karius tiesioginėje ugnies zonoje.
Ši istorija parodo, kad drąsa nėra lygu smurtui. Filmo tikroviškumas mūšio scenose gali šokiruoti, tačiau tai būtina, norint suprasti, kokį pragarą turėjo pereiti pagrindinis herojus, ginkluotas tik savo tikėjimu ir vaistinėle.
Kriminalinės mįslės ir teisingumo paieškos
Tikrasis gyvenimas dažnai pateikia tokių kriminalinių istorijų, kurių negalėtų sugalvoti net geriausi detektyvų rašytojai. Nuo neišaiškintų žudikų iki genialaus lygio aferų – šie filmai prikausto dėmesį savo detalumu ir įtampa.
Zodiakas (Zodiac, 2007)
Davido Fincherio režisuotas filmas pasakoja apie vieną garsiausių neišaiškintų bylų JAV istorijoje – serijinį žudiką Zodiaką, kuris terorizavo San Francisko įlankos teritoriją 7-ajame ir 8-ajame dešimtmečiuose. Filmas koncentruojasi ne tik į pačius nusikaltimus, bet ir į tai, kaip ši byla tapo apsėdimu žurnalistams ir detektyvams.
- Realūs faktai: Filmas itin tiksliai atkuria tyrimo eigą, remdamasis policijos ataskaitomis.
- Atmosfera: Tai lėto tempo trileris, kuriame įtampa auginama ne per veiksmą, o per nežinomybę ir biurokratinį košmarą, su kuriuo susidūrė tyrėjai.
Pagauk, jei gali (Catch Me If You Can, 2002)
Jei ieškote kažko lengvesnio, bet vis tiek paremto tikrais faktais, ši Steveno Spielbergo kriminalinė komedija yra puikus pasirinkimas. Leonardo DiCaprio įkūnija Franką Abagnale’ą jaunesnįjį – vieną genialiausių apgavikų istorijoje. Dar nesulaukęs 21-erių, jis sugebėjo apsimesti lėktuvo pilotu, gydytoju ir teisininku, suklastodamas čekių už milijonus dolerių.
Tai katės ir pelės žaidimas tarp apgaviko ir FTB agento (vaidina Tomas Hanksas). Nors kai kurie faktai filme yra šiek tiek pagražinti dramatiškumo dėlei, pagrindinė istorijos ašis yra tikra, o tikrasis Frankas Abagnale’as vėliau tapo saugumo konsultantu ir padėjo FTB gaudyti kitus sukčius.
Įkvepiančios asmenybės ir dvasios pergalės
Kartais didžiausi mūšiai vyksta ne karo lauke, o žmogaus viduje arba kovojant su socialine nelygybe bei asmeninėmis negalėmis. Šie filmai dažnai tampa motyvacijos šaltiniu žiūrovams visame pasaulyje.
Neliečiamieji (The Intouchables, 2011)
Šis prancūzų filmas tapo pasauliniu fenomenu. Tai istorija apie aristokratą Filipą, kuris po nelaimingo atsitikimo tampa paralyžiuotas, ir jo slaugytoją Drisą – vaikiną iš geto, kuris, regis, yra visiškai netinkamas šiam darbui. Tačiau būtent Driso tiesmukiškumas, humoro jausmas ir gailesčio nebuvimas grąžina Filipui gyvenimo džiaugsmą.
Kodėl tai svarbu: Filmas laužo stereotipus apie neįgaliuosius ir socialinius sluoksnius. Tai šiltas, be galo juokingas ir jautrus pasakojimas apie netikėtą draugystę, paremtas tikra Philippe’o Pozzo di Borgo ir Abdelio Sellou istorija.
Nuostabus protas (A Beautiful Mind, 2001)
Tai biografinė drama apie matematiką Johną Nashą, Nobelio premijos laureatą, kuris visą gyvenimą kovojo su paranoidine šizofrenija. Russellas Crowe meistriškai perteikia genijaus kančią ir jo bandymus atskirti realybę nuo haliucinacijų. Filmas puikiai parodo, kokia trapi yra žmogaus psichika ir kokia svarbi yra artimųjų (šiuo atveju – jo žmonos) parama.
Išgyvenimo dramos: žmogus prieš gamtą
Gamta gali būti negailestinga, o tikros išgyvenimo istorijos dažnai primena, kad žmogaus noras gyventi yra stipresnis už bet kokias stichijas. Šio žanro filmai dažnai pasižymi minimaliu dialogų kiekiu, tačiau maksimalia emocine ir fizine įtampa.
127 valandos (127 Hours, 2010)
Alpinistas Aronas Ralstonas, tyrinėdamas kanjonus Jutoje, patenka į spąstus – riedulys prispaudžia jo ranką prie uolos sienos. Jis lieka įkalintas vienas, be ryšio priemonių ir su ribotomis vandens atsargomis. Filmas detaliai atkuria tas penkias dienas, kurias Aronas praleido įkalintas, ir drastišką sprendimą, kurį jis turėjo priimti, kad išgyventų.
Tai sukrečiantis pasakojimas apie valią. Režisierius Danny Boyle’as meistriškai naudoja vizualinius efektus ir garsą, kad žiūrovas pasijustų esąs toje pačioje ankštoje erdvėje kartu su herojumi. Tai filmas, kuris priverčia susimąstyti, ką patys darytume tokioje situacijoje.
Atgal į gamtą (Into the Wild, 2007)
Christopherio McCandlesso istorija yra kiek kitokia – tai pasirinkimas palikti visuomenę. Jaunas vaikinas, baigęs universitetą, atiduoda visas savo santaupas labdarai, sunaikina dokumentus ir leidžiasi į kelionę po Ameriką, kurios galutinis tikslas – Aliaska. Jis ieško laisvės ir tikrumo, bėgdamas nuo materialistinės kultūros.
Nors filmo pabaiga tragiška, pati kelionė yra kupina grožio, filosofinių apmąstymų ir susitikimų su įdomiais žmonėmis. Tai odė jaunatviškam idealizmui ir kartu skaudus priminimas apie gamtos abejingumą žmogaus likimui.
Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)
Prieš pasirenkant filmą vakarui, žiūrovams dažnai kyla klausimų dėl šio žanro specifikos. Štai atsakymai į populiariausius klausimus apie tikrais įvykiais paremtus filmus.
- Ar filmai, paremti tikrais įvykiais, visada yra 100% tikslūs?
Ne, retai kada filmai būna visiškai dokumentiškai tikslūs. Kūrėjai dažnai naudoja „meninę licenciją”: sujungia kelis realius asmenis į vieną personažą, pakeičia įvykių chronologiją dėl dramaturgijos arba sukuria dialogus, kurių niekas negalėjo užrašyti. Tačiau geriausi filmai išlaiko istorijos „dvasią” ir pagrindinius faktus. - Kodėl kai kurie biografiniai filmai sulaukia kritikos iš herojų artimųjų?
Tai dažnai nutinka, kai filmo kūrėjai interpretuoja įvykius savaip arba išryškina neigiamas herojaus savybes. Taip pat nesutarimų kyla, kai filme parodoma versija neatitinka šeimos prisiminimų. Pavyzdžiui, filmas „Žalioji knyga” sulaukė kritikos iš Dono Shirley šeimos dėl santykių su vairuotoju vaizdavimo. - Koks yra pelningiausias visų laikų biografinis filmas?
Ilgą laiką lyderiu buvo „Bohemijos rapsodija” (Bohemian Rhapsody) apie Fredį Merkurį ir grupę „Queen”, tačiau neseniai išleistas „Openheimeris” (Oppenheimer) taip pat pasiekė įspūdingų finansinių aukštumų, įrodydamas, kad rimtos istorinės temos gali būti komerciškai sėkmingos. - Kaip atskirti, kas filme tikra, o kas išgalvota?
Geriausias būdas – po filmo peržiūros paskaityti faktų tikrinimo (fact-checking) straipsnius arba perskaityti knygą, kuria remtasi kuriant filmą. Svetainės kaip „History vs. Hollywood” detaliai lygina filmų scenas su realybe.
Rekomendacijos tinkamam filmo pasirinkimui
Renkantis filmą, paremtą tikrais įvykiais, svarbu atsižvelgti ne tik į reitingus, bet ir į emocinį nusiteikimą. Jei ieškote motyvacijos ir norite pasikrauti teigiamos energijos, rinkitės tokias juostas kaip „Neliečiamieji”, „Tiesą sakant” (Hidden Figures) arba „Laimės ieškotojas” (The Pursuit of Happyness). Tai filmai, kurie, nepaisant sunkių temų, palieka šviesos ir vilties pojūtį.
Tačiau, jei esate pasiruošę intelektualiam iššūkiui ir norite geriau suprasti sudėtingus istorinius procesus, nebijokite sunkesnių filmų, tokių kaip „Černobylis” (nors tai mini serialas, jo kinematografinė vertė prilygsta geriausiems filmams), „Viešbutis Ruanda” ar „12 vergovės metų”. Šie kūriniai gali būti emociškai sunkūs, tačiau jie plečia akiratį ir ugdo empatiją. Svarbiausia – po peržiūros skirti laiko apmąstymui arba diskusijai, nes tikros istorijos retai kada baigiasi tiesiog titrais ekrane; jos lieka gyventi mūsų sąmonėje.
