Kinas yra viena galingiausių meno formų, leidžiančių mums trumpam pabėgti nuo kasdienybės rūpesčių ir pasinerti į visiškai kitokius, dažnai neįtikėtinus pasaulius. Fantastikos žanras šiame kontekste užima ypatingą vietą, nes jis ne tik pramogauja, bet ir plečia mūsų vaizduotės ribas, kelia egzistencinius klausimus ir leidžia modeliuoti ateities scenarijus. Nesvarbu, ar esate užkietėjęs sinefilas, ar tik retkarčiais įsijungiate televizorių, egzistuoja tam tikri kūriniai, kurie peržengia žanro rėmus ir tampa bendrosios kultūros dalimi. Šiame straipsnyje aptarsime filmus, kurie suformavo mūsų supratimą apie mokslinę ir maginę fantastiką, ir paaiškinsime, kodėl kiekvienas iš jų yra vertas jūsų laiko.
Mokslinės fantastikos klasika: pamatai, ant kurių stovi šiuolaikinis kinas
Kalbėdami apie geriausius visų laikų filmus, negalime nepaminėti tų, kurie padėjo pagrindus šiuolaikinei kino kalbai. Tai filmai, kurie pasirodymo metu atrodė pernelyg sudėtingi ar vizualiai neįmanomi, tačiau dabar yra laikomi neginčijamais šedevrais.
2001: Kosminė odisėja (2001: A Space Odyssey)
Režisieriaus Stanley Kubricko 1968 metų epopėja dažnai vadinama vizualiai tobuliausiu mokslinės fantastikos filmu. Tai nėra tipinis veiksmo filmas; tai lėta, meditatyvi kelionė per žmonijos evoliuciją – nuo pirmykščių žmonių susidūrimo su paslaptingu monolitu iki tolimos ateities kosminių kelionių. Filmo išskirtinumas slypi ne tik stulbinančiuose specialiuosiuose efektuose, kurie buvo sukurti be kompiuterinės grafikos pagalbos, bet ir filosofinėje gelmėje. Dirbtinis intelektas HAL 9000 tapo vienu įsimintiniausių kino „blogiukų”, nors jo motyvacija yra pagrįsta šalta logika, o ne pykčiu.
Bėgantis skustuvo ašmenimis (Blade Runner)
Ridley Scotto 1982 metų kūrinys apibrėžė kiberpanko estetiką. Neoninės šviesos, nuolatinis lietus ir perpildytas ateities Los Andželas tapo vizualine nuoroda tūkstančiams vėlesnių kūrinių. Tačiau po vizualiu sluoksniu slepiasi gilus klausimas: kas mus daro žmonėmis? Istorija apie replikantus – dirbtinai sukurtus žmones, kurie nori gyventi ilgiau nei jiems skirta, priverčia žiūrovą simpatizuoti tiems, kuriuos herojus turi sunaikinti. Tai filmas, kurį būtina pamatyti dėl jo atmosferos ir Vangelis sukurtos muzikos.
Epinė maginė fantastika ir pasaulių kūrimo menas
Jei mokslinė fantastika dažnai remiasi technologijomis ir ateities spėlionėmis, tai maginė fantastika (angl. fantasy) nukelia mus į praeitį primenančius, tačiau magijos kupinus pasaulius. Geriausi šio žanro atstovai sugeba sukurti tokias detalias visatas, kad jos atrodo tikresnės už realybę.
Neabejotinai svarbiausia šios kategorijos trilogija yra „Žiedų valdovas” (The Lord of the Rings). Peterio Jacksono ekranizacija įrodė, kad net ir sudėtingiausią literatūrą įmanoma perkelti į ekraną neprarandant jos dvasios. Kodėl šiuos filmus privaloma pamatyti?
- Mastelis: Tai vienas didžiausių kino projektų istorijoje, kuriame derinama praktinė scenografija, masinės scenos ir revoliuciniai kompiuteriniai efektai (pavyzdžiui, Golumo personažas).
- Emocinis krūvis: Tai pasakojimas ne tik apie karą dėl Viduržemio, bet ir apie mažo žmogaus (hobito) drąsą ir draugystės galią.
- Muzika: Howardo Shore’o garso takelis yra laikomas vienu geriausių kino istorijoje, puikiai perteikiančiu kiekvienos kultūros ir vietovės nuotaiką.
Filmai, kurie „laužo” smegenis ir keičia realybės suvokimą
Kai kurie fantastiniai filmai yra sukurti tam, kad priverstų žiūrovą abejoti tuo, ką jis mato ekrane, ir netgi savo paties realybe. Tai intelektualus kinas, reikalaujantis atidumo ir dažnai – pakartotinio peržiūrėjimo.
Matrica (The Matrix)
1999 metais broliai (dabar seserys) Wachowskiai sukėlė revoliuciją kine. „Matrica” sujungė rytų kovos menus, kiberpanko filosofiją ir sudėtingas teologines idėjas į vieną stilingą veiksmo filmą. Idėja, kad mūsų pasaulis tėra kompiuterinė simuliacija, tapo tokia populiari, kad ji vis dar diskutuojama tiek popkultūroje, tiek mokslo bendruomenėje. Be to, vizualinis efektas, žinomas kaip „bullet time” (sulėtintas laikas judančiai kamerai), pakeitė veiksmo filmų filmavimo standartus dešimtmečiams.
Pradžia (Inception)
Christopherio Nolano filmas apie sapnų architektūrą yra puikus pavyzdys, kaip sudėtingą koncepciją paversti įtraukiančiu trileriu. Filme nagrinėjama idėja apie tai, kaip idėja gali būti „įsodinta” į žmogaus pasąmonę sapno metu. Filmas žavi savo struktūra – sapnas sapne, kuriame laikas teka skirtingu greičiu, sukuria įtampą, kuri neatslūgsta iki pat pabaigos. Hans Zimmer muzika čia taip pat atlieka kritinį vaidmenį, padedanti orientuotis skirtinguose sapnų lygmenyse.
Distopinės vizijos: kai ateitis nėra šviesi
Fantastika ne visada yra pabėgimas į geresnį pasaulį. Kartais ji veikia kaip įspėjimas. Distopiniai filmai rodo visuomenes, kurios žlugo arba transformavosi į kažką bauginančio, dažniausiai dėl pačių žmonių kaltės.
- Pašėlęs Maksas: Įtūžio kelias (Mad Max: Fury Road) – Tai vizualinė opera ant ratų. Režisierius George’as Milleris įrodė, kad veiksmo filmas gali būti meno kūrinys. Čia beveik nėra dialogų, visa istorija pasakojama per veiksmą, dizainą ir kaskadinius triukus. Tai postapokaliptinis pasaulis, kuriame vanduo ir kuras yra brangesni už gyvybę.
- Žmonių vaikai (Children of Men) – Alfonso Cuaróno filmas nukelia į 2027-uosius, kur žmonija susiduria su nevaisingumo krize. Pasaulis skęsta chaose, o jauniausias žmogus žemėje ką tik mirė. Tai techniškai stulbinantis filmas, garsėjantis savo ilgais, nepertraukiamais kadrais, kurie sukuria neįtikėtiną dokumentinio tikroviškumo pojūtį.
Kosmoso dramos ir žmogiškumo paieškos
Kosmosas kine dažnai naudojamas kaip fonas labai žmogiškoms dramoms. Vienas ryškiausių pastarojo dešimtmečio pavyzdžių yra „Tarp žvaigždžių” (Interstellar). Nors filmas remiasi sudėtingomis fizikos teorijomis (prie scenarijaus dirbo Nobelio premijos laureatas fizikas Kip Thorne), jo šerdis yra tėvo ir dukters ryšys. Tai filmas apie meilę, kuri, kaip teigia vienas iš personažų, yra vienintelis dalykas, galintis kirsti laiko ir erdvės ribas. Vizualiai juodoji skylė „Garg tiua” buvo atvaizduota taip tiksliai, kad tai padėjo mokslininkams geriau suprasti šiuos kosminius reiškinius.
Kitas svarbus paminėjimas – „Atvykimas” (Arrival). Tai filmas apie pirmąjį kontaktą su nežemiška civilizacija, tačiau čia nėra lazerių ar sprogimų. Pagrindinis ginklas – lingvistika. Filmas kelia klausimą: kaip susikalbėti su tais, kurių mąstymas ir laiko suvokimas yra visiškai kitoks? Tai intelektualus ir emociškai sukrečiantis kūrinys.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Fantastikos žanras yra platus ir kartais painus, todėl pradedantiesiems žiūrovams dažnai kyla klausimų. Štai keletas atsakymų į populiariausius klausimus.
Kuo skiriasi mokslinė fantastika (Sci-Fi) nuo maginės fantastikos (Fantasy)?
Pagrindinis skirtumas slypi pasaulio taisyklėse. Mokslinė fantastika remiasi technologijomis, mokslo teorijomis ir galimomis ateities vizijomis (net jei jos šiuo metu neįmanomos). Maginė fantastika remiasi antgamtiniais reiškiniais, magija ir mitologija, kurių nereikia paaiškinti moksliškai. Pavyzdžiui, „Žvaigždžių karai” dažnai vadinami „kosmine opera” arba hibridu, nes turi abiejų žanrų elementų.
Ar būtina žiūrėti senus fantastinius filmus, jei jų efektai pasenę?
Taip, tikrai verta. Nors vizualiniai efektai, sukurti prieš 30 ar 40 metų, gali atrodyti naiviai, geriausių filmų stiprybė yra scenarijus, režisūra ir vaidyba. Be to, praktiniai efektai (lėlės, modeliai, grimas) dažnai turi daugiau „svorio” ir atrodo tikroviškiau nei prasta kompiuterinė grafika. Klasikiniai filmai padeda suprasti, kaip vystėsi žanras.
Nuo kokio filmo pradėti, jei niekada nemėgau fantastikos?
Jei nemėgstate kosminių laivų ar burtininkų, rekomenduojama pradėti nuo „minkštosios” fantastikos, kuri vyksta mums pažįstamoje aplinkoje. Puikus pasirinkimas būtų filmas „Jos” (Her), pasakojantis apie vyro meilę dirbtiniam intelektui, arba „Amžinasis spindesys nepriekaištingame prote” (Eternal Sunshine of the Spotless Mind), kuris naudoja fantastinį elementą (atminties trynimą) nagrinėti santykių psichologiją.
Kaip susikurti tobulą filmų peržiūros atmosferą
Norint pilnai pasimėgauti aptartais filmais, ypač tokiais vizualiai ir garsiškai turtingais kaip „Kopa” (Dune) ar „Tarp žvaigždžių”, svarbu ne tik pasirinkti patį kūrinį, bet ir tinkamai pasiruošti peržiūrai. Fantastiniai filmai reikalauja didesnio įsitraukimo („immersion”), todėl aplinkos trikdžiai gali sugadinti visą patirtį.
Pirmiausia, garsas yra pusė filmo. Dauguma minėtų filmų turi sudėtingus garso takelius, kur tyla yra tokia pat svarbi kaip ir sprogimai. Jei neturite namų kino sistemos, kokybiškos ausinės gali būti puiki alternatyva, leidžianti išgirsti subtilius garso dizaino niuansus. Antras aspektas – apšvietimas. Tamsūs filmai, tokie kaip „Bėgantis skustuvo ašmenimis” ar „Svetimas”, geriausiai žiūrimi visiškoje tamsoje, kad išryškėtų kontrastas ir spalvų gylis. Galiausiai, išjunkite telefonus. Fantastiniai pasauliai reikalauja, kad patikėtumėte jų realybe, o nuolatinis tikrovės priminimas telefone sugriauna tą trapią iliuziją. Skirkite tas dvi ar tris valandas tik kelionei į kitą pasaulį – tai viena pigiausių, bet įspūdingiausių kelionių, kokią galite patirti.
