Bradley Cooperis yra vienas iš tų retų Holivudo talentų, kuriam pavyko sėkmingai transformuotis iš charizmatiško komedijų aktoriaus į vieną labiausiai gerbiamų dramos meistrų ir režisierių visoje kino industrijoje. Jo karjeros kelias primena gerai parašytą scenarijų: nuo antraplanių vaidmenų televizijos serialuose iki pasaulinės šlovės, pelnytos užtikrintais žingsniais kopiant į kino olimpą. Daugelis žiūrovų jį pamilo dėl lengvabūdiškų personažų, tačiau bėgant metams Cooperis įrodė, kad jo emocinis diapazonas yra tiesiog beribis. Šiandien jis yra ne tik daugkartinis „Oskaro“ nominantas, bet ir kūrėjas, nebijantis rizikuoti ir imtis sudėtingų, daugiasluoksnių projektų. Jei norite geriau pažinti šio aktoriaus filmografiją, verta atkreipti dėmesį ne tik į garsiausius blokbasterius, bet ir į gilesnius, psichologinius vaidmenis, kurie atskleidžia tikrąjį jo meistriškumą.
Nuo komedijos iki dramos: lūžio taškai karjeroje
Nors Bradley Cooperis vaidino ir anksčiau, tikrąjį proveržį jis padarė komedijos žanre. Tačiau, skirtingai nei daugelis aktorių, kurie lieka įstrigę viename amplua, Cooperis sąmoningai rinkosi projektus, kurie leistų jam augti. Jo gebėjimas derinti natūralų žavesį su pažeidžiamumu tapo jo vizitine kortele. Žemiau pateikiame filmus, kurie geriausiai iliustruoja šią evoliuciją ir yra laikomi būtinais peržiūrėti kiekvienam kino mylėtojui.
„Optimisto istorija“ (Silver Linings Playbook, 2012)
Tai filmas, kuris iš esmės pakeitė požiūrį į Bradley Cooperį kaip į rimtą dramos aktorių. Režisieriaus Davido O. Russello juostoje jis įkūnija Patą Solitano – vyrą, sergantį bipoliniu sutrikimu, kuris po gydymo psichiatrijos ligoninėje bando susigrąžinti savo gyvenimą ir buvusią žmoną. Tai nėra tipinė romantinė komedija; tai jautrus, chaotiškas ir be galo nuoširdus pasakojimas apie psichinę sveikatą ir dviejų sužeistų sielų ryšį.
Cooperio vaidyba šiame filme yra kupina nervingos energijos ir neapdorotų emocijų. Jo chemija su aktore Jennifer Lawrence, kuri už šį vaidmenį pelnė „Oskarą“, yra tiesiog elektrizuojanti. Verta pamatyti šį filmą dėl kelių priežasčių:
- Puikiai subalansuotas scenarijus, kuriame drama persipina su subtiliu humoru.
- Realistiškas psichikos sutrikimų vaizdavimas, vengiantis stereotipų.
- Vienas geriausių aktoriniu ansamblių (kartu su Robertu De Niro).
„Taip gimė žvaigždė“ (A Star Is Born, 2018)
Jei „Optimisto istorija“ įrodė, kad Cooperis yra puikus aktorius, tai „Taip gimė žvaigždė“ parodė pasauliui, jog jis yra ir vizionieriškas režisierius. Tai buvo ketvirtasis šios klasikinės istorijos perdirbinys, tačiau Cooperiui pavyko įpūsti jai visiškai naują gyvybę. Filme jis vaidina Džeksoną Meiną, garsų kantri muzikos atlikėją, kovojantį su priklausomybe nuo alkoholio ir narkotikų, kuris atranda ir įsimyli jauna dainininkę (vaidina Lady Gaga).
Šis filmas išsiskiria tuo, kad visos dainos buvo atliekamos gyvai filmavimo aikštelėje, be išankstinių įrašų. Cooperis tam ruošėsi pusantrų metų, mokydamasis groti gitara ir pianinu bei lavindamas balsą, kad šis skambėtų žemiau ir giliau, primindamas Samą Elliottą. Emocinis filmo krūvis yra milžiniškas, o finalinė scena nepalieka abejingų. Tai meistriškas pasakojimas apie šlovės kainą, meilę ir savidestrukciją.
Įtempto siužeto trileriai ir karinės dramos
Cooperis puikiai jaučiasi ne tik romantinėse dramose, bet ir filmuose, kuriuose reikalaujama fizinės ištvermės bei intensyvumo. Jo pasirodymai veiksmo ir karinėse juostose dažnai pasižymi psichologiniu gyliu, kuris retai sutinkamas šiame žanre.
„Amerikiečių snaiperis“ (American Sniper, 2014)
Režisieriaus Clinto Eastwoodo biografinėje dramoje Bradley Cooperis neatpažįstamai pasikeitė. Norėdamas suvaidinti Chrisą Kyle’ą, rezultatyviausią snaiperį JAV karinėje istorijoje, aktorius priaugo apie 18 kilogramų raumenų masės ir išmoko kalbėti su specifiniu Teksaso akcentu. Tačiau fizinė transformacija yra tik dalis sėkmės.
Filmas gilinasi į karo traumą ir tai, kaip sunku kariams grįžti į civilį gyvenimą. Cooperis meistriškai perteikia vidinį herojaus konfliktą – pareigos jausmą tėvynei ir norą būti geru tėvu bei vyru. Tai sukrečiantis, kartais kontroversiškas, bet neabejotinai galingas kino kūrinys, kuris priverčia susimąstyti apie karo pasekmes žmogaus psichikai.
„Šalutinis efektas“ (Limitless, 2011)
Nors šis filmas yra labiau pramoginis trileris nei gili drama, jis puikiai demonstruoja Cooperio gebėjimą išlaikyti žiūrovo dėmesį. Jis vaidina Edį Morą, nesėkmingą rašytoją, kuris atranda eksperimentinį vaistą, leidžiantį išnaudoti 100 % smegenų galimybių. Nuo vizualinių efektų iki greito tempo montažo – tai filmas, kuris įtraukia nuo pirmos minutės.
Čia Bradley Cooperis demonstruoja transformaciją iš apleisto, nepasitikinčio savimi nevykėlio į dominuojantį, intelektualiai pranašesnį lyderį. Tai vienas tų filmų, kuriuos norisi žiūrėti vėl ir vėl dėl jo dinamiškumo ir intriguojančios „kas būtų, jeigu“ koncepcijos.
Kultinės komedijos ir balso vaidyba
Negalima kalbėti apie Bradley Cooperį, nepaminint jo indėlio į komedijos žanrą ir netikėtų posūkių, tokių kaip balso vaidyba viename populiariausių pasaulio franšizių.
„Pagirios Las Vegase“ (The Hangover, 2009)
Būtent šis filmas pavertė Bradley Cooperį pasauline superžvaigžde. Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip paprasta komedija apie vakarėlį, kuris nuėjo velniop, filmo sėkmė slypi puikioje aktorių dinamikoje ir netikėtame scenarijuje. Cooperis čia vaidina Filą – grupės lyderį, kuris net ir chaotiškiausiose situacijose bando išlaikyti šaltą protą.
Filmas tapo kultiniu fenomenu ir parodė, kad Cooperis turi puikų komedijinį laikmingumą. Net jei nesate „nešvankių“ komedijų gerbėjas, „Pagirios Las Vegase“ verta pamatyti bent kartą vien dėl to, kad suprastumėte, kaip prasidėjo šiuolaikinė aktoriaus era.
„Galaktikos sergėtojai“ (Guardians of the Galaxy)
Daugelis žiūrovų net nesusimąsto, kad už vieno mylimiausių „Marvel“ visatos personažų – meškėno Rocket Raccoon – slepiasi Bradley Cooperis. Tai nėra tiesiog įgarsinimas; tai pilnavertė vaidyba balsu. Cooperis sukuria unikalų, šiurkštų, bet tuo pačiu ir labai pažeidžiamą personažą.
Rocketo istorija per kelis filmus (ypač trečiojoje dalyje) tampa viena jautriausių visoje serijoje. Cooperio gebėjimas perteikti skausmą, pyktį ir sarkazmą tik balsu įrodo jo talentą net ir tada, kai paties aktoriaus nematome ekrane.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Bradley Cooperio karjera ir asmeninis gyvenimas dažnai tampa diskusijų objektu. Štai keletas dažniausiai kylančių klausimų apie šį aktorių ir jo kūrybą:
Ar Bradley Cooperis yra laimėjęs „Oskarą“?
Iki šiol Bradley Cooperis nėra laimėjęs „Oskaro“ statulėlės, nors buvo nominuotas daugybę kartų (tiek kaip aktorius, tiek kaip prodiuseris ir scenaristas). Jis yra vienas labiausiai nominuotų šių laikų aktorių, kuriam vis dar nepavyko pelnyti pagrindinio prizo, kas dažnai sukelia diskusijas tarp kino kritikų ir gerbėjų.
Koks filmas laikomas geriausiu jo režisūriniu darbu?
Dauguma kritikų ir žiūrovų sutinka, kad „Taip gimė žvaigždė“ (A Star Is Born) yra jo stipriausias režisūrinis debiutas. Tačiau jo antrasis filmas „Maestro“ (2023), pasakojantis apie kompozitorių Leonardą Bernsteiną, taip pat sulaukė didžiulio pripažinimo dėl techninio meistriškumo ir meninės vizijos.
Ar Bradley Cooperis dainuoja savo filmuose pats?
Taip. Filme „Taip gimė žvaigždė“ Bradley Cooperis atliko visas dainas gyvai, be dublerių. Jis intensyviai mokėsi vokalo technikos, kad galėtų įtikinamai suvaidinti roko ir kantri muzikos žvaigždę bei dainuoti duetu su Lady Gaga.
Kuriame filme jis vaidino kartu su Robertu De Niro?
Bradley Cooperis ir Robertas De Niro kartu vaidino keliuose filmuose. Žymiausi iš jų yra „Optimisto istorija“ (Silver Linings Playbook), „Amerikietiška afera“ (American Hustle), „Šalutinis efektas“ (Limitless) ir „Džojus“ (Joy). Jų ekrano partnerystė dažnai vertinama labai palankiai dėl tėvo ir sūnaus ar mentoriaus ir mokinio dinamikos.
Naujausi projektai ir aktoriaus ateitis
Bradley Cooperis jau seniai peržengė ribą, skiriančią tiesiog populiarų aktorių nuo tikro kino menininko. Jo naujausias projektas „Maestro“ parodė, kad jis yra pasiryžęs aukoti viską dėl meno – nuo metų metus trunkančio pasiruošimo diriguoti orkestrui iki sudėtingo grimo, keičiančio veido bruožus. Aktorius vis dažniau renkasi projektus, kuriuose gali kontroliuoti kūrybinį procesą, todėl ateityje galime tikėtis dar daugiau jo režisuotų filmų.
Jo karjeros trajektorija rodo, kad Cooperis nesirengia sustoti ties pasiektais laimėjimais. Jis ieško istorijų, kurios būtų nepatogios, sudėtingos ir reikalaujančios visiško atsidavimo. Nesvarbu, ar tai būtų dar viena biografinė drama, ar netikėtas sugrįžimas į lengvesnį žanrą, vienas dalykas yra aiškus – Bradley Cooperio pavardė titruose tapo kokybės ženklu, garantuojančiu, kad žiūrovas išvys nuoširdų ir profesionalų darbą. Kiekvienas paminėtas filmas šiame sąraše yra unikalus puzlės gabalėlis, padedantis suprasti šio talentingo kūrėjo visatą.
