Tikriausiai daugelis iš mūsų, darydami generalinę tvarką namuose, atidarome tą vieną spintelę ar stalčių, kurį vengiame judinti metų metus. Ten, apdulkėjusioje tamsoje, ilsisi sena, bet kadaise labai branginta kolekcija – DVD filmai. Prieš penkiolika ar dvidešimt metų šie diskeliai buvo technologijos viršūnė, simbolizuojanti savaitgalio pramogas ir namų kiną, tačiau šiandien, srautinių transliacijų ir „Netflix” eroje, jie dažnai atrodo kaip beviltiška atgyvena. Kyla natūralus ir gana ūkiškas klausimas: ar šios plastiko krūvos beverčios vietos užimti, ar jose dar slypi kažkokia finansinė ar kultūrinė vertė? Sprendimas tiesiog viską išmesti į konteinerį gali būti skubotas, nes fizinių laikmenų rinka, nors ir susitraukusi, vis dar gyvuoja savo specifiniu ritmu, o tam tikri leidiniai gali nustebinti savo kaina.
Ar DVD formatas tikrai mirė?
Dažnas vartotojas pasakytų, kad DVD formatas yra miręs. Iš dalies tai tiesa – masinė prekyba susitraukė drastiškai, o naujausi filmai dažniau išleidžiami „Blu-ray” arba 4K UHD formatais, jei apskritai pasiekia fizines parduotuvių lentynas. Tačiau teigti, kad DVD visiškai išnyko, būtų neteisinga. Egzistuoja didelė grupė žmonių, kurie vis dar perka šiuos diskus. Tai ne tik kolekcionieriai, bet ir vyresnio amžiaus žmonės, kuriems modernios technologijos atrodo per sudėtingos, kaimo vietovių gyventojai, kur interneto ryšys gali būti nestabilus, bei kino entuziastai, ieškantys specifinio turinio.
Svarbu suprasti, kad srautinės transliacijos platformos suteikia prieigą prie turinio, bet ne nuosavybę. Filmas, kuris šiandien yra kataloge, rytoj gali būti pašalintas dėl licencijavimo sutarčių pabaigos. Fizinė laikmena suteikia saugumo jausmą – jūsų turimas filmas niekada nebus ištrintas iš lentynos nuotoliniu būdu. Būtent šis nuosavybės aspektas išlaiko DVD rinkos gyvybingumą, nors ir gerokai mažesne apimtimi nei aukso amžiuje.
Kaip atskirti šiukšlę nuo lobio: vertinimo kriterijai
Prieš kraudami visus diskus į maišą, turite atlikti reviziją. Ne visi DVD yra lygūs. Dauguma populiarių Holivudo blokbasterių, tokių kaip „Matrica”, „Titanikas” ar „Šrekas”, buvo pagaminti milijoniniais tiražais. Jų pasiūla antrinėje rinkoje yra milžiniška, todėl vertė – minimali, dažnai siekianti vos keliasdešimt centų. Tačiau yra kategorijų, kurios vis dar turi paklausą.
Kolekciniai leidimai ir „Steelbook” pakuotės
Filmai, išleisti specialiose metalinėse dėžutėse (vadinamieji „Steelbook”) arba didelėse kolekcinėse pakuotėse su papildomais priedais (knygelėmis, atvirukais, figūrėlėmis), beveik visada turi vertę. Kolekcionieriai medžioja retus leidimus, kurie gražiai atrodo lentynoje.
Reti ir nebegaminami filmai (Out of Print)
Jei filmas nebuvo perleistas „Blu-ray” formatu arba srautinėse platformose jo tiesiog nėra, DVD versija tampa vieninteliu būdu jį pamatyti. Tai dažnai galioja:
- Siaubo filmams (ypač 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečio mažo biudžeto juostoms).
- Specifiniam „arthouse” kinui.
- Senajai animacijai, kuri nebuvo skaitmenizuota.
- Koncertų įrašams, kurie dėl autorinių teisių niekada neatsiranda „YouTube” ar „Spotify”.
Lietuviškas turinis
Lietuvoje galioja specifinė taisyklė – lietuviškas kinas ir dubliažas turi savo kainą. Seni lietuviški filmai, išleisti DVD formatu, dokumentika ar vaikiška animacija su klasikiniu lietuvišku įgarsinimu yra paklausi prekė. Tėvai dažnai ieško senosios animacijos savo vaikams, norėdami išvengti modernių, triukšmingų filmukų, o lietuviško kino fondas ne visada lengvai pasiekiamas internete aukšta kokybe.
Kur ir kaip parduoti senus DVD?
Nusprendus pabandyti parduoti, svarbu pasirinkti tinkamą platformą. Lietuvoje situacija skiriasi nuo Vakarų Europos ar JAV, todėl „eBay” ne visada bus geriausias pasirinkimas dėl siuntimo kaštų, nebent turite itin retą tarptautinės vertės leidinį.
- Vinted: Ši platforma tapo ne tik drabužių, bet ir namų apyvokos daiktų bei pramogų pardavimo vieta. Čia lengva įkelti nuotraukas, o pirkėjai dažnai ieško pigių filmų rinkinių. Geriausia strategija čia – parduoti filmus „ryšuliais” (angl. bundles). Pavyzdžiui, parduokite visus penkis „Hario Poterio” diskus kartu, o ne po vieną.
- Skelbiu.lt: Tradicinis skelbimų portalas vis dar veikia, ypač jei norite parduoti visą kolekciją iš karto arba turite specifinės technikos (DVD grotuvų). Čia dažniau lankosi vyresnio amžiaus pirkėjai.
- Facebook grupės: Ieškokite grupių, tokių kaip „Kino kolekcionieriai”, „Vinilai, CD, DVD, Kasetės” ir panašiai. Čia renkasi tikslinė auditorija, kuri supranta vertę ir gali pasiūlyti geresnę kainą už retą egzempliorių.
- Muzikos ir kino parduotuvės (Supirktuvės): Kai kurios naudotomis prekėmis prekiaujančios parduotuvės (pvz., „Muzikos bomba” likučiai ar panašūs „blusturgio” tipo taškai) gali priimti diskus, tačiau tikėkitės gauti labai mažą kainą, nes jie turi užsidėti savo maržą.
Prekinės išvaizdos paruošimas
Niekas nenori pirkti katės maiše, o šiuo atveju – subraižyto disko. Prieš keldami skelbimą, būtinai patikrinkite disko paviršių. Maži, plauko storumo įbrėžimai paprastai netrukdo peržiūrai, tačiau gilūs rėžiai gali reikšti, kad filmas strigs. Sąžiningumas yra raktas į sėkmingą prekybą – aprašyme nurodykite būklę.
Taip pat atkreipkite dėmesį į dėžutę. Ar ji nesulūžusi? Ar popierinis viršelis nesuplyšęs? Jei turite originalų bukletą viduje, tai didelis pliusas. Nuvalykite dulkes, o diskus valykite tik švelnia mikropluošto šluoste, braukdami nuo centro į išorę (ne ratu!), kad išvengtumėte papildomų pažeidimų.
Kada geriau tiesiog išmesti (arba perdirbti)?
Būkime realistai – dalis jūsų kolekcijos greičiausiai yra bevertė. Tai gali būti:
- Piratinės kopijos: Turguje pirkti diskai su rusišku įgarsinimu ir atšviestais viršeliais. Jų pardavinėti negalima (tai nelegalu), o kolekcinės vertės jie neturi jokios.
- Nemokami priedai: Diskai, kurie buvo dalinami su žurnalais ar laikraščiais (ploni popieriniai vokai). Jų kokybė dažnai prasta, o tiražai buvo milžiniški.
- Stipriai pažeisti diskai: Jei diskas turi „įtrūkimų” nuo centrinės skylės arba sluoksniai pradeda atsiskirti (vadinamasis „disc rot”), jis yra netinkamas naudojimui.
Tačiau čia susiduriame su ekologine problema. DVD diskai gaminami iš polikarbonato plastiko su aliuminio ir kitų metalų sluoksniais. Paprastame plastiko konteineryje jie dažniausiai nėra perdirbami. Rekomenduojama tokius diskus vežti į stambiagabaričių atliekų aikšteles arba ieškoti specializuotų elektronikos atliekų surinkimo punktų, kurie priima laikmenas.
Alternatyvus panaudojimas: kūrybiškumas
Jei diskai beverčiai, bet nenorite teršti gamtos, galite pasitelkti kūrybiškumą. Internetas pilnas „pasidaryk pats” (DIY) idėjų. Senus DVD diskus žmonės naudoja mozaikoms, atšvaitams, paukščių baidyklėms sode (blizgus paviršius puikiai atbaido varnėnus nuo vyšnių) ar net padėkliukams puodeliams. Nors tai skamba kiek vaikiškai, tai puikus būdas panaudoti medžiagą, kuri kitu atveju tiesiog dūlėtų sąvartyne šimtmečius.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar „Disney” filmų DVD yra vertingi?
Egzistuoja mitas, kad seni „Disney” animaciniai filmai (vadinamieji „Black Diamond” leidimai) yra verti tūkstančių. Deja, dažniausiai tai tik internetinis burbulas. Nors kai kurie itin reti leidimai gali kainuoti šiek tiek daugiau, masinės gamybos „Liūtas Karalius” dažniausiai vertas vos kelių eurų. Visgi, pilna kolekcija visada bus vertingesnė nei pavieniai diskai.
Ar galiu parduoti DVD be originalios dėžutės?
Taip, bet kaina krenta drastiškai. Kolekcionieriai ieško pilnos komplektacijos. Diską be dėžutės geriausia parduoti dideliame rinkinyje kartu su kitais panašiais filmais.
Ką daryti su regionų kodais?
Lietuva priklauso 2-ajam regionui (Region 2). Jei turite diskų iš JAV (Region 1), turėkite omenyje, kad dauguma standartinių lietuviškų grotuvų jų nenuskaitys. Parduodami tokius diskus, privalote apie tai įspėti pirkėją, kad išvengtumėte nesusipratimų.
Ar verta laukti, kol DVD pabrangs ateityje?
Tikėtina, kad DVD netaps naujuoju „vinilu”. Vinilinės plokštelės vertinamos dėl specifinio analoginio garso. DVD yra skaitmeninis formatas, kurį kokybiškai lenkia „Blu-ray” ir 4K. Vertę išlaikys tik reti, specifiniai leidiniai, o masinė produkcija vargu ar kada nors taps investiciniu objektu.
Fizinio formato ilgaamžiškumas ir kultūrinė reikšmė
Nors finansinė nauda iš senų DVD pardavimo dažnai būna simbolinė, nereikėtų nuvertinti kultūrinio ir archyvinio aspekto. Fizinės laikmenos išsaugo kino istorijos dalis, kurios skaitmeniniame amžiuje gali būti nustumtos į užmarštį. Papildoma medžiaga – režisierių komentarai, užkulisiniai kadrai, iškirptos scenos – dažnai nepasiekia srautinių platformų, todėl DVD lieka vieninteliu šaltiniu kino tyrinėtojams ir tikriems fanams.
Be to, fizinės kolekcijos turėjimas namuose atlieka ir estetinę bei reprezentacinę funkciją. Lentyna su kruopščiai atrinktais filmais daug pasako apie šeimininko skonį ir pomėgius. Tad prieš nuspręsdami atsikratyti savo kolekcijos, pagalvokite ne tik apie pinigus. Galbūt tie keli eurai, gauti už parduotą mėgstamą filmą, neatpirks to jausmo, kai norėsite jį pažiūrėti po dešimties metų ir suprasite, kad internete jo tiesiog nebėra. Sprendimas priklauso nuo jūsų požiūrio į nuosavybę, nostalgiją ir namų erdvės organizavimą.
