Mamos dienos sveikinimai – tai puiki galimybė suteikti šiltų emocijų ir gražiai pasveikinti vieną iš pačių artimiausių mūsų žmonių – Mamą.
Mamyte, tu išmokei mus žengti pirmąjį žingsnį rūpestingai globodama mūsų trapiuosius sparnus. Tu pirma mums parodei saulės spindulį, šiltą šypseną už ž žkerėjai veidus mūsų. Tu išmokei mus dirbt ir mylėti skausmą ir vargą dalintis per pus. Tu pirmoji nušluostei mums ašarą, kai suklupom nužengę toli ir parodei tiesiausią gyvenimo kelią, kuriuo einam dabar mes visi.
Mamyte, Tu šiltaSaulytė dieną blausią.Tu – pievoj atrastaGėlytė raudoniausia!Galiu Tau daug vardųŠiandieną sumanyti.Gražesnio neranduUž mieląj jjį – Mamytė.
Mamyte, mama, mama Šaukiu tave vardu, Tu nuostabioji mama Geriausia iš visų. Tu plaukus man šukuoji, Rengi mane gražiai. Aš myliu tave tokią, Kokia v v visad buvai. Bet aš gi jau užaugau Iš tų mažų dienų, Nereikia manęs rengti, Nereik šukuot plaukų. Vistiek aš tave myliu, Mylėsiu amžinai. Juk tu mamyte mano, O mes tavo vaikai.
Mama, nešuosi aš pasakas tavo Ir lopšines, dainas slepiu širdyje. Aš bučiuoju kiekvieną raukšlelę. Rūpesčių antspaudas tavo veide. Juk tai tavo bemie egės naktelės, Kai ant rankų pavargus supai. Juk tai mano vargai, Tapę tavo vargeliais. Mažosios sėkmės, Tavaisiais džiaugsmais
Ačiū tau, mamyte,Kad esi geriausia,Kad visam pasaulyMan pati brangiausia.Tavo rūpestėlisŠildo kaip ugnelėNiekas tavo rankųMan pakeist negali.
Miela mūsų mama esi tarsi saulė, Tavo veidas šviečia lyg ryto rasa. Ir pati geriausia visame pasaulyje, Nes tokia šioj žemėj tiktai viena.
Ačiū tau, mamyte, Kad esi geriausia, Kad visam pasauly Man pati brangiausia. Tavo rūpestėlis Šildo kaip ugnelė Niekas tavo rankų Man pakeist negali.
Motinos dienos proga linkiu daug laimės, kurios nuolat visiems trūksta, džiaugsmo, kurio niekada nebūna per daug, ir sveikatos, kuri visiems taip reikalinga.
Duok man, mama, savo ašarėlę. Pasodinsiu ją po langeliu. Pasodinsiu, užauginsiu gėlę Skaistesniu už saulę žiedeliu Supsis žiede jos mažutis vaikas, U Užliūliuotas motinos dainų.
Visus gegužio žiedlapius gležnus Norėčiau aš sudėt po tavo kojom, Už meilę, rūpestį, švelnius žodžius Tyriausią jausmą širdyje nešioju.
Mama gražiausias žodis žemėj, į jį sutelpa visi kiti. Ji lyg angelas, lyg fėja. Nors jos nėr dabar arti.. Jai dėkoju už gyvybę ir, kad vaikštai šia Ž Žeme. Jai norėčiau nuskint saulę ir surink visas žvaigždes. Bet, deja, aš negaliu, nors labai aš ją myliu..
Mama, mano mama, aš tave myliu, Tau vėjelis šlama tarp margų gėlių. Tau karšta saulytė duoda spindulių, Dar karščiau mamyte, aš tave myliu!
Mamytei žibuoklių priskinsiu, Parbėgsiu namo takeliu Ir garsiai garsiai ištarsiu, Kad aš ją be galo myliu.
Žydi rožės, Žydi tulpės, Norisi būt šalia tavęs, Sveikinsiu tave mamyte, Su pavasario diena!
Ačiū Tau Mama už Meilę ir naktis bemieges, Už švelnumą rankų, virpesį širdies, Visada man būsi kaip gražiausias žiedas, Gėrio ir kantrybės, Džiaugsmo o ir vilties..
Dėkoju Tau Mama, Kad Tu išmokei Mylėti namus, Gerbti žmones, Ačiū Tau už tai, kad Tu visada pajunti, kai mums sunku, Pirmoji skubi padėti.
Meilė mamai pats tyriausias jausmas todėl ir myliu.. Mama toks galingas žodis suteikiantis gyvenimą.. Gyvenimas nueitas tavo kelias, iš kurio negrįžt t tamai mes pasitrauksim.. Bet prieš pasitraukdami mes pamąstykim ar viską padarėme gerai, gal laiko dar yra klaidoms toms ištaisyti, o gal jas ištaisys kiti? Tad gal gyvenkime taip, kad nereikėtų nieko taisyti nei tau, nei kitiems..
Miela Mamyte, patikėk, neturime nieko brangesnio už tave. Tegul prabėgusių metų našta neišsekina tavo gerosios širdies, neužgesina akių šviesos, tegu u ul niekada nepavargsta tavo darbščiosios rankos, rūpesčių kasdienybėje nenuvysta šypsena ant tavo lūpų, o gyvenimo kelias tegu būna ilgas ir šviesus.
Branda ir išmintis Tau šviesų kelią kloja, Už nemigo naktis Vaikai karštai dėkoja. O penkiasdešimt metų Jaunystei ne riba. Ir aidi senos dainos Nauja a a, skambia gaida.. Tegul auksinio jubiliejaus rytą Lyg saulė naujos viltys sužydės, O mūsų žodžiai dar neišsakyti Lai Tavo sielą šiluma užlies.
Mama, miela Mama, Tu kaip rasos lašelis. Spindintis saulės spinduliuose. Mama, miela Mama, Tu kaip tyras vanduo. Kuris teka gražiausia mano gyvenimo upe. Mama, miela Mama, Tu mane atvedei į šį patį gražiausią kelią, Kuriuo aš einu. Tu mane supratai kai man buvo labai sunku, Dėkoju tau už tai. Ačiū Ačiū Ačiū!
Mama, geriausias žmogus pasauly, Mama, tai meilė stipri. Mama, tai švelniausias žodelis, Kurį aš ištarti galiu.
Mama ar tu man davei gyvybę? Mama ar išmokei mane pirmo žodžio? Mama ar tu davei man savo meilę, šilumą ir begailį džiaugsmą..
Mama, Linkiu, kad džiaugsmas vis lydėtų, kad skrietų dienos lyg daina, vargai ir rūpesčiai neliestų, širdis būtu laimės kupina.
Švieti mums kaip saulė ir mokai kitus Pilkoj kasdienybėj atrasti džiaugsmus. Už Tavo gerumą mes prašom lemties Vaivorykščių tiltą į laimę nutiest.
Tu pirmoji pasveikinai mus su tekančia saule, Tu pirmoji pabučiavai mūsų akis, lūpas. Tu palinkėjai gyventi laimingai. Mama, Tu – mūsų šviesos spindu u ulys. Tavo laimė – mes, Tavo vaikai. Tegul Tavo akys mato tik šviesą, Tegul širdis sutalpina pavasarius ir vasaras, Tegul niekada nepavargsta rankos, Išmokiusios mus sėti ir auginti, Glostyti ir pakelti. Linkime gyventi Tau tiek ilgai, Kad Tavo amžiaus pavydėtų net medžiai.
Tau, mamyte, dėkoju už viską: Už gerumą ir tą rūpestėlį. Na ir kas, kad šerkšnas plaukuose, Juk šalna dar širdies nesugėlė. Kaip gerai, kad esi tu pa asauly, Kad galiu prie tavęs prisiglausti, Tu vienintelė moki suprasti, Tu vienintelė moki atjausti.
Už viską tau dėkojam, Mama, Tu mūsų laimė, džiaugsmas ir viltis. Kai tu drauge, mums visad būna gera, Ir niekad nebaisi jokia lemtis. Prisimenam, kai ip tavo rankos švelnios Galvelę glostė, gynė nuo skriaudų, Kaip šildantis ir mielas tavo delnas Mums šluostė ašaras nuo užverktų akių
Tamsią vėjuotą naktį man vėl neramu, Aš prisimenu savo mamytę, Ir tyliai nuotrauką prie širdies glaudžiu. Prisimenu savo vaikystę, Lopšinę kurią dain n navai, Aš sugrįšiu pas tave mamyte būtinai, būtinai. Įėjusi į savo trobelę, Pajusiu gaivų kvapą gimtųjų kraštų, Apkabinsiu tave miela mama, Aš dažnai tavęs pasiilgstu. Aš sugrįšiu. Sulauk manęs mama.
Tava širdis mums reikalinga, Mama, Ir ašara, ir lūpų šypsena. Vaikystės žiedus garbanos šios mena, Nors, Mama, tu kaip obelis balta.
Mes laimės palinkėsim, Kantrybės, nuolankumo Ir meilės amžinos… Nei liūtys rudeninės, Nei šiaurės vėjo gūsiai Tavų namų jaukumo Tegul neblaško niek kados!
Tau iš širdies sveikatos, laimės palinkėsim, Žieduotos nuotaikos ir metų tau šviesių, Kad tartum rožės nuostabiai žydėtum, Per sunkų darbą pelnęs pag garbą visų.
Žibuoklėm, mama, žydi tavo akys,O rankos – obelų žiedais.Tava širdis, lyg jaunas paukštis,Lai plazda meile amžinai!
