Beveik kiekvieną žiemą, kai už lango pradeda kristi pirmosios snaigės, o prekybos centruose pasigirsta šventinės melodijos, daugelio mūsų ekranuose atgyja vienas mylimiausių visų laikų kalėdinių filmų. 1992 metais pasirodęs kino filmas apie sumanaus berniuko nuotykius didmiestyje tapo neatsiejama švenčių tradicija visame pasaulyje, o ypač Lietuvoje. Ši kino juosta žiūrovus žavi ne tik komiškomis situacijomis, bet ir puikia aktorių vaidyba, be kurios šis kūrinys nebūtų tapęs tokiu kultiniu reiškiniu. Prabėgus daugiau nei trims dešimtmečiams nuo premjeros, šio filmo žvaigždžių gyvenimai pasikeitė neatpažįstamai. Vieni tęsė sėkmingą karjerą Holivude ir pelnė prestižinius apdovanojimus, kiti pasirinko ramesnį gyvenimą atokiau nuo akinančios prožektorių šviesos, o kai kurių, deja, jau nebėra tarp mūsų. Laikas bėga nepastebimai, tačiau personažai, kuriuos jie sukūrė, išlieka amžini. Pažvelkime iš arčiau, kaip šiandien atrodo ir kuo gyvena aktoriai, padovanoję mums šį nesenstantį šventinio kino šedevrą.
Macaulay Culkin – genialusis Kevinas McCallisteris
Macaulay Culkin tapo ne tik šio filmo, bet ir viso devintojo bei dešimtojo dešimtmečio vaikų kino veidu. Po stulbinančios sėkmės abiejose kalėdinės komedijos dalyse jis tapo viena labiausiai apmokamų ir atpažįstamų vaikų žvaigždžių Holivudo istorijoje. Visgi, ankstyva šlovė turėjo savo kainą. Nuolatinis spaudimas, įtempti santykiai su šeima ir žiniasklaidos persekiojimas lėmė tai, kad dar būdamas paauglys jis nusprendė pasitraukti iš vaidybos ir padaryti ilgą pertrauką.
Ilgą laiką žiniasklaidoje mirgėjo nerimą keliančios nuotraukos ir straipsniai apie aktoriaus kovą su priklausomybėmis, tačiau šiandien Macaulay Culkin atrodo atradęs ramybę ir pilnatvę. Jis sėkmingai grįžo į televizijos ekranus, sukūręs įsimintiną vaidmenį populiariame seriale „Amerikietiška siaubo istorija“ (American Horror Story). Be to, aktorius sukūrė savo gyvenimo būdo prekės ženklą ir tinklalaidę „Bunny Ears“. Asmeniniame gyvenime jis taip pat džiaugiasi laime – kartu su aktore Brenda Song jie sūpuoja du vaikus. Reikšmingu jo atgimimo įrodymu tapo 2023 metų pabaigoje jam atidengta žvaigždė Holivudo šlovės alėjoje, kurioje jausmingą kalbą pasakė jo „kino mama“ Catherine O’Hara.
Joe Pesci – neatlaidžiojo vagišiaus Hario vaidmens atlikėjas
Nors Joe Pesci daugeliui kino gerbėjų labiausiai asocijuojasi su Martino Scorsesės kriminaliniais šedevrais ir brutaliais mafijos atstovų vaidmenimis, jo įkūnytas vagišius Haris tapo komedijos žanro klasika. Įdomu tai, kad filmavimo aikštelėje Pesci stengėsi išlaikyti atstumą nuo jaunojo Culkino, siekdamas, kad berniuko baimė ekrane atrodytų kuo natūralesnė.
Prabėgus keleriems metams po kalėdinio filmo sėkmės, 1999 metais Joe Pesci oficialiai paskelbė baigiantis aktoriaus karjerą ir nusprendė susitelkti į savo muzikinę veiklą. Nors jis išleido kelis muzikos albumus ir mėgavosi ramiu gyvenimu žaisdamas golfą, senas bičiulis Martinas Scorsese sugebėjo jį įkalbėti sugrįžti į didžiuosius ekranus. Kiti garsūs Joe Pesci filmai, įrodantys jo neįtikėtiną talentą:
- „Geri vyrukai“ (Goodfellas) – už šį vaidmenį jis pelnė „Oskaro“ statulėlę.
- „Kazino“ (Casino).
- „Mirtinas ginklas“ (Lethal Weapon) filmų serija.
- „Airis“ (The Irishman) – triumfuojantis sugrįžimas, atnešęs dar vieną „Oskaro“ nominaciją 2019 metais.
Daniel Stern – komiškasis Marvas
Komiškasis aktorių duetas nebūtų buvęs toks sėkmingas be Danielio Sterno, kuris tobulai įkūnijo naivų, bet labai juokingą vagišių Marvą. Jo gebėjimas atlikti sudėtingus fizinės komedijos triukus ir ikoniškas klyksmas susidūrus su tarantulu pirmojoje dalyje amžiams įsirėžė į žiūrovų atmintį. Nors Marvo vaidmuo jam atnešė didžiausią tarptautinį pripažinimą, Sterno karjera yra kur kas įvairiapusiškesnė.
Šiandien Daniel Stern vis dar kartais pasirodo kino ir televizijos projektuose, tačiau didžiąją savo laiko dalį jis skiria visai kitai meno rūšiai – skulptūrai. Jis tapo pripažintu bronzos skulptūrų kūrėju, o jo meno kūriniai puošia įvairias viešąsias erdves Kalifornijoje. Aktorius taip pat aktyviai užsiima labdaringa veikla, už kurią netgi buvo apdovanotas buvusio JAV prezidento Baracko Obamos įsteigtu savanorystės apdovanojimu.
Catherine O’Hara – amžinai besirūpinanti mama Keitė
Kanadiečių kilmės aktorė Catherine O’Hara meistriškai suvaidino nuolat savo sūnų pametančią, bet beprotiškai jį mylinčią mamą Keitę McCallister. Jos šauksmas „Kevinai!“ oro uoste tapo viena cituojamiausių frazių populiariojoje kultūroje. O’Hara jau iki šio filmo buvo puikiai žinoma komedijos pasaulyje, ypač dėl savo pasirodymų improvizacijų šou ir bendradarbiavimo su režisieriumi Timu Burtonu.
Prabėgus trims dešimtmečiams, Catherine O’Hara ne tik neprarado savo populiarumo, bet ir išgyveno tikrą karjeros renesansą. Jos sukurtas išlepintos, bet žavios buvusios muilo operų žvaigždės Moiros Rose vaidmuo kultiniame seriale „Schitt’s Creek“ atnešė jai pasaulinę šlovę ir prestižinį „Emmy“ apdovanojimą už geriausią pagrindinį vaidmenį komediniame seriale. Šiandien ji laikoma viena geriausių komedijos aktorių pasaulyje, o jos unikalus mados pojūtis ir talentas persikūnyti į bet kokį personažą toliau stebina kritikus.
John Heard – ramybe spinduliavęs tėtis Piteris
Būdamas neatsiejama McCallisterių šeimos dalimi, John Heard įkūnijo Piterį – šeimos galvą, kuris stengėsi išlaikyti ramybę didžiuliame chaose. Heardas turėjo labai ilgą ir produktyvią karjerą Holivude, vaidinęs daugybėje populiarių devintojo ir dešimtojo dešimtmečio filmų, tokių kaip „Didelis“ (Big) kartu su Tomu Hanksu bei pasirodęs kritikų pripažintame seriale „Sopranai: mafijos kronika“ (The Sopranos).
Deja, 2017 metų liepos mėnesį pasaulį apskriejo liūdna žinia – John Heard netikėtai mirė būdamas 71-erių metų. Nors po kalėdinės komedijos sėkmės jo karjera tapo kiek mažiau matoma plačiajai publikai, jis iki pat gyvenimo pabaigos išliko aktyvus aktorius ir nuolat filmavosi nepriklausomame kine. Jo sukurtas mylinčio, nors ir kartais išsiblaškiusio tėčio įvaizdis amžiams išliks kino istorijoje.
Tim Curry – įtarusis viešbučio konsjeržas ponas Hektoras
Kiekvienas geras filmas reikalauja ne tik pagrindinių piktadarių, bet ir tų, kurie sukelia komišką įtampą. Būtent tai padarė legendinis britų aktorius Tim Curry, meistriškai suvaidinęs „The Plaza“ viešbučio konsjeržą, pasiryžusį atskleisti Kevino apgaulę. Curry karjera yra tiesiog stulbinanti – nuo kultinio „Rocky Horror Picture Show“ iki bauginančio klouno Penivaizo pirmojoje Stepheno Kingo „It“ ekranizacijoje.
2012 metais aktoriaus gyvenimą sukrėtė skaudi nelaimė – Tim Curry patyrė sunkų insultą, po kurio liko prikaustytas prie neįgaliojo vežimėlio. Nors liga smarkiai apribojo jo fizines galimybes, ji nesugebėjo palaužti jo dvasios. Aktorius tęsia savo karjerą kaip garsintojas, dirbdamas animaciniuose projektuose, ir nuolat dalyvauja komiksų bei popkultūros konventuose, kur su džiaugsmu bendrauja su savo ištikimais gerbėjais.
Brenda Fricker – paslaptingoji balandžių ponia
Scenos Centriniame parke, kuriose Kevinas susidraugauja su atstumta ir nesuprasta moterimi, tapo pačiomis jautriausiomis filmo akimirkomis. Ją suvaidino airių aktorė Brenda Fricker, kuri dar prieš pasirodydama šiame filme tapo pirmąja airių aktore, laimėjusia „Oskaro“ statulėlę už savo vaidmenį dramoje „Mano kairė koja“ (My Left Foot).
Šiuo metu Brenda Fricker gyvena ramų pensininkės gyvenimą Dubline. Prieš kelerius metus duotame atvirame interviu aktorė prisipažino, kad jos tikrasis gyvenimas šiek tiek primena jos personažo dalią – šventes ji dažnai sutinka viena. Visgi ji nesiskundžia savo kasdienybe, mėgaujasi ramybe, skaito knygas ir rūpinasi savo augintiniais. Jos suvaidintos balandžių ponios siunčiama žinutė apie draugystę, atlaidumą ir širdies atvėrimą kitiems išlieka viena gražiausių filmo pamokų.
Kieran Culkin – lovą šlapinantis pusbrolis Fuleris
Įdomu tai, kad filme pasirodė ir tikrasis Macaulay Culkino jaunesnysis brolis – Kieran Culkin. Jis suvaidino mažąjį pusbrolį Fulerį, kurio pagrindinis bruožas buvo nenumaldomas noras gerti „Pepsi“ ir vėliau sekanti nelaimė lovoje. Tuo metu mažai kas galėjo nuspėti, kad šis berniukas ateityje taps viena ryškiausių Holivudo žvaigždžių.
Ilgą laiką buvęs garsiojo brolio šešėlyje, Kieran Culkin įrodė savo dramatinį talentą nepriklausomuose filmuose, o tikrąja superžvaigžde tapo gavęs Romano Rojaus vaidmenį fenomenalaus populiarumo sulaukusiame HBO seriale „Palikimas“ (Succession). Už šį meistriškai atliktą ciniško, bet pažeidžiamo milijardieriaus sūnaus vaidmenį jis pelnė „Emmy“ bei „Auksinio gaublio“ apdovanojimus, visiškai atsiribodamas nuo vaikiškų vaidmenų etiketės.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar Macaulay Culkinas ir toliau vaidina kine?
Taip, po ilgos pertraukos jis sugrįžo į aktorystę. Nors Macaulay nesifilmuoja didelio biudžeto veiksmo filmuose, jį galima išvysti populiariuose televizijos serialuose, tokiuose kaip „Amerikietiška siaubo istorija“, bei įvairiuose nepriklausomo kino projektuose.
Kokiame viešbutyje buvo filmuojamos garsiosios scenos?
Scenos Niujorke buvo filmuojamos istoriniame ir prabangiame „The Plaza“ viešbutyje, esančiame visai šalia Centrinio parko. Įdomu tai, kad tuo metu viešbutis priklausė verslininkui ir būsimam JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kuris iškėlė sąlygą, jog leis filmuoti jo patalpose tik tuo atveju, jei gaus epizodinį vaidmenį pačiame filme.
Ar visi pagrindiniai filmo aktoriai vis dar gyvi?
Deja, ne visi. 2017 metais anapilin iškeliavo Kevino tėtį suvaidinęs aktorius Johnas Heardas. Taip pat jau esame netekę Roberto Blossomo, kuris pirmojoje dalyje vaidino senąjį kaimyną Marlį, ir Johno Candy, pasirodžiusio pirmajame filme kaip polkos muzikantas.
Ar filme vaidino daugiau Culkino šeimos narių?
Taip, Kevino pusbrolį Fulerį vaidino tikras Macaulay brolis Kieranas Culkinas. Šis vaidmuo jam buvo debiutinis, atvėręs duris į vėlesnę, itin sėkmingą aktoriaus karjerą.
Nepamirštamas kalėdinis palikimas ir Niujorko magija
Antroji franšizės dalis sugebėjo padaryti tai, kas pavyksta retam tęsiniui – ji išlaikė originalo dvasią, tačiau perkėlė veiksmą į gerokai platesnę ir vizualiai įspūdingesnę aplinką. Dešimtojo dešimtmečio pradžios Niujorkas ekrane atrodo tarsi magiška žaidimų aikštelė, pilna tiek pavojų, tiek neįtikėtinų galimybių. Nuo prabangaus viešbučio vestibiulio iki apšviesto Rokfelerio centro – filmas tapo savotiška laiko kapsule, išsaugojusia to meto megapolio atmosferą.
Šis filmas išliko populiarus kelis dešimtmečius dėl šių pagrindinių priežasčių:
- Nepriekaištingo aktorių parinkimo ir jų natūralios tarpusavio chemijos, peržengiančios amžiaus ribas.
- Išskirtinės Niujorko miesto šventinės atmosferos, sukuriančios tobulo kalėdinio stebuklo iliuziją.
- Ikoniško ir įsimintino garso takelio, kurį sukūrė legendinis kompozitorius Johnas Williamsas.
- Universalios ir nesenstančios žinutės apie šeimos svarbą, atleidimą bei gerumą tiems, kurie jaučiasi vieniši.
Nors kai kurie siužeto vingiai šiuolaikiniame išmaniųjų technologijų amžiuje gali atrodyti neįtikėtini – juk šiandien pasiklydusį vaiką būtų galima rasti per kelias minutes pasinaudojus išmaniuoju telefonu – tai nė kiek nesumenkina filmo žavesio. Atvirkščiai, tai suteikia jam nostalgiškumo ir leidžia trumpam sugrįžti į laikus, kai stebuklai atrodė daug realesni. Kiekvienais metais naujos kartos vaikai atranda šią istoriją iš naujo, o suaugusieji kaskart nubraukia šypsnį stebėdami, kaip mažas berniukas sugeba pergudrauti suaugusius nusikaltėlius. Aktorių, kurie prieš daugiau nei trisdešimt metų sukūrė šiuos ikoniškus personažus, veidai jau spėjo pasipuošti raukšlėmis ar pasikeisti neatpažįstamai, tačiau kino juostoje jie amžinai išliks tokie, kokius juos pamilome – juokingi, jautrūs, nuoširdūs ir neatsiejami nuo tikrosios Kalėdų dvasios.
