Kai tavo vardas ir pavardė visiškai sutampa su viena ryškiausių Lietuvos teatro ir muzikos legendų, gyvenimo kelias tampa neišvengiamai susietas su nuolatiniais lyginimais, didžiuliais lūkesčiais ir kova dėl savo asmeninio identiteto. Kostas Smoriginas jaunesnysis – ne tik garsiojo aktoriaus ir bardo sūnus, bet ir pasaulinio lygio operos solistas, kurio balsas skamba prestižinėse Londono, Milano, Berlyno ir Niujorko scenose. Tačiau už spindinčių prožektorių, audringų ovacijų ir tarptautinio pripažinimo slypi kita, dažnai nematoma pusė. Tai atviras pasakojimas apie tai, kiek iš tiesų kainuoja pasaulinė šlovė, kokie pavojai tyko siekiant tobulumo ir kaip, bėgant metams, keitėsi bei stiprėjo dviejų talentingų vyrų – tėvo ir sūnaus – ryšys.
Pavardės svoris: kaip ištrūkti iš tėvo šešėlio?
Vienas dažniausiai užduodamų klausimų Kostui Smoriginui jaunesniajam – ar garsioji pavardė padėjo, ar trukdė karjeros pradžioje. Solistas niekada neslėpė, kad būti „tuo Smoriginu“ Lietuvoje reiškė nuolatinį visuomenės ir kritikų padidinamąjį stiklą. Augant meninėje aplinkoje, atrodė natūralu sukti į teatrą, tačiau būtent noras turėti savo, autentišką erdvę, paskatino jį pasirinkti operą, o ne dramos vaidybą.
Operos pasaulis tapo ta teritorija, kurioje tėvo įtaka buvo minimali. Čia viską lėmė ne pavardė, o balsas, technika ir muzikalumas. Kostas Smoriginas jaunesnysis pripažįsta, kad išvykimas studijuoti ir dirbti į užsienį, ypač į Londoną, buvo vienas geriausių jo sprendimų. Karališkoji operos akademija (Jette Parker Young Artists Programme) Londone tapo vieta, kur jis buvo vertinamas tik už savo talentą, o ne už šeimos istoriją. Ten jis buvo tiesiog Kostas – jaunas, perspektyvus bosas-baritonas iš Lietuvos.
Nepaisant to, grįžus į gimtinę, etiketė „Smorigino sūnus“ kurį laiką dar lydėjo. Reikėjo ne vienerių metų ir ne vieno įspūdingo vaidmens (tokio kaip Eskamiljas operoje „Karmen“ ar pagrindinis vaidmuo operoje „Don Žuanas“), kad Lietuvos publika jį priimtų kaip savarankišką, unikalų menininką, kurio pasiekimai kalba patys už save.
Pasaulinė šlovė ir nematoma karjeros kaina
Dažnam stebėtojui operos solisto gyvenimas atrodo kaip nesibaigianti šventė: kelionės po gražiausius pasaulio miestus, prabangūs teatrai, frakai ir gėlių jūros. Tačiau Kostas Smoriginas jaunesnysis atvirai kalba apie tai, kad ši profesija reikalauja geležinės drausmės ir didžiulių psichologinių bei fizinių resursų. Tai ne tik dainavimas – tai nuolatinis buvimas kelyje, gyvenimas viešbučiuose ir vienatvė.
Solistas yra atvirai prabilęs apie patirtus sveikatos iššūkius. Didžiulis tempas, stresas prieš premjeras, nuolatiniai skrydžiai ir atsakomybė nenuvilti teatrų vadovų bei publikos privedė prie rimtų sveikatos sutrikimų. Viename iš interviu jis atskleidė, kad patyrė insultą būdamas dar visai jaunas vyras. Tai buvo sukrėtimas, privertęs sustoti ir iš naujo įvertinti prioritetus. Kūnas pasiuntė aiškų signalą, kad žmogaus galimybės turi ribas, net jei tas žmogus – pasaulinio lygio atlikėjas.
Šiandien dainininkas daug atsargiau renkasi krūvius ir stengiasi subalansuoti darbą su poilsiu, tačiau pripažįsta, kad operos pasaulio mašina yra negailestinga:
- Konkurencija: Jei susergi ar negali dainuoti, už tavo nugaros laukia dešimtys kitų, pasiruošusių užimti tavo vietą.
- Vienatvė: Didžiąją metų dalį tenka praleisti atskirai nuo šeimos, žmonos ir vaikų.
- Režimas: Balsas yra instrumentas, kurį veikia miegas, maistas, emocijos ir net oro sąlygos, todėl gyvenimas tampa pavaldus balso higienai.
Santykių dinamika: tėvas ir sūnus
Santykiai su garsiuoju tėvu, Kostu Smoriginu vyresniuoju, bėgant metams išgyveno įvairias fazes. Nuo paaugliško maišto ir noro įrodyti savo tiesą iki gilaus tarpusavio supratimo ir profesinės pagarbos. Jaunesnysis Smoriginas neslepia, kad tėvas visada buvo reiklus – tiek sau, tiek kitiems. Tačiau būtent tas reiklumas išmokė sūnų profesionalumo ir atsakomybės scenoje.
Įdomu stebėti, kaip keitėsi jų vaidmenys. Jei anksčiau tėvas buvo mokytojas ir autoritetas, dabar jie bendrauja kaip du lygiaverčiai menininkai. Kostas Smoriginas vyresnysis ne kartą viešai išreiškė didžiulį pasididžiavimą sūnaus pasiekimais, pabrėždamas, kad sūnus operos srityje pasiekė aukštumų, apie kurias daugelis gali tik pasvajoti.
Jų ryšį sustiprino ir bendri pasirodymai. Nors jų žanrai skirtingi – tėvas atstovauja dramos teatrui ir dainuojamajai poezijai, o sūnus – klasikinei operai – jie randa bendrų taškų. Emocinis ryšys scenoje tarp jų yra akivaizdus, o abipusis palaikymas sunkiomis akimirkomis (tiek tėvui kovojant su savo sveikatos problemomis, tiek sūnui atsigaunant po savųjų) parodė, kad šeimos ryšys yra svarbesnis už bet kokią karjerą.
Emocinis intelektas ir šeimos uostas
Kalbėdamas apie karjeros kainą, Kostas Smoriginas jaunesnysis visada pabrėžia šeimos svarbą. Jo žmona ir vaikai yra ta ašis, kuri leidžia neprarasti žemės po kojomis. Gyvenimas tarp lagaminų tampa įmanomas tik žinant, kad yra saugus uostas, į kurį visada gali sugrįžti. Solistas atvirauja, kad būtent šeima jam padėjo išgyventi sunkiausius periodus, kai atrodė, kad karjera gali pakibti ant plauko dėl sveikatos problemų.
Tapimas tėvu pačiam Kostui leido geriau suprasti savo tėvą. Atsirado daugiau empatijos, supratimo apie tai, ką reiškia auginti vaikus derinant tai su menininko karjera. Dabar, būdamas brandus vyras ir atlikėjas, jis vertina kiekvieną akimirką, praleistą Lietuvoje, savo namuose, toli nuo didžiųjų scenų šurmulio.
Ką operos solistui reiškia „sėkmė”?
Sėkmės sąvoka bėgant metams kito. Jei karjeros pradžioje sėkmė buvo matuojama pasirodymais „Covent Garden“ ar „La Scala“ teatruose, dabar sėkmė Kostui Smoriginui jaunesniajam apima kur kas daugiau:
- Sveikata: Gebėjimas išlaikyti fizinę ir psichologinę formą be savęs alinimo.
- Balansas: Galimybė rinktis vaidmenis, kurie teikia džiaugsmą, ir atsisakyti projektų, kurie neduoda kūrybinio pasitenkinimo.
- Ryšys: Išlaikyti šilti santykiai su artimaisiais ir tėvu, nepaisant didelių atstumų ir užimtumo.
- Tęstinumas: Žinojimas, kad jo darbas palieka pėdsaką ir inspiruoja jaunąją kartą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Šioje skiltyje atsakome į dažniausiai skaitytojų užduodamus klausimus apie Kostą Smoriginą jaunesnįjį ir jo karjerą.
Ar Kostas Smoriginas jaunesnysis vis dar gyvena Londone?
Nors Londonas ilgą laiką buvo pagrindinė solisto bazė ir karjeros tramplinas, pastaraisiais metais jis vis daugiau laiko praleidžia Lietuvoje, derindamas gyvenimą gimtinėje su gastrolėmis po visą pasaulį.
Ar tėvas padėjo Kostui padaryti karjerą operoje?
Tiesioginės įtakos gaunant vaidmenis tėvas neturėjo, nes operos pasaulis yra labai specifinis ir tarptautinis. Tačiau tėvo įtaka formuojant meninį skonį, sceninę etiką ir charizmą buvo neabejotina. Sūnus savo kelią į didžiąsias scenas prasiskynė pats, per atviras perklausas ir konkursus.
Kokie yra žymiausi Kosto Smorigino jaunesniojo vaidmenys?
Vienas ryškiausių jo vaidmenų – Eskamiljas operoje „Karmen“ (J. Bizet). Taip pat jis garsėja kaip puikus Don Žuanas (W. A. Mozart), Figaro („Figaro vedybos“) ir Jochanaanas („Salomėja“).
Kaip solistas atsipalaiduoja po sunkių pasirodymų?
Kostas vertina ramybę, buvimą gamtoje ir laiką su šeima. Tai geriausias būdas atgauti jėgas po didelės emocinės įtampos, patiriamos scenoje.
Naujas etapas: branda ir kūrybinė laisvė
Šiandien Kostas Smoriginas jaunesnysis išgyvena brandųjį savo karjeros etapą. Jis nebėra tas jaunuolis, kuriam reikia kažką įrodinėti pasauliui ar savo tėvui. Jis – susiformavęs meistras, kuris gali sau leisti prabangą rinktis. Tai laikas, kai techninis tobulumas susijungia su gilia gyvenimiška patirtimi, suteikdamas jo kuriamiems personažams ypatingo svorio ir tikrumo.
Ateities planuose – ne tik nauji vaidmenys operų pastatymuose, bet ir kamerinė muzika, koncertai Lietuvoje bei edukacinė veikla. Atviras kalbėjimas apie karjeros kainą tapo jo stiprybe, o ne silpnybe. Tai žinia jauniesiems talentams: šlovė yra nuostabi, bet sveikata ir santykiai su artimaisiais yra pamatas, be kurio jokia scena neatneš pilnatvės. Kostas Smoriginas jaunesnysis toliau kuria savo legendą – ne kaip kažkieno sūnus, o kaip unikalus menininkas, išmokęs suderinti šlovės spindesį su paprasta žmogiška laime.
