Mūsų oda yra didžiausias kūno organas, kuris nuolat keičiasi ir reaguoja į aplinkos poveikį, ypač į saulės spindulius. Kiekvienas suaugęs žmogus ant savo kūno turi apgamų – tai visiškai natūralu. Tačiau kartais riba tarp gerybinio odos darinio ir pavojingos ligos, tokios kaip melanoma, yra labai plona. Gebėjimas atskirti paprastą apgamą nuo piktybinio naviko gali išgelbėti gyvybę, nes anksti diagnozuotas odos vėžys yra beveik 100 proc. atvejų išgydomas. Nors tikslią diagnozę gali nustatyti tik gydytojas dermatologas, atlikęs dermatoskopiją, kiekvienas iš mūsų privalo žinoti pagrindinius pavojaus signalus. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kaip vizualiai atrodo pavojingi dariniai, kokie požymiai išduoda klastą ir kodėl reguliari savistaba yra geriausia prevencija.
Kaip atrodo normalus, nepavojingas apgamas?
Prieš pradedant ieškoti pavojingų požymių, svarbu suprasti, kas yra laikoma norma. Paprasti apgamai (mediciniškai vadinami nevusais) dažniausiai susiformuoja vaikystėje arba paauglystėje, nors naujų apgamų gali atsirasti ir iki 30–40 metų amžiaus. Normalus apgamas paprastai pasižymi šiomis savybėmis:
- Spalva: Dažniausiai yra vienos spalvos – rudos, tamsiai rudos arba kūno spalvos. Spalva tolygiai pasiskirsčiusi per visą darinį.
- Forma: Gerybiniai apgamai yra simetriški, apvalūs arba ovalūs.
- Kraštai: Jų ribos yra aiškios, lygios ir gerai atskirtos nuo aplinkinės odos.
- Dydis: Dauguma normalių apgamų yra mažesni nei 6 milimetrai skersmens (maždaug pieštuko trintuko dydžio).
Svarbu paminėti, kad egzistuoja ir taip vadinami displastiniai apgamai. Tai yra apgamai, kurie vizualiai skiriasi nuo įprastų (yra didesni, netaisyklingos formos), tačiau vis tiek yra gerybiniai. Visgi, žmonės, turintys daug displastinių apgamų, turi didesnę riziką susirgti melanoma, todėl jiems rekomenduojama dažniau tikrintis pas specialistus.
ABCDE taisyklė: auksinis standartas atpažįstant melanomą
Melanoma yra pati agresyviausia odos vėžio forma, kuri greitai plinta (metastazuoja) į kitus organus. Norint ją atpažinti ankstyvoje stadijoje, visame pasaulyje naudojama ABCDE taisyklė. Kiekviena raidė nurodo specifinį požymį, į kurį reikia atkreipti dėmesį apžiūrint savo odą.
A – Asimetrija (Asymmetry)
Jei mintyse perpjautumėte apgamą pusiau, abi jo pusės turėtų būti veidrodinis viena kitos atspindys. Jei viena pusė smarkiai skiriasi nuo kitos savo forma ar dydžiu, tai yra asimetrija. Piktybiniai navikai dažnai auga netolygiai, todėl praranda taisyklingą apvalią formą.
B – Kraštai (Borders)
Gerybinių apgamų kraštai yra lygūs. Tuo tarpu ankstyvos stadijos melanomos kraštai dažnai būna nelygūs, dantyti, tarsi „iškandžioti” arba išplaukę. Kartais sunku pasakyti, kur tiksliai baigiasi darinys ir prasideda sveika oda. Bet koks kraštų nelygumas yra signalas kreiptis į gydytoją.
C – Spalva (Color)
Tai vienas iš lengviausiai pastebimų pokyčių. Gerybinis apgamas dažniausiai yra vieno atspalvio. Pavojų signalizuoja įvairiaspalviškumas. Jei viename darinyje matote kelis atspalvius – šviesiai rudą, tamsiai rudą, juodą, o kartais net baltą, raudoną ar melsvą – tai yra rimtas įspėjimas. Melanoma dažnai atrodo „margaspalvė”.
D – Dydis (Diameter)
Nors melanomos gali būti ir labai mažos, dažniausiai susirūpinimą kelia dariniai, kurių skersmuo viršija 6 milimetrus. Tačiau nereikėtų laukti, kol apgamas pasieks šį dydį. Šiuolaikinė diagnostika leidžia aptikti ir 2–3 milimetrų dydžio melanomas, todėl svarbiau stebėti ne tik faktinį dydį, bet ir jo didėjimo tendenciją.
E – Evoliucia (Evolving)
Tai bene svarbiausias kriterijus. Jei apgamas keičiasi – didėja, keičia formą, spalvą, iškyla virš odos paviršiaus – tai yra evoliucija. Taip pat prie šio punkto priskiriami ir nauji simptomai: niežulys, kraujavimas, šerpetojimas ar šašų susidarymas. Normalus apgamas neturi kelti jokių fizinių pojūčių.
Kiti dažni odos vėžio tipai: bazalioma ir plokščialąstelinė karcinoma
Nors melanoma yra pavojingiausia, ji nėra dažniausia. Egzistuoja kiti odos vėžio tipai, kurie atrodo kitaip nei apgamai ir kuriuos taip pat būtina atpažinti.
Bazalioma (Bazinių ląstelių karcinoma)
Tai dažniausiai pasitaikanti odos vėžio forma. Laimei, ji retai metastazuoja, tačiau negydoma gali smarkiai pažeisti aplinkinius audinius ir palikti gilius randus. Bazalioma dažnai atrodo kaip:
- Blizgus, perlamutrinis mazgelis ar gumbelis, dažnai rausvos ar kūno spalvos.
- Rausva dėmelė, kuri gali šiek tiek pleiskanoti.
- Odos darinys su matomomis smulkiomis kraujagyslėmis paviršiuje.
- Opa, kuri užgyja, bet po kurio laiko vėl atsinaujina toje pačioje vietoje.
Plokščialąstelinė karcinoma
Šis vėžys dažniausiai atsiranda saulės pažeistose vietose (veidas, ausys, rankos). Jis gali atrodyti kaip:
- Kietas, raudonas mazgelis.
- Plokščias darinys su pleiskanojančiu, šerpetojančiu paviršiumi.
- Žaizda, kuri ilgai negyja.
„Bjauriojo ančiuko” simptomas
Tai labai paprastas, bet efektyvus metodas savistabai. Dauguma žmogaus apgamų yra panašūs vieni į kitus – tarsi „broliai ir seserys”. Jie yra panašios spalvos, formos ir dydžio. „Bjaurusis ančiukas” yra tas darinys, kuris išsiskiria iš visų kitų. Jei turite daug apgamų, bet vienas iš jų atrodo visiškai kitaip nei likusieji (yra tamsesnis, didesnis ar kitokios formos), jis turėtų būti patikrintas pirmiausiai. Tyrimai rodo, kad būtent šis metodas dažnai padeda pacientams patiems pastebėti įtartiną darinį dar prieš vizitą pas gydytoją.
Rizikos veiksniai: kas turėtų būti ypač budrūs?
Odos vėžiu gali susirgti bet kas, tačiau tam tikros žmonių grupės turi statistiškai didesnę riziką. Savo odą ypač atidžiai turėtų stebėti asmenys, kurie:
- Turi šviesią odą (I ir II fototipas): Žmonės, kurių oda šviesi, plaukai šviesūs ar raudoni, akys mėlynos ar žalios, ir kurie saulėje greitai nudega, bet sunkiai įdega.
- Turi daug apgamų: Jei ant kūno yra daugiau nei 50 apgamų, rizika susirgti melanoma padidėja.
- Mėgsta degintis: Dažnas lankymasis soliariumuose ar nesaikingas deginimasis saulėje be apsaugos priemonių drastiškai didina riziką. Ypač pavojingi yra stiprūs nudegimai pūslėmis, patirti vaikystėje ar paauglystėje.
- Turi genetinį polinkį: Jei pirmos eilės giminaičiai (tėvai, broliai, seserys) sirgo melanoma ar kitu odos vėžiu.
- Yra vyresnio amžiaus: Nors melanoma vis dažniau diagnozuojama jauniems žmonėms, su amžiumi sukaupta UV spinduliuotės dozė didina riziką.
Dažniausiai užduodami klausimai (FAQ)
Ar apgamo sužeidimas gali sukelti vėžį?
Tai vienas populiariausių mitų. Pats apgamo sužeidimas (nubrozdinimas, įpjovimas skutantis) tiesiogiai vėžio nesukelia. Tačiau, jei apgamas kraujuoja be aiškios priežasties arba žaizdelė ilgai negyja, tai gali būti ligos požymis, o ne traumos pasekmė. Visgi, nuolat traumuojamus apgamus (pvz., liemenėlės zonoje ar skutimosi vietose) rekomenduojama parodyti gydytojui ir, esant poreikiui, pašalinti.
Ar plaukeliai ant apgamo rodo, kad jis gerybinis?
Dažnai manoma, kad jei iš apgamo auga plaukas, jis negali būti piktybinis, nes vėžinės ląstelės sunaikina plauko folikulą. Nors tai dažniausiai tiesa, tai nėra 100% taisyklė. Melanoma ankstyvoje stadijoje vis dar gali turėti išlikusius plaukų folikulus. Todėl plaukuotumas neturėtų būti vienintelis ramybės garantas – vertinkite apgamą pagal ABCDE taisyklę.
Kada geriausia atlikti apgamų patikrą?
Geriausias laikas profilaktinei patikrai pas dermatologą yra ruduo arba žiema, kai įdegis jau išblukęs. Įdegusi oda gali apsunkinti tikslią diagnostiką, nes pigmentas odoje „užmaskuoja” tam tikrus darinių struktūrinius elementus. Tačiau pastebėjus įtartiną darinį, laukti sezono pabaigos negalima – kreipkitės nedelsiant.
Ar raudoni taškeliai ant kūno yra pavojingi?
Daugelis žmonių ant kūno pastebi ryškiai raudonus, kraujo spalvos taškelius. Dažniausiai tai yra vyšninės angiomos (senatvinės hemangiomos). Tai gerybiniai kraujagyslių dariniai, kurie nėra susiję su odos vėžiu ir dažniausiai atsiranda dėl amžiaus ar genetikos. Tačiau, kaip ir su visais dariniais, jei jie keičiasi, būtina gydytojo konsultacija.
Kaip apsisaugoti nuo odos vėžio?
Pagrindinė prevencija – vengti UV spinduliuotės piko metu (nuo 11 iki 15 val.), naudoti apsauginius kremus nuo saulės (SPF 30 ar 50+), dėvėti apsauginius drabužius, skrybėles ir akinius nuo saulės. Taip pat griežtai rekomenduojama vengti soliariumų.
Dermatoskopija ir siuntimas pas onkologą
Net ir puikiai išmokus ABCDE taisyklę, plika akimi neįmanoma pamatyti to, ką mato specialistas. Šiuolaikinė medicina remiasi dermatoskopija – neinvaziniu tyrimo metodu, kai specialiu prietaisu (dermatoskopu) odos darinys padidinamas dešimtis kartų ir apšviečiamas poliarizuota šviesa. Tai leidžia gydytojui pamatyti vidines apgamo struktūras, pigmento pasiskirstymą ir kraujagyslių tinklą, kurie plika akimi yra nematomi.
Jei dermatologas dermatoskopijos metu pamato įtartinų požymių, jis gali rekomenduoti chirurginį darinio šalinimą ir histologinį ištyrimą. Tik ištyrus audinius laboratorijoje galima galutinai patvirtinti arba paneigti diagnozę. Kai kuriais atvejais, ypač turint daug apgamų, atliekamas viso kūno apgamų žemėlapis (fotofinderis). Tai automatizuota sistema, kuri nufotografuoja visą kūną ir kito vizito metu dirbtinis intelektas padeda gydytojui pastebėti net ir mikroskopinius pokyčius ar naujai atsiradusius darinius. Reguliari profesionali apžiūra, derinama su sąžininga savistaba namuose, yra patikimiausias būdas išsaugoti sveikatą ir išvengti sudėtingo gydymo.
