Temos
Amžiaus riba, pasaulinė krizė – tarsi žemė slystų iš po kojų. Išgyvename sunkius jausmus, griūva mūsų planai, kyla klausimų: kam visa tai, kodėl aš čia esu? Kaip galime sugrąžinti prasmę į savo gyvenimą?
“Psychologies Telegram” kanale vyko tiesioginis pokalbis su psichoterapeutu, teatro ir kino režisieriumi, treneriu ir knygų autoriumi Mariku Hazinu. Pokalbio tema buvo prasmės paieškos situacijoje, kai viskas atrodo beprasmiška.
Kokios rekomendacijos buvo pateiktos po pokalbio?
1. DŽIAUKITĖS KIEKVIENA DIENA
“Yra senovinė malda, kuri kalbama kiekvieną rytą – dar gulint lovoje, ją galima kalbėti net užmerktomis akimis”, – sako Marikas Hazinas. – Tai dėkingumas Dievui už tai, kad leido man atverti akis ir grįžti į pasaulį.” Ir iš tiesų, kas mums garantuoja, kad gyvensime dar vieną dieną?”
Kiekvieną dieną pradėdami nuo šios “dėkingumo praktikos”, suvokiame, kad tai, ką turime, yra vertinga – gebėjimas būti, kvėpuoti, judėti, veikti. Vertė būti gyvam.
2. PROBLEMŲ PRIPAŽINIMAS
Praradimas prasmės, apatija ir vadinamosios “neigiamos” emocijos yra signalai, kad turime atkreipti dėmesį į problemas, kurias reikia spręsti. Tai gali būti užgniaužti jausmai. Arba išduodame save darydami tai, kas mums nepatinka. Likti destruktyviuose santykiuose.
Pirmas žingsnis sprendžiant problemas – jas pripažinti, įvardyti.
3. ĮSIKLAUSYTI Į SAVO KŪNĄ
“Galva, protas gali mus apgauti, o kūnas – niekada”, – įsitikinęs ekspertas. Įsiklausydami, būdami atidūs kūno signalams, galime rasti atsakymus į daugelį klausimų. Kūnas jautriai reaguoja į situacijas, kuriose jaučiamės nejaukiai, kuriose įsitraukiame į savęs apgaudinėjimą.
Be to, palaikydami sveiką fizinę kūno būklę, mes rodome rūpinimąsi savimi ir meilę sau, apie kurią šiandien tiek daug kalbama populiariojoje literatūroje ir straipsniuose.
4. KĄ DARAI – DARYK TAI SAVO SIELA
Dirbti pusiau nuoširdžiai reiškia prarasti energiją ir nepatirti pasitenkinimo savo darbo rezultatais. Tai tiesioginis kelias į perdegimą ir žemą savivertę.
5. PRISIMINTI VAIKYSTĖS SVAJONES
Jei ieškote ko nors, kas jus užvestų, įkvėptų ir suteiktų naują prasmę, prisiminkite, apie ką svajojote vaikystėje. Rašyti knygą? Sėskite ir rašykite – nebijokite, kad netapsite nei Dostojevskiu, nei Bulgakovu, ne tai svarbiausia. Svarbiausia mintimis grįžti į tuos laikus, kai griežtų suaugusiųjų, visuomenės ir vidinio kritiko balsai neužgniaužė jūsų tikėjimo savo gebėjimais.
6. IŠBANDYKITE SAVO JĖGAS KŪRYBINIAME DARBE.
Net jei vaikystėje norėjote būti astronautu ir nesvajojote apie molbertą ir dažus, vis tiek laikas išbandyti savo jėgas kūryboje. Piešimas rankomis, lipdymas iš molio, piešimas smėliu – visi šie meno terapijos metodai, be kita ko, padeda atkreipti dėmesį į kūno pojūčius. Taip pat puikiai tinka viskas, kas jus domina, pavyzdžiui, šokis ar kontaktinė improvizacija.
7. PRISIIMKITE ATSAKOMYBĘ UŽ SAVO GYVENIMĄ
Kol laukiate, kol kas nors ateis ir suteiks jums prasmę bei padarys jus laimingus, toliau esate bejėgiai. Tik tada, kai suvokiate, kad savo emocijoms, būsenai ir mintims galite daryti įtaką, prisiimate atsakomybę ir imatės veiksmų. Ir tada jūsų gyvenimas bus iš tiesų pilnavertis.
Šiandien daugelis žmonių gyvenimo prasmės praradimą sieja su globaliomis pasaulio krizėmis, kurios daro įtaką kiekvieno žmogaus likimui. Tačiau būtent krizė yra geriausias metas ieškoti, atrasti naujų galimybių ir gebėjimų jas įveikti. Kai ištinka krizė, nustojame gyventi dėl malonumo ir pradedame ieškoti prasmės. Kas jos ieško, tikrai ją ras.
